SCnazi wrote:Anglų patarlė - "Apkasuose nėra ateistų" ne tokia jau ironiška. Ar daugelis galėtų mirti už savo įsitikinimus? O ypač ateistinius, mirties ar skausmo akivaizdoje žmogus trokšta opiumo...
Čia susidūriau su tokia keista mintim - gal ateizmas nuo "riebaus gyvenimo", o teizmas - nuo kančios? Bet tada visi bomžai giedotų psalmes, o turtingi mecenatai ir filantropai būtų ateistai..

Toks pastebėjimas (apie pirmus du sakinius):apkasuose mirštama ne už ateistinius įsitikinimus (lyg tai dar nebuvo pirmojo teistų/ateisų WW

) ir gan dažnai išvis ne už įsitikinimus, o už tai, kad tiesiog į juos teko pakliūti.
Beje, galim prisiminti lietuvišką patarlę "skęstantis ir šiaudo griebiasi". Taigi, net jei žmogus religinėse apeigose dalyvavo tik vaikystėje, o vėliau buvo formalus/nepraktikuojantis tikintysis, stresinėje situacijoje jis vėl gali pasijusti mažu bejėgiu vaiku, kuris laukia stebuklo

Kaip ten dar patarlės sako? A: "baimės akys didelės"? Čia, turbūt, kad ir tą šiaudelį pamatytų.
Manau, kad tai elementaru: stresinėje situacijoje prisimenama visas "sąrašas" būdų/galimybių išsigelbėti. Kai kurie būdai yra/gali būti racionalūs ir įmanomi (pvz, pabėgti). O, kai baigiasi racionalūs būdai, belieka iracionalūs - pas vienus jie sąrašo gale, pas kitus sąrašo pradžioje (jei labai stiprūs religiniai įsitikinimai verčia pirmiausia pagalbos kreiptis į Dievą), pas kitus gal išvis nepateko (jei nebuvo religinio auklėjimo), arba buvo išmesti lauk (auklėti religingai, bet tapę nereligingais:). Va, ta paskutinė kategorija irgi yra rizikos zonoj - silpnesniems gali šis punktas kartu su iracionalia išsigelbėjimo vizija remūvintis iš Recycle Bin'o
Beje, realiuose apkasuose ateistų yra, pvz:
The Military Association of Atheists and Freethinkers:
http://www.maaf.info/about.html
(Daugiau žiūrėkit čia:
http://en.wikipedia.org/wiki/Military_A ... eethinkers )
O dėl: "gal ateizmas nuo "riebaus gyvenimo", o teizmas - nuo kančios", tai, kai žmogus problemas sprendžia realiais būdais, kančių jo gyvenime gali sumažėti, o, kai iracionaliais (pvz, tik malda) - jis lieka toje pačioje faktinėje būsenoje. Žinoma, emocinė būsena gali šiek tiek (ar net labai) pakisti ir - kai kuriais atvejais - padėti žmogui atsitiesti. Tačiau, jei jis ir toliau nieko nedarys, kad realiai pakeistų savo situaciją, tada įsisuks į tokį specifinį bėdų ratą, kur išties beliks tik "tikėjimas ir kančia".