Paimam taip: Kuo skaiciu, tarkim 1 dalinam is mazesnio skaiciaus tarkim 0.1, tuo gaunam didesni skaiciu 10. Tai jei 1 dalinam is 0,00..001 tai gaunam lb dideli skaiciu, o jei 1 dalinam is 0, argi negautume begalybes? Cia siaip
Dalyba is nulio
Vat galvojau galvojau ir sugalvojau jog galima dalinti is nulio.
Paimam taip: Kuo skaiciu, tarkim 1 dalinam is mazesnio skaiciaus tarkim 0.1, tuo gaunam didesni skaiciu 10. Tai jei 1 dalinam is 0,00..001 tai gaunam lb dideli skaiciu, o jei 1 dalinam is 0, argi negautume begalybes? Cia siaip
Paimam taip: Kuo skaiciu, tarkim 1 dalinam is mazesnio skaiciaus tarkim 0.1, tuo gaunam didesni skaiciu 10. Tai jei 1 dalinam is 0,00..001 tai gaunam lb dideli skaiciu, o jei 1 dalinam is 0, argi negautume begalybes? Cia siaip
Hehe, bet visgi wiki nepaneige mano hipotezes. Dalinant is nulio gauname +-begalybe. Bet kadangi tai yra useless ir ne realieji skaiciai, tai del patogumo isvis dalybos is nulio buvo atsisakyta.
Bet tuomet koks paradoksas: Per matieka sprendziam uzdavinius: Kada funkcija netures prasmes? Ten reikia jog dalyba is nulio gautus. Bet tai taip iseina jog prie 0 gaunam begalybe prasmiu! Kazi, jei per valstybini taip parasius
Bet tuomet koks paradoksas: Per matieka sprendziam uzdavinius: Kada funkcija netures prasmes? Ten reikia jog dalyba is nulio gautus. Bet tai taip iseina jog prie 0 gaunam begalybe prasmiu! Kazi, jei per valstybini taip parasius
Ne begalybę prasmių, o begalybę. Ir negaunam. Tiesiog argumentui artėjant prie kažkokio skaičiaus, funkcija artėja prie begalybės, tačiau kai argumentas jau yra tas skaičius, funkcija prasmės neturi. Tačiau mums tai netrugdo operuoti tokiais skaičiais kaip +0 ir -0, kuriuos vadinam labai labai artimais nuliui. O tai ką gaunam kažką iš jų padalinę, vadinam labai labai dideliu (teigiamu ar neigiamu) skaičium, kuri užrašom atitinkamai + arba - begalybė.Khan wrote:Kada funkcija netures prasmes? Ten reikia jog dalyba is nulio gautus. Bet tai taip iseina jog prie 0 gaunam begalybe prasmiu!
- kodel neturi prasmes?Tiesiog argumentui artėjant prie kažkokio skaičiaus, funkcija artėja prie begalybės, tačiau kai argumentas jau yra tas skaičius, funkcija prasmės neturi.
Tai visgi, dalant is nulio gaunam +-begalybe? Wiki gan neaiskiai parasyta.
Realiųjų skaičių aibėje prasmės negaunam, kadangi ten nėra tokio skaičiaus kurį padauginę iš 0 gausim ne nulį.Khan wrote:- kodel neturi prasmes?Tiesiog argumentui artėjant prie kažkokio skaičiaus, funkcija artėja prie begalybės, tačiau kai argumentas jau yra tas skaičius, funkcija prasmės neturi.
Tai visgi, dalant is nulio gaunam +-begalybe? Wiki gan neaiskiai parasyta.
1/0=x
x*0=1
dėja ši lygtis sprendinių neturi.
Aišku, kai kalbame apie ribas, galime prasiplėsi realiųjų skaičių aibę dar trim skaičiais (+,- ir +- begalybė). Tuomet sakydami 1/0 = begalybė(begalybė be ženklo tai yra kaip tu sakai +-begalybė), turime omenyje, kad funkcijos 1/x argumentui artėjant prie nulio, funkcija artėja prie begalybės.
Nebutinai, priklausomai ka dalinsi. Pavyzdziui:Khan wrote:Dalinant is nulio gauname +-begalybe.
0/0 - gausi neapibreztuma, ukiskai - neaisku ka
Neapibreztumu yra ir daugiau:
0/0, begalybe/begalybe, 0*begalybe, begalybe-begalybe, 1^begalybe, 0^0, begalybe^0.
Klysti:Moshiah wrote:seni
Ar man tik atrodo ar 1^x=1 nepriklausomai nuo x???
T.y. 1^oo=1?
Ir "technishkai" berods 0^0=1 nes x^0=1 prie visu x.
Del paskutinio mazhiau tikras nei del pirmo...
Tai liechia ir oo^0=1?
Galiu ir klysti.
http://en.wikipedia.org/wiki/Indetermin ... nate_forms
P.S.
Siaip neapibreztumus galima panaikinti taikant liopitalio transformacijos taisykle (nu zaidimai su ribu matematika). Tik va i ka konverguos neapibreztumai - priklauso nuo konkreciu analizuojamu funkciju.
Pvz.:
(3*x+1)/x -> kai x=begalybe, tai gauname neapibreztuma tipo begalybe/begalybe.
Norint panaikinti si neapibreztuma [taikant liopitalio taisykle], reikia padauginti is 1/x, gauname:
3+1/x, taigi dabar istate x=begalybe, gauname skaiciu 3.
Vadinasi, kai x arteja i begalybe, tai reiskinys (3*x+1)/x konverguoja i 3.
