Biblija ir konteksto svarba

[Pszczolarz]

Jėzus taipat buvo pasakęs: "Aš jums atnešiau ne taiką, o kalaviją" Jeigu kažkas teigia vienas kitam prieštaraujančius dalykus tai yra klaida. O'Klounų religijoje vadiname tą dvejaminte.

[vovocka]

Jėzus skaitau labai nemėgo savo tėvo, kad mokė priešingai. Anas senajame testamente priešus ugnimi ir kalaviju, o šitas mat kiršintojas - priešingai. Bet šiuo klausimu tiksliau atsakytų maušelis.

Mažytis netikslumas: "Anas" išvis nekalbėjo. Jo vardu kalbėjo pranašai, Mozė, Kristus. Kodėl jų kalbos viena kitai prieštarauja? O tai jau siejasi su išminties tema...

[vovocka]

Jėzus taipat buvo pasakęs: "Aš jums atnešiau ne taiką, o kalaviją" Jeigu kažkas teigia vienas kitam prieštaraujančius dalykus tai yra klaida. O'Klounų religijoje vadiname tą dvejaminte.

Neišimant tų žodžių iš konteksto: Ryžtingumas [Lk 12,51-53; 14,26-27; 9,23-24; Mk 8,34-35; Jn 12,25] 34"Nemanykite, jog aš atėjęs nešti žemei ramybės. Aš atėjau nešti ne ramybės, o kalavijo. 35Atėjau sukiršinti sūnaus prieš tėvą, dukters prieš motiną ir marčios prieš anytą. 36Žmogaus namiškiai taps jam priešais.

37Kas myli tėvą ar motiną labiau negu mane - nevertas manęs. Kas myli sūnų ar dukterį labiau negu mane - nevertas manęs. 38Kas neima savo kryžiaus ir neseka paskui mane - nevertas manęs. 39Kas išsaugo savo gyvybę, praras ją, o kas praranda savo gyvybę dėl manęs - atras ją".

Kristus skleidė "naująją žinią", t.y. Evangeliją. O kas yra nauja? Šiuo atveju ši "naujiena" prieštaravo nusistovėjusioms normoms. Antai šabo atžvilgiu: 1Anuo metu šabo dieną Jėzus ėjo per javų lauką. Jo mokiniai buvo išalkę, tad ėmė skintis varpų ir valgyti. 2Tai pamatę, fariziejai jam sakė: "Žiūrėk, tavo mokiniai daro, kas per šabą draudžiama". 3Jis atsakė: "Ar neskaitėte, ką darė Dovydas ir jo palydovai, būdami alkani? 4Kaip jie nuėjo į Dievo namus ir valgė padėtinės duonos, nors nevalia buvo jos valgyti nei jam, nei jo palydovams, o vien tik kunigams. 5Arba gal neskaitėte Įstatyme, jog per šabą kunigai šventykloje pažeidžia šabo poilsį ir nenusikalsta? 6Bet sakau jums: čia daugiau negu šventykla! 7Jei būtumėte supratę, ką reiškia aš noriu pasigailėjimo, o ne aukos, nebūtumėte pasmerkę nekaltų.

8Žmogaus Sūnus yra šabo Viešpats".

9Iš ten išėjęs, jis atėjo į jų sinagogą. 10Ęia buvo žmogus padžiūvusia ranka. Jie paklausė Jėzų (kad galėtų apkaltinti): "Ar leistina šabo dieną gydyti?" 11Jis atsakė: "Kas iš jūsų, turėdamas vieną avį, jeigu ji per šabą įkris į duobę, nestvers jos ir neištrauks?! 12O kaip daug brangesnis už avį žmogus! Taigi leistina daryti gera šabo dieną". 13Tuomet tarė žmogui: "Ištiesk ranką!" Tas ištiesė, ir ji tapo sveika kaip ir antroji. 14Išėję fariziejai susimokė Jėzų pražudyti.

Tad Kristaus ryžtas šiuo atveju visiškai paaiškinamas. Savaime suprantama, kad "naujienai" imlesni bus jauni žmonės, kuriuose dar nesusiformavo koncervatyvus požiūris. Priėmę kitokį požiūrį į gyvenimą, jie, suprantama, pyksis su senoliais, kurių požiūris kitoks... Šį nesutarimą Kristus įvardijo "kalavijo nešimu". Ši nesantaika neišvengiama.

[Pszczolarz]

Tai Jėzus buvo judaizmo revoliucionierius, norėjo greitai pakeisti sistemą pasinaudodamas savo religinėmis fantazijomis. Nešdamas prieštaravimus ir pyktį tarp kartų jis darė gera? Jei dabar kasnors tai darytu taipat butu užsipultas, nes tvirkina jaunimą.

[vovocka]

Tai Jėzus buvo judaizmo revoliucionierius, norėjo greitai pakeisti sistemą pasinaudodamas savo religinėmis fantazijomis.

Jis papraščiausiai skelbė tai, kokiu matė pasaulį... Reiktų atkreiptį dėmesį, kad judaizme Dievas nėra taip suasmenintas, kaip krikščioniškoje tradicijoje. Pas mus bažnyčių altoriuose apstu Dievo Tėvo atvaizdų, tuo tarpu judaizme vaizduoti Dievą uždrausta. Tai ne asmuo. Tai dvasia:


38 O jeigu darau ir manimi
netikite, -
tikėkite darbais,
kad pažintumėte ir suprastumėte,
jog Tėvas manyje ir aš jame".

O dvasia gali pasireikšti įvairiai, tadėl ir skiriasi Mozės įsakymai nuo Kristaus pamokslų... Todėl ir matome prieštaravimus tarp senojo ir naujojo testamentų.

Nešdamas prieštaravimus ir pyktį tarp kartų jis darė gera? Jei dabar kasnors tai darytu taipat butu užsipultas, nes tvirkina jaunimą.

Prieštaravimai ir tvirkinimas gal neitin susiję dalykai, tiesa?
Gėris - reliatyvi sąvoka. Prieštaravimus gi pagrinde matė tuometiniai kunigai. Jie ir prisidėjo prie nukryžiavimo. Nė kiek neabejoju, kad jei šiomis dienomis pasikartotų analogiška situacija, pirmiausiai į atžengusį "Kristų" sureaguotų bažnyčios tarnai. Ir sureaguotų itin piktai... Niekas principe nepasikeitė. Tiesiog laikui bėgant iš Kristaus mokymo buvo sukurta eilinė porcija dogmų, kurias šiai dienai bažnyčia įnirtingai saugo... Tame ir agresija.

Apart piktų kunigų buvo ir visa aibė žmonių, kurie įtikėjo Kristumi. Taip prasidėjo krikščionybės raida... deja, neitin vykusiai. Didžiausias smūgis krikščionims buvo, kai pradėjo mirti pirmieji krikščionys - tada pirmąkart buvo suabejota Kristumi. Jis gi žadėjo: Atėjimo laikas [Mk 13,28-32; Lk 21,29-33; Mt 10,23] ... 34Iš tiesų sakau jums: nepraeis nė ši karta, iki visa tai įvyks. 35Dangus ir žemė praeis, o mano žodžiai nepraeis. 36Tačiau tos dienos ir valandos niekas nežino, nei dangaus angelai, nei Sūnus, o vien tik Tėvas". O tai ir po šiai dienai neišsipildė...

Krikščionys, manyčiau, nesuprato Kristaus žodžių.

[Pszczolarz]

Manyčiau tai debilizmas ir jokio antro Jėzaus atejimo negali buti, jis buvo paprastas to laiko šarlatanas - pranašas žadėjęs rojų ir gerą gyvenimą su juo. Jeigu vertinti tai racionaliai žinoma.

[Gautama]

Moshiah rašo:

Gautama
Lengva paaishkinti (jei kalbame apie tikinchius vaikus):
Morales absoliutas YRA Dievas - tad kai kazhka daro Jo isakymu tai ir yra moralu (=gera).
O Generolas Lin nera (zhydu pozhiuriu) niekada nuo Dievo jokiu tiesioginiu isakymu gaves tad ir jo morale vertinama paprasta zhmogishka skale.
Religija duoda morale bet Dievas gali ja pakeisti.
Svarbu skirti kada tai daroma savo noru o kada Dievo isakymu.

Suprantu, kad tikintiesiems čia viskas aišku, teisinga ir moralu, bet kadangi aš pastariesiems nepriklausau, tai... Pagrindinės minties jūs net nebandėte paneigti. Tokie žydų veiksmai vadinami genocidu. Iš tamstos komentaro labai gerai matosi Izraelio pozicija žydų – arabų konflikto klausimu: „kadangi dievas šią žemę pažadėjo mums, tai arabai į ją neturi jokių teisių“. Vadinasi galima statyti sienas ne savo teritorijoje išvaryti žmones iš jų namų, nusispjauti į tarptautinę teisę, nes tai dievo valios vykdymas ir tai yra gerai ir teisinga. Iš mano pateiktos citatos matosi kokia „dvasia“ auklėjami Izraelio vaikai.

Manau, kad Jozuė buvo teisus, kai tai padarė. Viena priežastis ta, jog Dievas Jiems įsakė išnaikinti žmones tam, kad Izraelio gentys negalėtų asimiliuotis su jais ir perimti jų blogų įpročių.
Mano nuomone, Jozuė ir Izraelio Sūnūs elgėsi teisingai ir tam yra paaiškinimas: Dievas jiems pažadėjo tą žemę ir davė leidimą nukariauti. Jeigu jie nebūtų taip pasielgę ar neišžudę visų, tuomet būtų pavojus, kad Izraelio sūnūs būtų asimiliavęsi su Gojais.
Aš manau, kadangi Arabai yra nešvarūs, tai visi, kas įžengia į jų žemę, taip pat tampa nešvariais ir pasidalina jų prakeikimą.

Taigi, šis konfliktas niekada nesibaigs vardan teisingojo dievo.

Moralę keitė ne tik dievas, bet ir komunistų partija. Šitoks moralės pakeitimas abiem atvejais privedė prie masinių žudynių. Čia tinka ir holokausto tema. Visos ideologijos kuriose yra aklo paklusimo reikalavimas susitepa krauju. Nematau skirtumo kuo tai pridengiama - Rasės grynumu, rojaus žemėje sukūrimu, Koranu, Biblija. Visa tai yra nusikaltimai, o tie kurie šitaip iškreipia moralę yra didžiausi nusikaltėliai.

Turiu pabrėžti, kad nesutinku su moralės vertinimu, kai dievo duotybe. Laikantis tokios logikos moralė aplamai neegzistuoja. Niekada nesutiksiu su tuo, kad tikslas pateisina priemones, kai tos priemonės yra nusikaltimas žmoniškumui.


Moshiah rašo:

Panagrinekim visiems zhinomus 10 Isakymu.
Ten praktishkai yra tarsi dvi dalys - tarp zhmogaus ir Dievo ir tarp zhmoniu.
Jei mes palyginsime pirmaja puse su antraja gausime kad "tikejimas Dievu" atitinka "ne zhudyk".
Normalu yra laikytis abieju - bet juk zhmones "gudrus".
Arabai remiasi pirma puse ir ignoruoja antraja (visus netikinchius reikia zhudyti).
Ta pati dare inkvizicija.
O va pvz naciai dare prieshingai - kad apeitu "ne zhudyk" jie tiesiog savo aukas pavadino "ne zhmonemis".
Ir laisvai liko tikinchiais zhudikais.

Nėra jokio skirtumo ką kas bando „apeiti“. Žudynės pasidaro įmanomos tada, kai kokia nors žmonių kategorija yra paskelbiama „kitokiais“. Šiai kategorijai priskiriami žmonės turintys tikrą, ar menamą identitetą neatitinkantį ideologijos nustatytų reikalavimų. Musulmonams „kitokie“ nemusulmonai, nacistams „kitokie“ ne tos „rasės“, seksualinės orientacijos, masonai ir t.t.. Pol-Poto raudoniesiems khmerams „kitokie“ tie kas nešioja akinius, žmonės su aukštuoju išsilavinimu, vietnamiečiai, budistų vienuoliai ir t.t. Lygiai taip pat žydams „kitokie“ yra gojai, todėl juos ir galima žudyt.

Suprantu, kad jums nepatiks mano teiginys, jog žydai vykdė genocidą. Todėl aš jums siūlau sugalvoti kitą proceso, kai išnaikinamos ištisos tautos, terminą. Nesiūlykite abstrakčių (pavyzdžiui: dievo valia ir t.t.) pavadinimų. Norėčiau, kad tai būtų konkrečiai masinėms žudynėms kurias vykdė žydai pritaikytas terminas.

[Srovė]

Manyčiau tai debilizmas ir jokio antro Jėzaus atejimo negali buti, jis buvo paprastas to laiko šarlatanas - pranašas žadėjęs rojų ir gerą gyvenimą su juo. Jeigu vertinti tai racionaliai žinoma.

Čia grynai emocianalus vertinimas, ir neitin objektyvus. Kažkada skaitinėjau paties pasisakymus ir matau, ten atsiskleidžia priežastys tokio "vertnimo"...
Manau neverta pasiduoti emocijoms. Jei jau supratai, kokioje būsenoje esi, tai jau turi šansą.
Pagal „logiką“ - pačiam reikia kovoti, siekti „teisingumo“... Pagal logiką – pačiam reikia pasirūpinti, kad pats nesielgtum taip, kaip su tavimi elgėsi anie, kuriems jau niekuo negalima padėti, išskyrus tai, kad galima jiems kilniaširdiškai atleisti. Jokia kova, joks kerštas neatneš pačiam ramybės, bet vien tik atleidimas. Juk tuo ir pakiltum aukščiau skriaudėjų.

Kas dėl antro Kristaus atėjimo, manau, abejonių nėra. Gal tik apie pirmąjį „atėjimą“ permažai žimom?.. Juk viskas išsipyldė, kaip ir pasakyta:

Atėjimo laikas [Mk 13,28-32; Lk 21,29-33; Mt 10,23] ... 34“Iš tiesų sakau jums: nepraeis nė ši karta, iki visa tai įvyks. 35Dangus ir žemė praeis, o mano žodžiai nepraeis. 36Tačiau tos dienos ir valandos niekas nežino, nei dangaus angelai, nei Sūnus, o vien tik Tėvas"

Čia kalbama apie Žmogaus Sūnaus atėjimą, kas visiems žinoma ir prilyginama antrajam Kristaus atėjimui. Jei tik pačiam būtų priimtina nors minutei daleisti, kad kažkuria tai prasme Krikščioniškos (Kristaus) Bažnyčios įkūrėjo dvasią galima vadinti tos Bažnyčios tėvu – tai be vargo suprastum, apie ką kalba. Ir argi oficialiai Bažnyčios tarnai nevadina Krikščioniškos Bažnyčios - prisikėlusio Kristaus mistiniu Kūnu?
Šiuo atveju jo - Kristaus Dvasia - tėvas, o jo veiklos įtakoje atsirasianti jo Bažnyčia – Žmogaus Sūnus.
Daugeliui toks misterijos paprastas išaiškinimas pasirodo nepakankamai reikšmingas įvykis, kad su tuo panorėtų susigyventi. Bet tai juk tik vienas momentas iš tūkstančių realių momentų... - nuskendusių į misterijas.
Kitur Kristus, kalbėdamas apie atsirasiančią santvarką, įgavus didesne įtaką Kristaus Bažnyčiai – save tapatina: “Su Dangaus Karalyste yra, kaip su garstyčios grūdu, krentančiu į žemę ir apmirštančiu, iš kurio išaugs krūmas...“ ir t.t.
Juk tokia pat prasme yra pasakyta ir: "Jūs visi, kurie klausote šitų žodžių ir juos vykdote, esate Tėvo vaikai..." Tik čia, jau Tėvas yra - žmogų sudarančių narių - tų mikroelementų, iš kurių išauga žmogaus kūnai, lyg garstyčios krūmai - dvasia.

Beviltiška išaiškinti taip, kad net norintiems prisikabinti, to nebebūtų kaip padaryti.
Čia pateikiau tik kelias nuorodas, kaip atrasti(? - niekas to ir nelaiko paslėpęs) pirmapradę Kristaus bažnyčios kūrimo ideologiją.

O tai ir po šiai dienai neišsipildė...

O čia jau vovocka beveik ir neteisus. Nesąmonės, kaip (ne)galvoja neišmanėliai - ir negali pildytis...

Apart piktų kunigų buvo ir visa aibė žmonių, kurie įtikėjo Kristumi. Taip prasidėjo krikščionybės raida... deja, neitin vykusiai. Didžiausias smūgis krikščionims buvo, kai pradėjo mirti pirmieji krikščionys - tada pirmąkart buvo suabejota Kristumi. Jis gi žadėjo

Va čia geras ir, turbut, atitinkantis tikrovę tada vykusių įvykių aprašymas. O panikavo - tai tik neišmanėliai...

Krikščionys, manyčiau, nesuprato Kristaus žodžių.

Kaip nekeista būtų, o išvadą intuityviai tinkamą ištraukia. Tik gal tai ne visiems krikščionims galioja, kitaip jau seniai būtų sugriūvusi ta jų Bažnyčia.

[Pszczolarz]

Mano skriaudos nesusijusios su aptariama tema. Bažnyčia - mistinis Jėzaus kūnas? Vėl jūsų religinės metafizinės fantazijos pasireiškia. Antras Jėzaus atejimas buvo pranašaujamas kaip apokaliptiškas, "jis ateis teisti gyvų ir numirusių, ateis Pasaulio pabaiga". O lengvatikiai vis laukia jos...

[vovocka]

Manyčiau tai debilizmas ir jokio antro Jėzaus atejimo negali buti, jis buvo paprastas to laiko šarlatanas - pranašas žadėjęs rojų ir gerą gyvenimą su juo. Jeigu vertinti tai racionaliai žinoma.

Kiek žmonių, tiek nuomonių. Ir visi jie teisūs...

[vovocka]

Atėjimo laikas [Mk 13,28-32; Lk 21,29-33; Mt 10,23] ... 34“Iš tiesų sakau jums: nepraeis nė ši karta, iki visa tai įvyks. 35Dangus ir žemė praeis, o mano žodžiai nepraeis. 36Tačiau tos dienos ir valandos niekas nežino, nei dangaus angelai, nei Sūnus, o vien tik Tėvas"

Čia kalbama apie Žmogaus Sūnaus atėjimą, kas visiems žinoma ir prilyginama antrajam Kristaus atėjimui. Jei tik pačiam būtų priimtina nors minutei daleisti, kad kažkuria tai prasme Krikščioniškos (Kristaus) Bažnyčios įkūrėjo dvasią galima vadinti tos Bažnyčios tėvu – tai be vargo suprastum, apie ką kalba. Ir argi oficialiai Bažnyčios tarnai nevadina Krikščioniškos Bažnyčios - prisikėlusio Kristaus mistiniu Kūnu?
Šiuo atveju jo - Kristaus Dvasia - tėvas, o jo veiklos įtakoje atsirasianti jo Bažnyčia – Žmogaus Sūnus.
Daugeliui toks misterijos paprastas išaiškinimas pasirodo nepakankamai reikšmingas įvykis, kad su tuo panorėtų susigyventi. Bet tai juk tik vienas momentas iš tūkstančių realių momentų... - nuskendusių į misterijas.
Kitur Kristus, kalbėdamas apie atsirasiančią santvarką, įgavus didesne įtaką Kristaus Bažnyčiai – save tapatina: “Su Dangaus Karalyste yra, kaip su garstyčios grūdu, krentančiu į žemę ir apmirštančiu, iš kurio išaugs krūmas...“ ir t.t.
Juk tokia pat prasme yra pasakyta ir: "Jūs visi, kurie klausote šitų žodžių ir juos vykdote, esate Tėvo vaikai..." Tik čia, jau Tėvas yra - žmogų sudarančių narių - tų mikroelementų, iš kurių išauga žmogaus kūnai, lyg garstyčios krūmai - dvasia.

Beviltiška išaiškinti taip, kad net norintiems prisikabinti, to nebebūtų kaip padaryti.
Čia pateikiau tik kelias nuorodas, kaip atrasti(? - niekas to ir nelaiko paslėpęs) pirmapradę Kristaus bažnyčios kūrimo ideologiją.

Labai įdomus požiūris... Bet prieš Atėjimo laiko citatą yra kita: Žmogaus Sūnaus atėjimas [Mk 13,24-27; Lk 17,23-24; 21,25- 27] 26"Tad jeigu jums sakytų: 'Štai jis tyruose!', - neikite, 'Štai jis namų gilumoje!', - netikėkite. 27Kaip žaibas tvykstelėja iš rytų ir nušvinta iki vakarų, taip bus ir su Žmogaus Sūnaus atėjimu. 28Kur bus lavonų, ten sulėks ir maitvanagiai.

29Netrukus po tų nelaimių dienų saulė užtems, mėnulis nebeduos šviesos, žvaigždės kris iš dangaus, ir dangaus galybės bus sukrėstos. 30Tuomet danguje pasirodys Žmogaus Sūnaus ženklas, o visos žemės tautos ims raudoti ir pamatys Žmogaus Sūnų, ateinantį dangaus debesyse su didžia galybe ir šlove. 31Jis pasiųs savo angelus, kurie skardžiais trimitų garsais surinks jo išrinktuosius iš visų keturių šalių, nuo vieno dangaus pakraščio iki kito".
o po jos dar viena:
Raginimas budėti [Lk 17,26-27,34-35; 12,39-40] 37"Kaip yra buvę Nojaus dienomis, taip bus ir Žmogaus Sūnui ateinant. 38Kaip dienomis prieš tvaną žmonės, nieko nenumanydami, valgė, gėrė, vedė ir tekėjo iki pat dienos, kurią Nojus įlipo į laivą, 39kai užėjo tvanas ir visus nusinešė, taip bus ir tada, kai ateis Žmogaus Sūnus. 40Tuomet du bus kartu lauke, ir vienas bus paimtas, o kitas paliktas. 41Dvi mals vienomis girnomis, ir viena bus paimta, o kita palikta. 42Todėl budėkite, nes nežinote, kurią dieną ateis jūsų Viešpats. 43Supraskite ir tai: jeigu šeimininkas žinotų, kurią nakties valandą ateis vagis, jis budėtų ir neleistų jam įsilaužti į namus. 44Todėl ir jūs būkite pasirengę, nes Žmogaus Sūnus ateis, kai nesitikėsite".

Kažkaip man tai nesisieja su Krikščioniškaja Bažnyčia... Mano požiūriu, Dievo pirmiausia reikia ieškoti savyje: tame, ką jauti, kuo gyveni, kaip elgiesi, etc... Dievo Karalystė man tai ne kažkokia mistinė karalystė, besislepianti už debesėlių, o tiesiog tavo paties dvasinė būsena. Bažnyčia gi, kaip institucija, negali elgtis taip, kaip mokė Kristus, nes tapo jo mokymo sergėtoja. O mokymo sergėjimas turi vieną savybę - nepakantumą kitaip mąstantiems.

[Pszczolarz]

Tai tu manai jog dievas yra tavyje? Kaip sužinosi ar tai tiesa? Vien nuo tikėjimo tai tiesa netampa.

[vovocka]

Tai tu manai jog dievas yra tavyje? Kaip sužinosi ar tai tiesa? Vien nuo tikėjimo tai tiesa netampa.

Vedose rašoma: Brahmanas (aukščiausia dievybė) tai tu - tu tai Brahmanas.

Kristus kalbėjo:
Jėzus atsakė:
"Argi jūsų Įstatyme nėra parašyta:
Aš tariau: jūs esat dievai!?
35 Taigi [Įstatymas] vadina
dievais tuos,
kuriems skirtas Dievo žodis,
ir Raštas negali būti panaikintas.

Budizmo rašuose minima, kad nėra nieko, kas nepatenka į mūsų sąmonės akiratį...

Viskas susiveda į požiūrį. Tarkim budizmo atveju net nėra "tavyje" ir išorėje - t.y. vidinis ir išorinis pasauliai apjungiami į vieną.

[Pszczolarz]

Gali paaiškinti kas yra dievas/dievai ir kaip patikrinti jų egzistavimą?

[vovocka]

Gali paaiškinti kas yra dievas/dievai ir kaip patikrinti jų egzistavimą?

Tavo atveju Dievas - tai tavo minčių ir žinių apie jį visuma. Na, o kad jos egzistuoja, manau įrodinėti nereikia?

[Pszczolarz]

Kitaip sakant viskas tik mūsų galvose? Juk tada tai fantazijos kaip ir sakiau. Pvž.: Kas yra O'Klounai ir kaip patikrinti jų egzistavimą? Atsakymas: O'Klounai yra tavo minčių apie juos visuma, o kad jos egzistuoja manau įrodynėti nereikia? Išvada: Kosminiai Klounai egzistuoja? Taipat ir su dievu.

[vovocka]

Kitaip sakant viskas tik mūsų galvose? Juk tada tai fantazijos kaip ir sakiau. Pvž.: Kas yra O'Klounai ir kaip patikrinti jų egzistavimą? Atsakymas: O'Klounai yra tavo minčių apie juos visuma, o kad jos egzistuoja manau įrodynėti nereikia? Išvada: Kosminiai Klounai egzistuoja? Taipat ir su dievu.

Tavo atveju taip. Bet tik tavo atveju. Kiti žmonės savo esybe gali skirtis nuo tavęs. Tarkim koks tūlas kitaicas, užsiimantis ci-gun praktika gali plikomis rankomis skaldyti akmenis, kas tau - neįmanoma. Ir tavo, ir jo fiziologinė sandara ta pati, odos ir raumenų struktūra - ta pati. Jei tu užsiimi kultūrizmu, tavo raumenys bus didesni už kitaico. Bet jis gali plikom rankom akmenis skaldyti, o tu - ne.
Tūlas Kristus vaikščiojo vandens paviršiumi, Šyva - skraidydavo (levitavo), Kršna berods vienu piršteliu laikė pakėlęs kalną... Kažkuriam iš jų Dievas gal būt iš ties egzistuoja. Kiti gi apie tai tik prisiklausė ir prisifantazavo, o dar kiti ėmėsi tų fantazijų kritikos. Kritikuojantys teisūs - jiems Dievas neegzistuoja. Bet tai nereiškia, kad jis negali egzistuoti kitiems... Va šito kritikuotojai nesuvokia, nes visi mes įpratę viską vertinti tik iš savo varpinės...
Ieškokite Dievo savo širdyse...

[fizikanas]

Jei tu užsiimi kultūrizmu, tavo raumenys bus didesni už kitaico. Bet jis gali plikom rankom akmenis skaldyti, o tu - ne.

Jei užsiimtum kultūrizmu tavo kojų raumenys būtų didesni už sprinterio, bet jis gali nubegti 100 metru per 10s, o tu - ne. Kiek žinau nėra kažkokios konkrečios religijos, kurią reiktų išpažint, norint būti geru sprinteriu.