Kas yra ateizmas?
Tai vienas iš klausimų, į kuriuos atsakymą manosi žiną visi. O ką gi apie ateizmą mano patys ateistai? Kaip jie jį apibrėžia? Apie visa tai – šiame straipsnelyje.
Pirmiausia reikia pasakyti, kad pats žodis “ateizmas” yra kilęs iš žodžio “teizmas”. Teizmas – tai tikėjimas, kad egzistuoja dievas ar keli dievai. Tuomet ateizmas turėtų būti kažkas visiškai priešingo. Dažnai (ypač iš teistų pusės) sakoma, kad ateizmas – tai tikėjimas, kad dievo nėra, kad ateistai dievą neigia. Tačiau kadangi teizmas yra tikėjimas [kažkuo], tai priešingas dalykas šiam tikėjimui yra netikėjimas, kitaip sakant, netikėjimas nei vieno dievo egzistavimu. Taigi ateistas yra tas, kuris netiki dievu, arba neturi tų pačių įsitikinimų, kuriuos turi teistai.
Čia dažnai iškeliamas klausimas: ar netikėjimas kažkuo yra to kažko neigimas? Ar ateistai, netikėdami į dievą, jį tuo pačiu neigia?
Panagrinėkime pavyzdį. Tarkime, kažkas tiki, kad rytoj lis, o aš atsisakau tuo tikėti. Ar tai reiškia, kad atsisakydamas aš tuo pačiu pradedu tikėti, kad rytoj jokio lietaus nebus? Akivaizdu, kad ne. Juk man nebūtina užimti griežtos pozicijos šiuo klausimu, aš galiu atmesti tiek įsitikinimą, kad rytoj lis, tiek įsitikinimą, kad nelis, ypač jei nematau jokios priežasties patikėti kurios nors pusės tvirtinimu.
Reiškia, netikėjimas dar nereiškia neigimo. Ir iš tiesų, dauguma save laikančių ateistais nepuola tvirtinti, kad jokio dievo nėra. Jie paprasčiausiai tokio tikėjimo neturi, jie nėra teistai. Tačiau kai kurie ateistai visgi neigia dievo egzistavimą, todėl ateizmas skirstomas į kelias kategorijas:
- Stiprus ateizmas. Užima griežtą poziciją dievo egzistavimo klausimu ir tvirtina, kad dievo nėra.
- Silpnas ateizmas. Netvirtina nei kad dievo nėra, nei kad jis yra, tačiau juo netiki.
Dažnai silpnojo ateisto pozicija klaidingai sutapatinama su agnostiko, mat kažkodėl yra priimta manyti, kad agnostikas yra tas, kuris neapsisprendė kurią pusę turėtų palaikyti. Tačiau taip yra tik dėl klaidingo supratimo apie tai, kas agnosticizmas iš tiesų yra. Esmė ta, kad teizmas/ateizmas yra susiję su tikėjimu, o gnosticizmas/agnosticizmas – su žinojimu. Agnostikai tvirtina, kad neįmanoma iki galo žinoti, ar dievas yra. Tokia pozicija yra suderinama tiek su teizmu, tiek su ateizmu. Pavyzdžiui, tikintis dievu žmogus gali būti tuo pačiu agnostikas – tikėti dievu ir manyti, kad iki galo dievo pažinti neįmanoma yra nuosekli pozicija. Tokie agnostiški tikintieji paprastai pripažįsta kad nežino, ar dievas yra, tačiau juo tiki. Lygiai tas pats su ateizmu: aš nežinau, ar dievas yra, tačiau tikėjimo juo taip pat neturiu. Taigi esu agnostiškas ateistas.
Kuri pozicija – silpno ar stipraus ateisto – geresnė ir labiau pagrįsta? Pirmiausia reikia prisiminti, kad stiprieji ateistai tvirtina, kad nei vieno dievo nėra, o kiekvienas tvirtinimas (net ir tas, kad dievas yra) reikalauja pagrindimo. Todėl stiprieji ateistai turi įrodinėjimo naštą: jie turėtų parodyti, kad dievas iš tiesų neegzistuoja. Silpnieji ateistai, tuo tarpu, absoliučiai nieko netvirtina, jie dievu netiki ir tiek. Ar jie turėtų kaip nors ginti savo poziciją? Kadangi nei teistai, nei stiprieji ateistai negali pateikti jokių solidžių įrodymų dievo egzistavimo klausimu, tai ir gintis nėra nuo ko. Silpnasis ateistas neturi įrodinėjimo naštos, todėl būtent šią poziciją aš laikau labiausiai pagrįsta.
Tačiau tiek stiprūs, tiek silpni ateistai turi vieną bendrą savybę – jie visi netiki dievu, tik stiprūs ateistai papildomai tvirtina, kad jo apskritai nėra. Todėl ateizmas laikytinas ne tvirtinimu, kad dievo nėra, o tiesiog tikėjimo, kad jis yra, nebuvimu. Ir tik tiek: buvimas ateistu nereiškia, kad žmogus privalo prisiimti tam tikras politines pažiūras ar ideologijas. Atvirkščiai – ateizmas yra tam tikrų (konkrečiai – teistinių) ideologijų ar įsitikinimų neturėjimas.
Toliau galima peržvelgti dažniausiai pasitaikančius mitus apie ateizmą.
Ateizmas yra religija
Tai ypač dažnai girdima mintis. Deja, ji nėra teisinga. Religijai yra būtinas tikėjimas antgamtiniais dalykais, pavyzdžiui, dievais. Ateizme šito nėra. Religijai būtini vienokie ar kitokie ritualai. Jų ateizme taip pat nėra. Religijos teigia, kad visas moralines normas kažkas mums “nuleido” iš aukščiau, todėl privalome jų laikytis. Šito ateizme taip pat nerasta. Religijos yra organizuotos, ateizmas – ne. Net maldų ar kokio nors kitokio bendravimo su antgamtinėmis būtybėmis ateizme nėra. Tai jeigu ateizmas netenkina nei vienos sąlygos, būtinos religijoms, kodėl jis laikomas viena iš jų?
Ateizmas yra gyvenimo filosofija, taigi jis yra religija
Ateizmas yra netikėjimas dievu ar dievais, tai nėra jokia filosofija, kaip ir mano netikėjimas pegasais nėra mano gyvenimo filosofija. Dargi, gyvenimo filosofija nebūtinai yra relija.
Ateistai tiesiog nenori, kad dievas egzistuotų
Patikėkite, jeigu dievas egzistuoja, aš tikrai norėčiau tai žinoti
Ateistu tampama dėl neigiamų vaikystės potyrių, susijusių su religija
Kartais taip, kartais – ne. Tačiau tai neturi nieko bendro su ateizmo teisingumu ar klaidingumu, toks teiginys yra ne kas kita kaip eilinis ad hominem.
Ateistai garbina Šėtoną
Ne.
Ateistai paprasčiausiai nenori turėti jokio moralinio autoriteto, pavyzdžiui, dievo
Vėlgi, čia yra ad hominem. Juk toks teiginys nieko nesako apie ateizmo teisingumą ar klaidingumą.
Ateistai nekenčia dievo
Ateistai nekenčia dievo lygiai tiek, kiek jie nekenčia elfų. Juk norint kažko nekęsti, reikia tikėti, kad tas kažkas egzistuoja.
Ateistai nemano, kad jie nuodėmingi
Tai netiesa. Dažnas ateistas supranta, kad mes, žmonės, nesame tobuli. Mes pripažįstame, kad kartais darome klaidas, ir tikrai nemanome, kad visuomet esame teisūs.
Tiesa, tikintieji nuodėmę apibrėžia kaip Dievo valios nepaisymą. Kadangi Dievu netikime, tai netikime ir tokios nuodėmės egzistavimu.
Ateistai kratosi atsakomybės
Kai kurie taip, kai kurie – ne. Juk ateistui kaip ir bet kuriam kitam žmogui atsakomybės našta kartais pasirodo pernelyg sunki. Tačiau tai nėra pagrindinė netikėjimo priežastis.
Tai kokia ta pagrindinė netikėjimo priežastis?
Gali būti įvairios. Dažniausiai pasitaikanti – poreikio bei priežasties tikėti nebuvimas.
Ateonas
16 Comments to Kas yra ateizmas?
Olgerdas parašė:
O ar jums neatrodo kvailas vien šito saito egzistavimas? Juk jei netikit Dievu, kodėl Jo paneigimui skiriat tiek laiko? Tad greiciau Juo tikit, nei netikit:). O jau vien tai kad ieskot atsakymy, yra puiku:). Kas iesko-butinai randa:).Tad sekmes ir toliau ieskojimuose:). Juk, kaip rase Paskalis,jei Dievo nera, o Juo tikiu, tai nieko neprarandu, bet jei Dievas yra, o as Juo netikiu, tai prarandu sielos isgelbejima…
Živilė parašė:
Apie kokius jūs čia dievus, sielų išsigelbėjimus tauškiant. Netrizniokit
Netikėjau, netikiu ir žinoma- netikėsiu jokiu dievu.
Pilna įrodymų, kad jo nėėra, nu nėėėra, ir kam čia lempinat? meldžiatės? tikit? įsivaizduojat, kad dievas sukūrė pasaulį, žmones? O tai kaip atsiranda žmonės? – biologiškai. Žmonės sukuria žmones, biologiniu būdu. Tai ok, jeigu dievas sukūrė žmones, pasaulį, kaip jis atsirado pats, jeigu ne biologiniu būdu? jis iš dangaus nukrito ir sukūrė visą pasaulį? Nepaistykit.
Ir išvis, prieš milijonus metų tarkim buvo tas ‘dievas’, ir manot jis dabar yra danguj, bei mato kiekvieną visma pasauly, atsižvlgia į visų nuodėmes? O jeigu kalbant apie tuos dešimt ‘dievo’ įstatymų, tai nebuvo to dievo, eilinis sukūrė kažkokius įstatymus ir dabar turim jų laikytis?
aš išvis manau, kad reikia tikėti savim, ta prasme, savo jėgom, nesigėdyti svao nuodėmių, padarytų klaidų, iš juų mokytis nebeklysti, eiti į priekį ir siekti kažko gilaus gyvenime sau pačiam, savo pačiom jėgom, o ne tikėti kažkokiu ‘dievu’, ir tuo labiau- kad jis mums atelis ir po mirties nusiųs į dangų.
O kalbant apie pomortinš gyvenimą- pragarą ir dangų, tai juo visiškai netikiu. Pomirtinis gyvenimas yra daug gilesnis, ir mes jį aprėpsim, sužinosim ir pajausim tik po pačių mirties. Jokių dangų ir pragarų net nėra, ir nefantazuokit.
Tos bažnyčios išvis juoką kelia. dievas… siaube, nemąsto žmonės.
Živilė parašė:
aš esu visiška ateistė. Kokia dar dievai.. o mai gad.
VS parašė:
Puikus straipsnis
Gerai kad atsirado tokia svetainė, gal prasidės ir Lietuvoje skeptikų judėjimas 
Vladas parašė:
Ateisto sąvoka – problematiška, kaip ir teisto, nes neaišku,
ką galima laikyti Dievu. Dievų – tūkstančiai. Mane visi laiko ateistu, arba bedieviu, bet aš tokiu savęs nelaikau.
Aš negaliu paneigti Dievo, suprantamo kaip visuotino TAPSMO
jėgos. Tačiau mane galima laikyti “antikristu”, nes ant
medžio pakabintas pretendentas į “žydų karaliaus” postą nėra joks dievas. Jis pats sakėsi esąs “siųstas tik (!) pas pražuvusias Izraelio namų avis”(Mato 15, 24). Ar tai “Dievo žodis”? Abu kruvini žydų dievai tiek “auka”,tiek “kraugerys” – vergovinių laikų atgyvena.
Mindo parašė:
ateistai yra darvinistai — idijotai.
egle parašė:
kviečiam į apostazės akciją balandžio 15 http://feministinisfrontas.wordpress.com/2011/03/27/apostaze-2011/
Gabriele parašė:
Dziugu, kad ir Lietuvoje atsirado panasaus masto svetainiu.
SUPER!!! straipsnis puikus. taip ir toliau.
O tikintieji, nekiskit savo trigrasio i si tinklalapi, arba uzsitrauksit nuodeme pries elfu feja. Cia nejuokai su ja.
Vytautas parašė:
”Religija” lietuviškai, kad būtų aiškiau – “dvasinio tobulėjimo pasaulėvoka + pasaulėžiūra”
o tai – ideologija
…dėl to ir ateizmas yra “religija” – dvasinio tobulėjimo pasirinktas ideologinis kelias – dėl to monoteistinė sekta
http://soundcloud.com/demesio/apie-monoteistines-sektas-ir
..o jei esame sukurti,
…Kūrėjas / Absoliutas Intelektas / Visata / kitaip – “Dievas”…
termodinamikos dėsnis II –
tai yra ir kas sukūrė – Kūrėjas?!
…ko čia nesuprasti, kuo netikėti, kitaip mūsų nebūtų dabar
…kodėl nesinori pažinti “Kūrėjo” – juk paprasta… kaip galima paneigti, kad sukurti Kūrėjo
…niekas nesako tikėti Kūrėju – tereikia pažinti…
…tam čia ir esame sukurti – pažinti “Dievą” – Visatą su jos dėsniais…
o ką tu ir tavo tėvai kuria?
tik pasimyli ir tiek
o kas dėsnius kontroliuoja, augimą, gimimą?
…juk dabar sukurtoje “matricoje esame”
o kas Šeimininkas jos?
neegzistuoja procesas – be kontrolės iš šalies, tai kas Visatą kontroliuoja su jos dėsniais
arba pabandykite iškepti blyną – nedalyvaudami kepimo procese
arba pasiverskite blynu, ir save iškepkite
o kodėl tu pas tėvus neieškoti paguodos, tave sukūrusius?
ar geriau pačiam, be patirties ir be tėvų nuo vaikystės?
…taip ir su Kūrėju / Dievu – greičiau gali išmokti, yra duoti Visatos Dėsniai, imi ir mokiniesi, kad ir per Vedų Šventrašius
nesukurtas, bet esi, nėra Dievo, bet visatą kontroliuoja kažkas su dėsniais, dėsniai nevaldomi, bet egzistuoja, grybavimas, pats matai, o ir paneigti negali
…aš ne religingas, ir ne tikintis, o apie Dievą – ŽINANTIS, ir žinias tobulinantis
…pradėkite jogą studijuoti, žinosite ir Jūs apie Kūrėją – nustosite grybauti ir juoksitėes iš šios grupės kartu su manimi
…jei analizuojama – tai visada JAU EGZISTUOJA
”Ateistai tiesiog nenori, kad Dievas egzistuotų.
Patikėkite, jeigu Dievas egzistuoja, aš tikrai norėčiau tai žinoti.”
…juk Gyva Kurianti Visata – ir yra “Dievu” vadinama…
…visas Vedų Šventraščis “Bhagavad-Gita” – Aukščiausio Dievo Asmens pokalbis…
Einšteinas remdamasis šia knyga kūrė, pats apie tai kalbėjo, jog išmintingesnės knygos – nežino, tereikia įsitikinti:
http://unikauskas.blogspot.com/2011/02/vedu-sventrascio-bhagavat-gita-audio.html
taip pat ir Vydūnas, Maronis…
o šiaip, panašu į budizmą ateizmas, bet kvaila ir tiek…
živilei parašė:
Dievas biologiniu būdu tikrai daugintis negali,nes yra ne kūniška būtybė,o dvasia.O kaip dvasia dauginasi?Lytiniu keliu?Tai čia jūs nejuokinkit.Ateistai turi vieną didelę bėdą:jie galvoja,kad žmogus – tai viso pasaulio centras ir viskas kas egzistuoja,tai tik dėl žmogaus.Ateizmas bando sukurti tokią dabartį,kur žodis “Dievas” neturi jokios konkrečios prasmės, tačiau taip darydami,tik padeda žodžiui “Dievas” gyvuoti toliau.Taigi jau vien todėl,kad šis žodis yra, verčia susimąstyti.Daug yra buvę gyvenime atvejų,kai užkietėję ateistai prieš mirtį šaukiasi Dievo.Vieno Kinijos vadovo įsakymu persekiodavo katalikus,suiminėdavo,žiauriai elgdavosi,žudydavo.Tačiau į gyvenimo pabaigą pasikrikštijo ir tapo krikščioniu,o visai prieš mirtį šaukėsi Dievo.Tai kas čia per anomalijos? Kaip tai įvardintumėt?Todėl,kad bet koks kalbėjimas apie Dievą,visų pirma,yra nuoroda į jį patį,į jo buvimą ir vertėtų prisiminti,kad prasmė atsiveria anapus teksto t.y. išgyvenant jį savo buvime.O tam žmogeliui,kuris pasakė,kad “ant medžio pakabintas pretendentas į “žydų karaliaus” postą nėra joks dievas” atsakau:taip,jis nėra Dievas.Jis Dievo sūnus.
Hmz parašė:
živilei: “Ateistai turi vieną didelę bėdą:jie galvoja,kad žmogus – tai viso pasaulio centras ir viskas kas egzistuoja,tai tik dėl žmogaus.”
Meluoji. Ateizmas kaipo toks nieko nesako apie žmogaus vietą pasaulyje. Daugelis ateistų žmogų laiko gamtos dalimi – toli gražu ne pagrindine.
“Vieno Kinijos vadovo įsakymu persekiodavo katalikus,suiminėdavo,žiauriai elgdavosi,žudydavo.Tačiau į gyvenimo pabaigą pasikrikštijo ir tapo krikščioniu,o visai prieš mirtį šaukėsi Dievo.Tai kas čia per anomalijos?”
Mirštant visokių anomalijų nutinka – vieni apsišika, vemia, kliedi, kiti tampa krikščionimis. Kas čia tamstai neaišku?
Deividas parašė:
citata:
“Živilė parašė:
Apie kokius jūs čia dievus, sielų išsigelbėjimus tauškiant. Netrizniokit
Netikėjau, netikiu ir žinoma- netikėsiu jokiu dievu.
Pilna įrodymų, kad jo nėėra, nu nėėėra, ir kam čia lempinat? meldžiatės? tikit? įsivaizduojat, kad dievas sukūrė pasaulį, žmones? O tai kaip atsiranda žmonės? – biologiškai. Žmonės sukuria žmones, biologiniu būdu. Tai ok, jeigu dievas sukūrė žmones, pasaulį, kaip jis atsirado pats, jeigu ne biologiniu būdu? jis iš dangaus nukrito ir sukūrė visą pasaulį? Nepaistykit.”
Pasakyk bent vieną įrodymą, kad dievo nėra. Nėra įrodymų, nei kas jis yra, nei kad jo nėra.
Edgaras parašė:
Ateistas parašė:
Straipsnio „KAS YRA ATEIZMAS“ autorius ateizmui bei ateistams priskiria tai, kas kaip tik būdinga tikintiems į dievą. Ateistams nėra reikalo įrodinėti, kad dievo nėra. Jie, remdamiesi gamtos, socialiniais, humanitariniais mokslais, parodo, kokie nepagrįsti teologiniai dievo buvimo įrodymai ir kaip religija trukdo visuomenės ir asmenybės pažangą.Juk be šių įrodymų lieka grynas tikėjimas. Tikintieji aklai tiki į antgamtinį dievą, žodžiu, jie tiki į savo tikėjimą, pakurstydami jį emocijomis, dažniausiai neva egzistuojančio pomirtinio gyvenimo baime.
Akis parašė:
Pats pirmas komentatorius parašė “kodėl mes skiriam tiek daug laiko dievui paneigti”, mes skiriam tiek laiko kovoti su iracionalumu ir neįrodytomis idėjomis kurios pavergia žmones ir neleidžia jiems mąstyti kritiškai. “Juk, kaip rase Paskalis,jei Dievo nera, o Juo tikiu, tai nieko neprarandu, jei tiki dievą prarandi kritišką mąstymą ir imi savo moralės principus iš bronzos amžiaus knygos, labai keista bet niekas nekalba apie tai, kad dievas pasakė žydams užpulti Egiptą ir išžudyti visus vyrus ir moteris, o nekaltas mergeles pasilikti sau.
Jonas parašė:
Ateizmas savo ištakomis yra antrinis religijos atžvilgiu, kitaip sakant, jis yra kritinė reakcija į mistifikuotą gamtos ir visuomenės reiškinių aiškinimą. Todėl ateizmui visai nėra reikalo įrodinėti dievo nebuvimo, jis tik, remdamasis logika, istorija, gamtos mokslais ir t.t., parodo teologų pateikiamų dievo buvimo įrodinėjimų nepagrįstumą. Įrodinėti dievo nebuvimą būtų tas pats, kas įrodinėti, kad tu nesi kupranugaris. Kritinis požiūris į religiją ir bažnyčią gali reikštis kasdieniu ir teoriniu lygmeniu. Kasdieninis lygmuo gali reikštis antiklerikalizmu (nepritarimu kai kurioms bažnyčios, jos tarnų socialinėms politinėms, ekonominėms pažiūroms bei veiksmams), skepticizmu bei indiferentizmu (abejingumu religinėms dogmoms, apeigoms), nihilizmu (dievo idėjos atmetimu nekompensuojant jos pozityviais idealais), stichiniu materializmu. Šie požiūriai gali persipinti arba eiti greta vienas kito. Nuosekliausia ir pozityviausia kritinio požiūrio į religiją apraiška yra ateizmas. Tai ne nihilistinis socialinio bažnyčios ir religijos vaidmens ir nuostatų bei su jomis susijusių tradicijų, papročių, apeigų atmetimas, o jų kritinis paaiškinimas, remiantis istorija, antropologija, mitologija ir kitais humanitariniais mokslais. Nesant tokio paaiškinimo, ateizmas, kaip netikėjimo į dievą forma, gali virsti atvirkštiniu tikėjimo į dievą reiškiniu. Tikėjimas į dievą yra aklas, tai tikėjimas į tikėjimą. Niekas niekur ir niekada nėra pateikęs jokio dievo buvimo argumento, kuris būtų nesugriautas kritiško proto, logikos.