Kartą garsus teologas dr. Tadeušas susapnavo, kad mirė bei, kaip ir tikėjosi, pateko į Rojų. Studijų metais jis tam ilgai ruošėsi, todėl nesunkiai rado kelią. Taigi, pabeldė jis į Rojaus duris ir, jo nuostabai, buvo sutiktas su dideliu įtarumu. Prašau mane įleisti, – tarė jis, – aš visą gyvenimą pašvenčiau Dievo garbinimui bei buvau doras žmogus. Žmogus? – paklausė durininkas. – O kas tai? Ir kaip toks menkas padaras kaip tu gali aukštinti Dievo didybę? Dr. Tadeušas apstulbo.