Su krikščionybe kaip tokia susipažinau, kai man buvo 17 metų. Pats esu kilęs iš ne tiek ateistiškos šeimos, kiek iš šeimos, neskiriančios religijos klausimams ypatingo dėmesio. Tėvas — biologijos mokslų daktaras, motina — gydytoja; sovietiniais laikais abu buvo santūrūs ateistai. Tiesa, 80–ųjų gale motina pasidavė laiko dvasiai ir pasikrikštijo Sergijaus Posade (miestas Maskvos apskrityje, garsėjantis savo vienuolynu — Vert. past.), bet jos “tikėjimas” taip ir liko velykinių pyragų šventinimo lygyje. Ji vienodai tiki popais ir astrologais, apie tai galėtų paliudyti jau prie įėjimo į mūsų butą pakabintas “amuletas nuo vagių”. Tėvas lieka ištikimas savo nuomonei ir išpažįsta liberalius ateisto–agnostiko įsitikinimus.

Kartą garsus teologas dr. Tadeušas susapnavo, kad mirė bei, kaip ir tikėjosi, pateko į Rojų. Studijų metais jis tam ilgai ruošėsi, todėl nesunkiai rado kelią. Taigi, pabeldė jis į Rojaus duris ir, jo nuostabai, buvo sutiktas su dideliu įtarumu. Prašau mane įleisti, – tarė jis, – aš visą gyvenimą pašvenčiau Dievo garbinimui bei buvau doras žmogus. Žmogus? – paklausė durininkas. – O kas tai? Ir kaip toks menkas padaras kaip tu gali aukštinti Dievo didybę? Dr. Tadeušas apstulbo.

Ar teisinga abejoti paieškų laisve? Ar galima abejoti tyrinėtojo teise klysti? Kaip atskirti mokslinio tyrimo objektą nuo pseudomokslo? Tokie retoriniai klausimai nuolat skamba kiekvieną kartą viešai svarstant pseudomokslines problemas.

Nuo ko reikėtų pradėti kuriant naują tikėjimą? Kaip užtikrinti efektyvų šio tikėjimo plitimą? Trumpas instrukcijas rasite šiame straipsnelyje.

Paprastai vengiu išvadas dėstyt jau pačioj straipsnio pradžioj, nekalbant apie pavadinimą. Tačiau šis atvejis yra išskirtinis. Iš vienos pusės, klastotė yra tokia grubi ir neatsakingai padaryta, kad apgautų nebent per daug filmų žiūrintį vaiką. Kita vertus, šis filmukas dažnai pateikiamas, kaip vienas rimčiausių ateivių iš kitų planetų ir vyriausybinio lygio konspiracijos įrodymų.

Kuo tikėti? Nesąmonių atpažinimo metodai, idėjos, kurių neįmamoma patikrinti, nematomų drakonų garaže analogija. Trumpas straipsnelis pagal C. Sagan “Demonų apsėstas pasaulis”.

Įsivaizduokite, kad jums tvirtinu: mano garaže gyvena tikras, ugnį spjaudantis drakonas! Be abejo, norėsite patikrinti, išvysti drakoną savo akimis. Ištisus šimtmečius sklandė nesuskaičiuojama daugybė pasakojimų apie drakonus, tačiau nebuvo realių įrodymų. Ir štai – puiki proga!

Tokio svarbaus įvykio, kaip 09 11 teroristų atakos, tiesiog negali nelydėt gausybė mitų. Čia aptarsiu kelis labiausiai žinomus.

Tai vienas iš klausimų, į kuriuos atsakymą manosi žiną visi. O ką gi apie ateizmą mano patys ateistai? Kaip jie jį apibrėžia? Apie visa tai – šiame straipsnelyje.

Pirmiausia reikia pasakyti, kad pats žodis “ateizmas” yra kilęs iš žodžio “teizmas”. Teizmas – tai tikėjimas, kad egzistuoja dievas ar keli dievai. Tuomet ateizmas turėtų būti kažkas visiškai priešingo. Dažnai (ypač iš teistų pusės) sakoma, kad ateizmas – tai tikėjimas, kad dievo nėra, kad ateistai dievą neigia.

Pagal legendą, karo laivas USS Eldridge tapo nematomu, dematerializavosi ir buvo teleportuotas į Norfolką (Virdžinijos valstija), o paskui vėl teleportuotas atgal į Naval Yard, Filadelfija. Tariamas eksperimentas turėjo ir baisius šalutinius efektus, kaip kad jūreivių vaikščiojimas kiaurai sienas (viskam pasibaigus, keli liko „inkrustuoti“ sienose), tapimas nematomais, išprotėjimai ir taip toliau.

Kas yra logika ir kur ją naudoti? Kaip atskirti gerą argumentą nuo blogo? Kokios yra dažniausiai pasitaikančios argumentacijos klaidos? Apie visa tai – šiame straipsnelyje.