¹ Taip, tokios tikrai vyksta.
² Ne, žaidžiau ne prieš vaikus
Šachmatai
Whoa, sveikinu. Ir tiesa sakant antra išnaša (apie vaikus) reikalingą tik plebėjams, nesuprantantiems modernių šachmatų. Yra daugybė vaikų, kuriuos nukauti mum būtų didelė garbė ir neeilinis pasiekimasVilius wrote: ↑2018-06-11 23:17Va, pasigirsiu: BeNeLux lietuvių sporto žaidynėse¹ nukoviau sidabro medalį šachmatų rungtyje².
¹ Taip, tokios tikrai vyksta.
² Ne, žaidžiau ne prieš vaikus
Vaikai šachmatuose pamažu tampa ne miela išimtimi, o jau beveik taisykle.Žinau. Tiesą sakant, bijojau, kad teks žaisti (ir pralaimėti) prieš tuos jaunuosius genijus. Laimei, susirinko pakankamai suaugusių, todėl vaikai žaidė atskirai.
Smagiausia, kad čia buvo mano pirmos formalios šachmatų varžybos ever. Tai toks neprastas debiutas tikrai sužadino norą išbandyti jėgas ir kituose turnyruose.
Aš pirmą sykį (po 20+ metų pertraukos) šachmatus formaliam turnyre žaidžiau prieš gal pora metų ITšnikų turnyre. Buvo taisyklės kaip pridera su laikrodžiu ir visom smulkmenom palietimais atitraukimais, ėjimas ne pagal taisykles=instant loss ir teisėjas šachmatininkas. Pasiekimai deja labai labai kuklūs bet ne paskutinė ir ne priešpaskutinė vieta, tai ir negėda per daug. Vis gi įveikiau tik žmones, kurie akivaizdžiai buvo ne savo komforto zonoje, matyt apie tas tikras griežtas taisykles ir išgirdo pirmą syk per tą turnyrą 
Bet nustebau, kad gana daug jaunų žmonių Lietuvoje vis dar rimtai domisi šiuo žaidimu ir net turi visokias ten kvalifikacijas ir tarptautinius reitingus, kai atrodytų kompiuteriniai žaidimai turėjo seniai išstumti.
O tarp kitko kiek ir kaip ruošeisi? Ar tiesiog grynai mėgėjiškam lygy darei ėjimus kur atrodė kad makes sense, ar rimčiau studijavai debiutus ir pan.? Berods sakei esi naudojęs analizės programas tai spėju ne visai newbiškam lygy.
Jei nebūčiau griežtai nusistatęs prieš šachmatus internetu, gal net būtų smagu sužaisti kada, manau turėčiau ko pasimokyti.
Bet nustebau, kad gana daug jaunų žmonių Lietuvoje vis dar rimtai domisi šiuo žaidimu ir net turi visokias ten kvalifikacijas ir tarptautinius reitingus, kai atrodytų kompiuteriniai žaidimai turėjo seniai išstumti.
Gogogo. Parašyk, kaip sekasiSmagiausia, kad čia buvo mano pirmos formalios šachmatų varžybos ever. Tai toks neprastas debiutas tikrai sužadino norą išbandyti jėgas ir kituose turnyruose.
O tarp kitko kiek ir kaip ruošeisi? Ar tiesiog grynai mėgėjiškam lygy darei ėjimus kur atrodė kad makes sense, ar rimčiau studijavai debiutus ir pan.? Berods sakei esi naudojęs analizės programas tai spėju ne visai newbiškam lygy.
Jei nebūčiau griežtai nusistatęs prieš šachmatus internetu, gal net būtų smagu sužaisti kada, manau turėčiau ko pasimokyti.
Specialiai turnyrui ruošiausi tik tiek, kad pažaidžiau greitesnes partijas, nei įprastai. Bet iki tol porą metų (su pertraukomis) gana daug žaidžiau tiek internete, tiek įvairiuose casual žaidimuose.
Tiesiog išsirinkau vieną (gana neįprastą) debiuta, ir sulošiau vien juo kokius 500 partijų. Žinok, visai faina žaisti, kai beveik visus priešininko ėjimus iki maždaug 5-6 jau būni matęs ir apgalvojęs. O toliau tiesiog žaidžiau taip, kaip gavosi, be jokių teorinių išvedžiojimų..
Ten gal truputį per skambiai parašiau dėl tų "analizės programų". Realiai, tai reiškia tik tiek, kad po internetinių partijų beveik visada (nu, jei ten iš viso būna, ką analizuot) prasuku partiją su analize, kuri parodo, kiek geri ar blogi buvo mano ir priešininko ėjimai. Manau, tai tikrai padeda tobulėti.
Aš gana daug žaidžiu internete. Bet su tavim nežaisiu, nes bent vienas iš mūsų garantuotai sukčiautų
Vasarą trumpam būsiu tėvynėje. Jei šįkart rūpės su manim susitikti, tai galėsim sužaisti porą partijų prie alaus.
[Atskyriau temą nuo Sporto]
Va toks (jei žaidžiu baltais):
Šitą debiutą sugalvojau pats bandymų ir klaidų metodu. Bet paskui sužinojau, kad jis jau buvo išrastas gerokai iki manęs.
Chess.com analizatorius šį debiutą vertina gana skeptiškai. Tačiau laimei, aš niekada prieš kompą ir nežaidžiu. O žaidžiant prieš žmones, tas rikis pastatytas į fianchetto poziciją, ir pridengtas pėstininkais gali labai labai praversti. Nepatyrę žaidėjai stebėtinai dažnai praranda e5 pėstininką (ir tuo pačiu - centro kontrolę). Bet didžiausias privalumas yra tame, kad priešininkai labai dažnai padaro rokiruotę būtent į to rikio puolamą pusę... Ir ne taip jau retai dėl to pasigaili antroje žaidimo pusėje.
Sejanau, jei tikiesi mane aplošti pasinaudodamas šia informacija, tai labai nevark, nes po turnyro nusprendžiau daugiau niekada nebežaisti šio debiuto. Dabar bandau sugalvoti kitą.
Nesitikiu, jau matau, kad turi gerokai daugiau patirties už mane
Man šachmatai yra labai penkioliktaeilis hobis geriausiu atveju, smagu karts nuo karto, ir pažiūriu turnyrus, ir paskaitinėju teoriją, bet realių šansų prieš rimtesnius mėgėjus neturiu. Per paskutinius 2 metus sužaidžiau gal kokias 5 partijas.Lets agree to disagree. Man čia yra vienas iš didžiausių šachmatų trūkumų, kad šachmatus taip lengva mokytis ir analizuoti tiesiog vienam, nes nėra jokio fizinių įgūdžių aspekto, ir jokio atsitiktinumo ar nepilnos informacijos aspektoVilius wrote: ↑2018-06-12 13:44Tiesiog išsirinkau vieną (gana neįprastą) debiuta, ir sulošiau vien juo kokius 500 partijų. Žinok, visai faina žaisti, kai beveik visus priešininko ėjimus iki maždaug 5-6 jau būni matęs ir apgalvojęs. O toliau tiesiog žaidžiau taip, kaip gavosi, be jokių teorinių išvedžiojimų..
O šiaip skamba kaip geras būdas ruoštis turnyrui. Gal kada pravers, tik kitą debiutą imsiu.
Mano mėgstamiausias baltais yra karalienės gambitas, kurį visi rimti mėgėjai žino skersai išilgai, o juodais vis Budapešto gambitu užsiiminėju, ir net jo teoriškai nežinantys bet suprantantys ką daro, neužkimba ant jokių spąstų. O kas jau žino, tai ir žino, kad čia niekam tikusi pradžia. Man atrodo kažkuris didmeistris net visą knygą buvo parašęs apie tai, kad Budapešto gambitas sucks.
Exactly my point. Net jei nei vienas mūsų nesukčiautų nes abu esame garbingi džentelmenai ir pasitikime žodžiu, bet pats faktas kad praktiškai neįmanoma pagauti nors kiek rimtesnio sukčiavimo, atmuša man bet kokį norą žaisti. Aišku ten jei aklai sekčiau stockfisho patarimais visą partiją, oponentas nesunkiai suprastų kas vyksta. Bet jei tik karts nuo karto, sunkesnėm situacijom, arba kai pamatau "mate in 8"... whatever. Nepatinka man taip. Starcraft'e ir pan. bent jau kai oponentas sukčiauja, jis negauna tokio didžiulio pranašumo, skillas vis dar reiškia žymiai daugiau už visokius maphackus, o ir sukčiauti žymiai sunkiau nes banas ir ramus.Aš gana daug žaidžiu internete. Bet su tavim nežaisiu, nes bent vienas iš mūsų garantuotai sukčiautų
Vasarą trumpam būsiu tėvynėje. Jei šįkart rūpės su manim susitikti, tai galėsim sužaisti porą partijų prie alaus.
Vasarą, ypač jei tau vasara yra rugpjūčio pabaiga, tai visai gali būti, kad išeitų kažkur susitikti partijai ar dviems prie alaus/vyno/romo/tekilos.
- aš esu net ne mėgėjas..
šachmatai man buvo įdomūs kaip "pilno apibrėžtumo" matematinė problena.. taigi aš aiškinausi su kompiuteriu, turėjau kažkokią programą su žaidimo lygiu nuo 2 iki 24.. kai nustačiau 24, tai neužteko kantrybės laukti ėjimo.. pradėjau nuo "kito galo".. pavyko laimėti iki aštunto lygio.. dešimtame lygyje ta programa "atspėdavo" visus mano mėginimus beviltiškai ..O man tai truputį keista, kad žmonės skiria tiek daug dėmesio kompiuteriams, kai kalba apie šachmatus.. Čia panašiai, kaip nueiti į bėgimo varžybas ir girtis, kad gali labai greitai nuvažiuoti 5 kilometrus su motociklu. Ir tada postringauti, koks kvailas dalykas yra žmonių kojos, kokios jos lėtos, ir t.t. Nu taip, motociklai yra žymiai greitesni už žmones, o šiuolaikiniai kompiuteriai (surprise, surprise!) gali atlikti daugiau skaičiavimo operacijų. Big deal..
Sveiki,
- jei čia apie mane? tai aš neskiriu šachmatams beveik jokio dėmesio..
Kas liečia mano žinutę, tai aš jau minėjau: man buvo (gal dar yra?) dėmesys neutraliai nuo emocijų matematikai, bandžiau ne tiek save, kiek programą. Štai dabar prisiminiau kas tai buvo: tai buvo DOS'inė "chess master" versija. Kiek bandžiau naujas puošnias Windows'ines, jos neprilygo intelektu senelei.Išvada: manau tą programą įmanoma rasti internete ir pasileisti su "dos box" emuliatoriumi. Būtų įdomu sužinoti Jūsų pasiekimus, ir tai ne dėl pasivaržymo, o dėl pačios programos įvertinimo.
Ačiū.
O kiekvienas pacukas su motociklu gali aplenkti net ir greičiausią bėgiką. Therefore, geriau nerungtyniauti prieš pacukus su motociklais/smarfonais. Problema išspręsta.
Aš gerai motociklų neišmanau, bet spėju, kad bėgimo takelyje žmogų su motociklu lengviau pastebėti, nei pacuko telefoną žaidžiant internetu, ar susekti, ką jis ten veikia nuėjęs partijos metu į tualetą gyvose varžybose. Be to, važiavimas motociklu ir bėgimas yra labai skirtingi dalykai, o tiek kompiuteriniai šachmatai tiek žmonių šachmatai yra tie patys šachmatai. Žmonės mokosi žaisti iš kompiuterių ir kompiuterių pagalba (skirtingai nei bėgikai, kuriem motociklų variklių studijavimas ne per daug padeda bėgant). Turnyrų metu žaidėjų ėjimus komentatoriai analizuoja kompiuterių pagalba. Skirtingai nei bėgimo rungtyse, kur dar niekad negirdėjau komentatorių sakant „o va čia motociklininkai būtų pralėkę ant 160km/h, bet bėgikas šios galimybės nepastebėjo“. Ką aš noriu pasakyti, kad tavo „analogija“ yra labai kvaila ir ne į temą
- taip, todėl tiesiog nostalgijos motyvais siūlau pabandyti "retro", tai viena pirmųjų šachmatų programų.
p.s.
.. jei naudojate paranojos apsėstus "Langus-10", tada reik spausti "more info" ir po to "run anyway".
Čia yra gana paprastas sprendimas. Į internetines partijas reikia žiūrėti, kaip į treniruotes. Ten nėra jokio skirtumo, ar laimi, kokį "reitinga" pasieki, ir pan. Svarbu tik išbandyti savo idėjas ant kuo didesnio kiekio skirtingų žaidėjų, atidirbti kažkokius techninius elementus ir pan. Čia yra net geriau, kad kai kurie žaidėjai sukčiauja - jų pagalba galima išbandyti savo jėgas ir prieš (labai stiprų) AI žaidėją, pačiam nesiterliojant su tom programom.
Tuo tarpu visas partijas, kurios tau iš tiesų kažką reiškia (pvz., nori laimėti kokį medalį, ar bent pakrauti malkų pasipūtusiam adminui) reikia žaisti realybėje, kur telefoną yra žymiai sunkiau paslėpti. Nesakau, kad realybėje neįmanoma sukčiauti - matyt visko pasitaiko.. Tačiau nėra taip lengva, kaip bandei vaizduoti. Varžybų teisėjai ir kiti žaidėjai gi nėra visiški kvailiai. Jei per dažnai pradėsi lakstyt į tualetą, ar darysi kažkokius keistus judesius, tikrai atkreips dėmesį.
Mechanizmo (ne)panašumas yra ne tiek svarbus, kiek faktas, kad abiem atvejais pasiekiamas norimas rezultatas, neįdedant žmogiškų pastangų (nejudinant kojų raumenų arba smegenų, respectively).
Aš ir nesakiau, kad kompiuteriai šachmatuose nevaidina jokios rolės. Taip, jie yra plačiai naudojami. Bandžiau pasakyti tik tiek, kad, mano galva, kompiuteriams skiriama per daug dėmesio. Galų gale gi yra svarbu tik, kaip tu sužaisi šią partiją su šiuo varžovu, o ne kaip gerai gali žaisti tavo laptopas prieš kitus kompiuterius ar žmones.