Vienas motyvas teigti kad reinkarnacija egzistuoja yra psichikos sudėtingumas. Ar žmogaus gyvenimo trukmės užtektų žmogaus pshichikai susiformuoti, ar reikalinga visas evoliucijos kelias.7x wrote: Psichologija, kuri tiria butent idelius reishkinius, neaptiko jokiu sielos pedsaku, todel galima daryti ishvada, kad siela neegzistuoja. Lygiai taippat psichologija neaptiko zmogaus psichikos bruozo, kuris padetu ish vieno kuno keliauti i kita, todel galime daryti ishvada, kad reinkarnacija neegzistuoja. Aisku neatmetant jos labai menkos egzistencijos galimybes :/.
Zinoma tau butu daug sudetingiau, jei internete reiketu surasti koki link'a, kuris patvirtintu, kad reinkarnacija buvo pagrista bandymais, o ne sheip kliedeti.
Toks jau musu pasaulis, kad *nieko* neimanoma visiskai atmesti. Ash neatmetu, kad ir dievas gali egzistuoti, taciau shi tikimybe yra ypatingai maza (butent, del mokslinio nepagristumo) , todel ash teigiu, kad dievas neegzistuoja. Taspats su reinkarnacija, smurfais, elfais, vienaragiais, vampyrais, tv pagalbos nauda visuomenei.
Pateikiu aš tau linką su reinkarnacijos įrodymais
http://www.spiritandsky.com/reincarnation/evidence/
Jei to pakanka.
Turiu tokio psichoterapauto Stanislavo Grofo knygą
http://www.holotropic.com/
Jisai remiantis savo bandymais su LSD ir holotropiniu kvėpavimu ir mano kad kūnas ar smegenys samonės srautui, yra lyg televizorius radio bangoms. Tai yra smegenys, kūnas yra tik priemonė, ar ekranas.
Dievo tikimybė maža, ar didelė, kas tai gali pasakyti, pirmiausia reiktų apibrėžti, kas yra dievas.
Dėl mokslo teiginių pagrįstumo. Ir mokslas ir religija remiasi tam tikromis prielaidomis. Mokslui reikia, kad pasaulis materialus ir pažinus. Matematika remiasi aksiomomis. Fizikoje įvedamos savokos; materija, energija, masė ir taip toliau. Tai išvedama iš empyrinio patyrimo. O kokiu būdu? Dalyvaujant idealiai kaip tu sakai psichikai. Gi ne materija tiria materiją. Beto psichika, (kad ir mokslininkų), kuri pati formuojasi mokantis. Nuo to, ko mes būsime mokomi, priklauso kuo mes tikėsime, mokslu ar religija. Viduramžiais mokslo viršūnė buvo nustatyti kiek angelų telpa and adatos smaigalio. Gal kam tai ir buvo aukso amžius.
Dabar mokslas teikia daug materialių dalykų ir naujovių. T.y. proto, mokslo pagalba keičiama materija. To efektyvumas ir yra mokslo teiginių pagrindimas. Dabar ar psichikos pažinimas yra tapatus ir tiek pat sėkmingas. Ar mes galime mokslo pagalba pažinti save taip pat sėkmingai. Ne. Budizmas turi didelę patirtį tiriant save, kaip tu sakai savimone. Ta patirtimi galima būtų ir pasinaudojus, o ne atmetinėjus, vien dėl to kad mūsų psichika formavosi krikščioniškoje ar laisvamaniškoje aplinkoje.