Julia wrote:Shitas terminas naudojamas filosofijoje ir siejamas su materialiuoju pasauliu. Tai ta pati logika, kuria Tu zhinai. Turima omenyje, kad egzistuoja ir dvasinis pasaulis, kuriame naudojama kitokia logika.
Nežinau kokioje filosofijoje šitas terminas naudojamas, bet labai jau tai panašu į senovės Antikos filosofų supratimą apie pasaulį. Skirtumas tik tas, kad pačią logiką, tvarką, net skaičius ir geometrines figūras kai kurie iš jų laikė hierarchiškai aukštesnio, kitaip sakant - dvasinio pasaulio esybėmis, o visus mums matomus ar kitaip juntamus objektus - tiesiog to pasaulio esybių netobulomis projekcijomis. Visi tie filosofai, deja susidūrė su didžiule problema - kaip paaiškinti tos logikos (ar tiesiog kažkokių idėjų) santykį su visais objektais, kuriuos galime pajusti. Niekas šios problemos dar neišsprendė.
Kiti gi filosofai viduramžiais nuėjo kitu keliu (ir man asmeniškai jis gerokai priimtinesnis) - logiką, tvarką, geometrines figūras ar skaičius jie ėmė taikyti ne patiems objektams, o tiesiog mūsų turimoms žinioms. Kai sakoma, kad kažkas yra logiška, tuo tiesiog norima pasakyti, kad tai mūsų žinios apie tą kažką yra logiškai darnios, nuoseklios ir neprieštaringos. Šiuolaikinėje filosofijoje toks ar panšus požiūris yra vyraujantis, o visokios teorijos apie kažkokią logiką, kuri keistu būdu kontroliuoja mūsų patiriamą pasaulį, ar, kaip tu sakai, "kietųjų kūnų logiką" - mirė dar viduramžiais.
Na, o Tavo minimas dvasinis pasaulis, kuriame galioja "kitokia logika" man, atvirai sakant, skamba pernelyg naiviai. Sakyčiau, man tai panašu į ad hoc bandymą užglaistyti vidinius prieštaravimus kažkieno tvirtinimuose ir teiginiuose apie tą pasaulį: juk tokiu būdu galima įteigti bet ką, net absurdą. Pavyzdžiui, trejybės reikalai: tvirtiname, kad Dievas užtaisė savo motinai vaiką, ir tas vaikas yra jis pats, o jei kam nors tokia žinia nepriimtina, atšauname, kad čia tiesiog visai kita logika. Sutik - skamba jei ne kaip absurdas, tai mažų mažiausiai įtartinai.
Su Valentinadieniu
