Čia susidūriau su tokia keista mintim - gal ateizmas nuo "riebaus gyvenimo", o teizmas - nuo kančios? Bet tada visi bomžai giedotų psalmes, o turtingi mecenatai ir filantropai būtų ateistai..
"There are no atheists in foxholes"
Anglų patarlė - "Apkasuose nėra ateistų" ne tokia jau ironiška. Ar daugelis galėtų mirti už savo įsitikinimus? O ypač ateistinius, mirties ar skausmo akivaizdoje žmogus trokšta opiumo...
Čia susidūriau su tokia keista mintim - gal ateizmas nuo "riebaus gyvenimo", o teizmas - nuo kančios? Bet tada visi bomžai giedotų psalmes, o turtingi mecenatai ir filantropai būtų ateistai..
Čia susidūriau su tokia keista mintim - gal ateizmas nuo "riebaus gyvenimo", o teizmas - nuo kančios? Bet tada visi bomžai giedotų psalmes, o turtingi mecenatai ir filantropai būtų ateistai..
Nežinau kaip daugelis, bet aš jei žinočiau, kad mano mirtis turi galimybę padaryti daug teigiamų pokyčių pagalvočiau.Dabar dar nenoriu, nesijaučiu atsidžiaugęs gyvenimu.Dėl apkasų, tai dauguma ten atsiduria netgi ne dėl savo įsitikinimų.
Jei kalbam apie a/teizmo priežastingumą tai gan akivaizdu, kad ateizmas defaultinė žmogaus būsena, galima kalbėti iš kur teizmas.Tikėjimas iš troškimo greičiausiai arba iš nežinojimo ne kitaip.
Mėgdamas šiek tiek pokerio pažaisti galiu čia tokį palyginimą numesti, kad ateistai eina all-in su AA, o teistai su 26, tikėdamiesi, kad galbūt visgi iškris ant stalo jiems full house'as ir nuneš banką aka amžiną laimę rojuje garbinant viešpatį ;D
Jei kalbam apie a/teizmo priežastingumą tai gan akivaizdu, kad ateizmas defaultinė žmogaus būsena, galima kalbėti iš kur teizmas.Tikėjimas iš troškimo greičiausiai arba iš nežinojimo ne kitaip.
Mėgdamas šiek tiek pokerio pažaisti galiu čia tokį palyginimą numesti, kad ateistai eina all-in su AA, o teistai su 26, tikėdamiesi, kad galbūt visgi iškris ant stalo jiems full house'as ir nuneš banką aka amžiną laimę rojuje garbinant viešpatį ;D
Last edited by Rated on 2011-02-17 20:23, edited 1 time in total.
Ką reiškia all-in su AA ir 26?Rated wrote: Mėgdamas šiek tiek pokerio pažaisti galiu čia tokį palyginimą numesti, kad ateistai eina all-in su AA, o teistai su 26, tikėdamiesi, kad galbūt visgi iškris ant stalo jiems full house'as ir nuneš banką aka amžiną laimę rojuje laiminant viešpatį ;D
Mėginau ieškoti mokslinių straipsnių, kurie kalbėtų apie socialinio statuso, streso, traumų bei religingumo ryšius, ne ką teradau, o santrumpų dėti nesinori. Gal nuodugniau paieškosiu, kai bus proga univero bibliotekoje apsilankyti, tada pilnus straipsnius mėginsiu įkelti.
Asmeniškai, nemanau, kad religingumas tiesiogiai siejasi su gyvenimo kokybe ar socialiniu statusu. Gal veikia senas geras ryšys - intelektas atvirkščiai siejasi su religingumu, intelektas tiesiogiai siejasi su išsilavinimu, išsilavinimas tiesiogiai siejasi su socialiniu statusu ir pajamomis. Bet koreliacijos ne tiesinės ir ne šimtaprocentinės, žinoma. Todėl turime kelis religingus mokslininkus ir milijonierius.
Ar ateistai atsiverčia, kai patupdomi į apkasus? Nuo įtampos stogas pavažiuoja daug kam, kartais pavažiavusio stogo apraiška yra religingumas . Tomis pačiomis sąlygomis apkasuose gali pradėti vaidentis ne tik Jėzusėlis, bet ir ufonautai. Ar verta laikyti atsivertimu pavažiavusį stogą? Sunku pasakyti, bet veikiausiai, kad ne.
Asmeniškai, nemanau, kad religingumas tiesiogiai siejasi su gyvenimo kokybe ar socialiniu statusu. Gal veikia senas geras ryšys - intelektas atvirkščiai siejasi su religingumu, intelektas tiesiogiai siejasi su išsilavinimu, išsilavinimas tiesiogiai siejasi su socialiniu statusu ir pajamomis. Bet koreliacijos ne tiesinės ir ne šimtaprocentinės, žinoma. Todėl turime kelis religingus mokslininkus ir milijonierius.
Ar ateistai atsiverčia, kai patupdomi į apkasus? Nuo įtampos stogas pavažiuoja daug kam, kartais pavažiavusio stogo apraiška yra religingumas . Tomis pačiomis sąlygomis apkasuose gali pradėti vaidentis ne tik Jėzusėlis, bet ir ufonautai. Ar verta laikyti atsivertimu pavažiavusį stogą? Sunku pasakyti, bet veikiausiai, kad ne.
Toks pastebėjimas (apie pirmus du sakinius):apkasuose mirštama ne už ateistinius įsitikinimus (lyg tai dar nebuvo pirmojo teistų/ateisų WWSCnazi wrote:Anglų patarlė - "Apkasuose nėra ateistų" ne tokia jau ironiška. Ar daugelis galėtų mirti už savo įsitikinimus? O ypač ateistinius, mirties ar skausmo akivaizdoje žmogus trokšta opiumo...
Čia susidūriau su tokia keista mintim - gal ateizmas nuo "riebaus gyvenimo", o teizmas - nuo kančios? Bet tada visi bomžai giedotų psalmes, o turtingi mecenatai ir filantropai būtų ateistai..
Beje, galim prisiminti lietuvišką patarlę "skęstantis ir šiaudo griebiasi". Taigi, net jei žmogus religinėse apeigose dalyvavo tik vaikystėje, o vėliau buvo formalus/nepraktikuojantis tikintysis, stresinėje situacijoje jis vėl gali pasijusti mažu bejėgiu vaiku, kuris laukia stebuklo
Manau, kad tai elementaru: stresinėje situacijoje prisimenama visas "sąrašas" būdų/galimybių išsigelbėti. Kai kurie būdai yra/gali būti racionalūs ir įmanomi (pvz, pabėgti). O, kai baigiasi racionalūs būdai, belieka iracionalūs - pas vienus jie sąrašo gale, pas kitus sąrašo pradžioje (jei labai stiprūs religiniai įsitikinimai verčia pirmiausia pagalbos kreiptis į Dievą), pas kitus gal išvis nepateko (jei nebuvo religinio auklėjimo), arba buvo išmesti lauk (auklėti religingai, bet tapę nereligingais:). Va, ta paskutinė kategorija irgi yra rizikos zonoj - silpnesniems gali šis punktas kartu su iracionalia išsigelbėjimo vizija remūvintis iš Recycle Bin'o
Beje, realiuose apkasuose ateistų yra, pvz:
The Military Association of Atheists and Freethinkers: http://www.maaf.info/about.html
(Daugiau žiūrėkit čia: http://en.wikipedia.org/wiki/Military_A ... eethinkers )
O dėl: "gal ateizmas nuo "riebaus gyvenimo", o teizmas - nuo kančios", tai, kai žmogus problemas sprendžia realiais būdais, kančių jo gyvenime gali sumažėti, o, kai iracionaliais (pvz, tik malda) - jis lieka toje pačioje faktinėje būsenoje. Žinoma, emocinė būsena gali šiek tiek (ar net labai) pakisti ir - kai kuriais atvejais - padėti žmogui atsitiesti. Tačiau, jei jis ir toliau nieko nedarys, kad realiai pakeistų savo situaciją, tada įsisuks į tokį specifinį bėdų ratą, kur išties beliks tik "tikėjimas ir kančia".
Tai kad tikrų apkasų vargu ar yra, bent tokių kaip pirmame kare. Net ir karas tapo žymiai mažiau slegiantis (bent jau vakariečiams).Akela wrote:Beje, realiuose apkasuose ateistų yra, pvz:
The Military Association of Atheists and Freethinkers: http://www.maaf.info/about.html
(Daugiau žiūrėkit čia: http://en.wikipedia.org/wiki/Military_A ... eethinkers )
Geriau jau ateistų kariuomenėj nebūtų, turint galvoje absurdiškus karus, Abu Graibą, Collateral Murder ir t.t.
Šiaip tai, jei užturbint idėją "There are no atheists in foxholes" iki pat skalės krašto, tai "apkasas" gali teleportuotis bet kur - maksimalus tikėjimas idėja/Dievu/keršto vizija(...) išstumia baimę ir karys ne tik nevengia mirties, o pats pas ją ateina atsinešdamas sprogmenį (pvz, į aerouostą) ir susisprogdindamas priešo teritorijoje, kad nužudytų grupę žmonių, kuriuos laiko priešais, ar...VYTS wrote:Tai kad tikrų apkasų vargu ar yra, bent tokių kaip pirmame kare. (...)
Va toks mini partizaninis karas.
gal kiek netiksliai pakomentavau šią anglišką patarlę atsiradusią per Antrąjį Pasaulinį Karą, o gal ir anksčiau adaptuotą aforizmą "there are no atheists on a sinking ship".. Manau kalba eina apie situaciją kai žmonių įsitikinimai pasitraukia į antrą planą ir belieka tik nenumaldoma mirties baimė ir refleksai. Nors kita vertus, Viskonsine stovi monumentas "In memory of ATHEISTS IN FOXHOLES" 
Būtent. Ir todėl atsivertimas tokiu metu nėra sąmoningas, bet baimės sukelta reakcija. Lygiai taip, kai pametęs raktus nuo mašinos jų ieškai šaldytuve ar duoninėje - visos galimybės turi būti išmėgintos, jei situacija yra beviltiška. Evoliuciškai tai naudinga, manau, ieškoti alternatyvių (netgi absurdiškų) sprendimų beviltiškose situacijose.SCnazi wrote:Manau kalba eina apie situaciją kai žmonių įsitikinimai pasitraukia į antrą planą ir belieka tik nenumaldoma mirties baimė ir refleksai.
Gal būt ir tu teisus, nors raktų pametimas labai toli nuo parlekiančio patrankos sviedinio kauksmo.. ir nepatyręs tikro mirties grėsmės jausmo žmogus nesužinosi ar teorijos ir "sveikas protas" yra toks jau sveikasD3monas wrote: Būtent. Ir todėl atsivertimas tokiu metu nėra sąmoningas, bet baimės sukelta reakcija. Lygiai taip, kai pametęs raktus nuo mašinos jų ieškai šaldytuve ar duoninėje - visos galimybės turi būti išmėgintos, jei situacija yra beviltiška. Evoliuciškai tai naudinga, manau, ieškoti alternatyvių (netgi absurdiškų) sprendimų beviltiškose situacijose.
http://www.youtube.com/watch?v=1loyjm4SOa0
Mūsų laikais parlekiančio patrankos sviedinio kauksmą pakeitė priešais parlekiančios fūros kauksmas - gi karas iš apkasų persimetė į kelius.SCnazi wrote:Gal būt ir tu teisus, nors raktų pametimas labai toli nuo parlekiančio patrankos sviedinio kauksmo.. (...)D3monas wrote: Būtent. Ir todėl atsivertimas tokiu metu nėra sąmoningas, bet baimės sukelta reakcija. Lygiai taip, kai pametęs raktus nuo mašinos jų ieškai šaldytuve ar duoninėje - visos galimybės turi būti išmėgintos, jei situacija yra beviltiška. Evoliuciškai tai naudinga, manau, ieškoti alternatyvių (netgi absurdiškų) sprendimų beviltiškose situacijose.
Ir tada mirtis pažvelgia į akis fūros faromis
O šiaip - kadangi esam savižudžių tauta, tai panašu, kad tipinis lietuvis ne taip tos mirties ir bijo. O, jei bijo, padaro gramelį kitą ir nebebaisu niekas (imtinai mirtį)
Be to, yra dalykų baisesnių už mirtį - ne veltui norima įteisinti eutanaziją.
Akela wrote: Mūsų laikais parlekiančio patrankos sviedinio kauksmą pakeitė priešais parlekiančios fūros kauksmas - gi karas iš apkasų persimetė į kelius.
Ir tada mirtis pažvelgia į akis fūros faromisBūūūū...
Tačiau, pagalvojau, jei, sėdėdamas apkase, žinčiau jog parlekiantys sviediniai privalo pralėkti kairiau ir priešo patrankų kanonieriai laikė egzaminus, kad įsiminti šią taisyklę ir turi daugiametę tokio stiliaus šaudymo patirtį, o už neblaivų šaudymą juos persekioja jefreitorius, jausčiausi beveik saugiai. Bet jeigu furų vairuotojai, paleidę vairą, pultų žegnotis tada - šakės
Žinoma, kely pasimatymai su juodai apsirengusia/ūkiškai apsiginklavusia dama įvyksta rečiau, nei apkasuos, ale tai tik laiko klausimas - nėr šioj planetoj vietos, kur ji neprisistatytų kviesta ar nekviesta. Taigi, jei ji nelabai skubės ir dar paliks šiek tiek laiko apmąstymams, visada bus apie ką pagalvotiSCnazi wrote: Tačiau, pagalvojau, jei, sėdėdamas apkase, žinčiau jog parlekiantys sviediniai privalo pralėkti kairiau ir priešo patrankų kanonieriai laikė egzaminus, kad įsiminti šią taisyklę ir turi daugiametę tokio stiliaus šaudymo patirtį, o už neblaivų šaudymą juos persekioja jefreitorius, jausčiausi beveik saugiai. Bet jeigu furų vairuotojai, paleidę vairą, pultų žegnotis tada - šakės
Reiktų iš anksto tokiai situacijai pasiruošti sugeneruojant mintyse špargalkę/paruoštuką - kad nesiblaškytum be reikalo ir neiškiltų visokie iš vaikystės prisiminimų atėję baubai bei kitokios informacinės šiukšlės (imtinai visokių institucijų siūlomus "scenarijus"). Būkim patys sau režisieriai
Nieko, chebra, viskas ore - Vajezus galėtų susikurti kariuomenėj darbo vietą ir gyvent kaip Darvino ausy (išsireiškimo apie ausį nereikia suprast tiesiogiai
)
http://www.nytimes.com/2011/04/27/us/27 ... r=2&ref=us
Taip pat ligoninėse atitinkami etatai atsirastų, ir dar kur...
http://www.nytimes.com/2011/04/27/us/27 ... r=2&ref=us
Taip pat ligoninėse atitinkami etatai atsirastų, ir dar kur...