Visų pirma paminėsiu, jog neseku jokia religija (esu pakrikštyta, bet krikščionybe netikiu ir jos teiginiai man nėra priimtini).
Taip pat paminėsiu, jog reinkarnacija tikiu, nors kol kas nesu susidariusi apie tai pilno vaizdo.
ski wrote:Pagrindinis klausimas toks: kaip tikintys reinkarnacija paaiškina populiacijos augimą.
Na, mano nuomone, naujos sielos taip pat gimsta.
Be to, kaip jau kažkas ir sakė, galbūt yra sielų, kurios tiesiog ilsisi nematerialiajame pasaulyje, „rezervas“.
Taip pat yra galimybė, jog yra gyvybė kitose planetose, o kai planeta pasidaro netinkama gyveni, sielos inkarnuojasi į kitų planetų gyventojų kūnus.
ski wrote:Kur yra riba, kuo aš galėjau būti praeitame gyvenime (nuo bakterijų ligi organizmų su nervų sistemomis?). Na pvz, ar aš galėjau būti praeitame gyvenime dumblis, arba išvis tik koks virusas, o gal dinozauras? Kas savy turi „energijos“ ir kas neturi? Jei bakterija turi, tai gal ir akmuo turės? Ar čia tiesiog, kad, kiekvienas atomas turi „energijos“ ir iš dulkių į dulkes... Bet tokiu atveju jei atome ta energija yra, tai aš „paveldžiu“ tikrai ne vieno mirusio žmogaus „sielą“.
Buvau ir aš prie tokių apmąstymų priėjusi, kad galbūt kiekvienas atomas turi sielą.
Yra religijos, kurios teigia, kad akmuo gali turėti sielą, bet man dar kyla klausimas, kada tas akmuo miršta.
Galbūt galima teigti, jog atomai, daiktai ir negyvoji gamta turi kažkokią kitokią sielą.
Teko skaityti M. Newton „Sielų lemtis“ bei „Sielų kelionės“. Ten rašoma, jog žmogaus siela įsikūnija tik į žmogų (o gal „aukščiausią“ gyvybės formą planetoje, nes yra galimybė įsikūnyti ir kitose planetose), o gyvūnų sielos yra kažkuo kitokios ir sielų pasaulyje gyvena kažkur kitur.
Taip pat ten rašė, kad patys pasirenkame, kur, į kokį kūną norime inkarnuotis – šiai idėjai pritariu.
Tos knygos remiasi užhipnotizuotų M. Newton'o (hipnoterapeutas) klientų pasakojimais, bet daug ką prideda ir pats autorius nuo savęs. Bet galima rasti tose knygose ir prieštaravimų sau. Tarkime, teigiama, jog jokio pragaro nėra, o po to rašoma apie „nepaklusnias“ sielas, kurios nenori mokytis ir kad galiausiai tokios sielos atsiduria ir apsigyvena „pragaro prieangyje“. Na, man dar pačiai nepatiko ta idėja, kad sielų pasaulyje yra kažkokia sistema, kuriai visos sielos turi paklusti, o jei nepaklus, tai bus blogai, bet jos neva savo noru viso to ir laikosi. Teigiama apie laisvą valią, bet, vėlgi, tam paprieštaraujama.
Toje pačioje knygoje aprašė ir sielų gimimą. Sielų pasaulyje yra Šaltinis (a.k.a. Dievas), kuris „pagimdo“ naujas sielas. Tačiau (kas man, vėlgi, labai nepatiko) rašoma, jog kartais gimsta nauja siela, kuri, atseit, negalėtų tinkamai mokytis, išgyventi, todėl ta siela iškart įtraukiama atgal į Šaltinį. Taip pat rašoma, kad labai blogos, nemokytinos sielos pačios pasiprašo, kad jas „perdirbtų“, kažkaip pakoreguotų jų energija, kad jos galėtų normaliai vystytis. O kitos tokios sielos, kurios nenori būti perdirbtos, kaip jau minėjau anksčiau, patenka į „pragaro prieangį“.
Beje, straipsnelyje Vikipedijoje rašoma, kad užhipnotizuoti žmonės gali sufantazuoti kažkuriuos „faktus“. Niekaip nesuprantu, kaip galima tokioj būsenoj fantazuoti, juk tuo metu knaisiojamasi po pasąmonę.
Bet gal jums irgi bus visai įdomu pamąstyti šiais klausimais, arba juos užduoti tikintiems.
Tas kuris suleidinėjo į gyvas butybes savo genetinį kodą ir taip dauginosi?..
Tiesa, man kartais užeina, kad nesuprantu juokų ir pradedu rimtai atsakinėti į tokius, ypač jei tokie kyla iš atitinkamai nupušusių pašnekovų, bet žinant tave, geras prikolas. 
Bet pasistengs sužinoti ir pažiūrės ar galima sutikti... 
Nu tai aš ir patikėjau. 