Man atrodo, kad tu čia pritapsivvv2 wrote:- smailą įdėjau tam, kad parodyčiau draugiškos pašaipos nuotaiką..
Tik pasistenk nenueiti DrHarisLacan keliu..
Man atrodo, kad tu čia pritapsivvv2 wrote:- smailą įdėjau tam, kad parodyčiau draugiškos pašaipos nuotaiką..
- smagu rasti bendraminčių! Tačiau norėčiau pbrėžti, kad skeptikas anaiptol nėra joks ateistas! Skeptikas lygiai taip pat kritikuoja ateizmą kaip bet kokį kitą mokslinį fanatizmą! Tikiuosi dauguma čia žino pasaulio mokslininkų dekretą apie atsiribojimą nuo religijų: "tikėjimo dogmų paneigimas nėra mokslo objektas, mokslas niekaip neketina patvirtinti ar paneigti tikėjimo"!Vilius wrote:Man atrodo, kad tu čia pritapsi ..vvv2 wrote:- smailą įdėjau tam, kad parodyčiau draugiškos pašaipos nuotaiką..
Neįsivaizduoji, kiek kartų mes tai jau girdėjom. Bet jei tikrai turi ką nors naujo pasakyti apie ateizmo kritiką, tai pirmyn - ši tema nėra joks tabu.vvv2 wrote:Skeptikas lygiai taip pat kritikuoja ateizmą kaip bet kokį kitą mokslinį fanatizmą!
Nežinau apie tokį "pasaulio mokslininkų" dekretą. Bet jei ir žinočiau, kodėl man jis turėtų rūpėti?vvv2 wrote:Tikiuosi dauguma čia žino pasaulio mokslininkų dekretą apie atsiribojimą nuo religijų: "tikėjimo dogmų paneigimas nėra mokslo objektas, mokslas niekaip neketina patvirtinti ar paneigti tikėjimo"!
1. Didžioji dauguma žmonių religijas kritikuojančius skeptikus prilygina ateistams (dažnai taip ir yra, bet skeptiku gali būti ir budistas ir krikščionis).Vilius wrote:Nežinau apie tokį "pasaulio mokslininkų" dekretą. Bet jei ir žinočiau, kodėl man jis turėtų rūpėti? Kodėl religija turėtų būti kažkokia išimtis iš visų kitų reiškinių, kuriuos tiria mokslas?vvv2 wrote:Tikiuosi dauguma čia žino pasaulio mokslininkų dekretą apie atsiribojimą nuo religijų: "tikėjimo dogmų paneigimas nėra mokslo objektas, mokslas niekaip neketina patvirtinti ar paneigti tikėjimo"!
Koks skirtumas, ką ir kam prilygina "dauguma žmonių"?vvv2 wrote:1. Didžioji dauguma žmonių religijas kritikuojančius skeptikus prilygina ateistams (dažnai taip ir yra, bet skeptiku gali būti ir budistas ir krikščionis).
Tiesiog nustok skaityti "pop" straipsnius bet kokia tema (ne tik ateizmo). Problem solved.vvv2 wrote:2. Didžioji dauguma ateistų "rimtų" pop straipsnių, dėl "rimtumo" prasideda: "mokslininkai įrodė".
Tai, kad ne. (Yra keletas ateistus vienijančių organizacijų, tačiau nei viena iš jų net iš tolo neprilygsta tarkim Romos katalikų bažnyčiai).vvv2 wrote:3. Kadangi ateizmas yra organizuota organizacija,[..]
Tiksliau būtų sakyti "netikėjimu, kad dievas yra". Tarp tų dviejų formuluočių yra subtilus tačiau reikšmingas skirtumas, susijęs su įrodinėjimo našta (kurią kaip taisyklė gauna teigianti, o ne abejojanti pusė).vvv2 wrote:[..]besiremianti tikėjimu, kad Dievo nėra[..]
Dėkojame, kad taip atvirai parodei, kaip mažai žinai apie ateizmą Dabar jau gali pradėti domėtis, ką tai iš tiesų reiškia, ir kokie yra (ir nėra) ateistai.vvv2 wrote:[..]tai ji atitinka visus religinių organizacijų bruožus yra neo religija arba antireligija, nes baigtinio dydžio invertavimas nekeičia esmės, o tik viską tą patį įvardija "atvirkščiai". Dėl šios priežasties ateistai yra beveik tikintieji, kur kas geresni už visiškus bedievius "laisvamanius".
Citata: "Kreacionizmas ar protingas kūrimas, ar kitos antgamtinio įsikišimo į gyvybės ar rūšių kilmę teorijos, nėra mokslas, nes jos nėra galinčios būti testuojamos moksliniais metodais. Šie teiginiai pavaldūs tik aprioriniams pastebėtiems duomenims, remiantis apreiškimo arba religinių įsitikinimų paseka. Visos siūlomos paramos šių teiginių dokumentacijai paprastai apsiriboja specialių leidinių specialiais advokatais. Šie leidiniai nesiūlo hipotezes keisti, atsižvelgiant į naujus duomenis, naujas interpretacijas, ar naujas demonstruojamų klaidų apžvalgas. Tai kontrastuoja su šiuolaikiniu mokslu, kur bet kuri hipotezė ar teorija visada lieka laikomasi atmetimo ar pakeitimo galimybės, atsižvelgiant į naujausias žinias".Vilius wrote:Pamiršai pakomentuoti dėl "pasaulio mokslininkų" dekreto?
Net jei taip iš tiesų buvo.. Kodėl mums dabar turėtų rūpėti, ką kažkokie mokslininkai pasirašė prieš ~40 metų?vvv2 wrote:.. čia ne tas dokumentas, bet mintis ta pati. Ano rasti nepavyko, jis buvo pasirašytas seniai, kažkur apie 1970-1980..
- čia elementaru, Watsonai! Religija mums pateikia žinias iš anąpus!Vilius wrote:.. problema, kad mokslas gali tirti visus reiškinius, kurie vyksta mūsų Visatoje. Tai kas tada lieka religijai?
Tai čia problema ta, kad Tu iš viso negali jokios mokslinės teorijos priversti neveikti, kad įsitikintum, ar ta teorija yra paneigiama, ar ne. Teorijos paneigiamumas reiškia, kad teorija (pvz., kokia nors gamtamokslinė teorija) yra klaidinga, jei būtų įrodytas tam tikro fakto, paneigiančio tą teoriją, egzistavimas. Panašiai yra ir su Dievo buvimo teorija. Jei būtų įrodyti tam tikri faktai (vienas iš jų ir yra homeopatija), tai Dievo buvimo teorija pasirodytų beesanti klaidinga. Bet tai reiškia, kad ta teorija, jei ji būtų paneigta, buvo klaidinga nuo pat pradžių.Vilius wrote:Ok, tik norėjau pasitikslinti.Augustas wrote:Į pirmąjį klausimą aš jau Tau esu atsakęs, ir netgi gavęs kažkiek diskusijos taškų mano naudai. Bet jei nori galiu pakartoti. Aš noriu Tau įrodyti, kad Dievo buvimo teorija yra paneigiama, t.y., falsikabili.
Jei trumpai, paneigiamumo kriterijus reikalauja, kad turi būti būdas parodyti, jog aptariamą teiginį (bent jau iš principo) įmanoma paneigti. Deja, tavo atveju, to padaryti neįmanoma, nes aš gi negaliu priversti homeopatijos veikti, ir įsitikinti, ar tuo atveju dievas nustotų egzistuoti (be to, aš net negaliu objektyviai įsitikinti ar dievas iš viso egzistavo prieš eksperimentą). Todėl šis argumentas nepadaro dievo teorijos paneigiama.
O Tu pats loginio prieštaravimo homeopatijos teorijoje nematai? Kai vanduo praranda vandens savybes - kai tariamai "įsimena" pirminės medžiagos savybes,tuo pat metu tas savo vandens savybes išlaikydamas (nes šalutinio poveikio tai nėra, vadinasi, vandens savybes vanduo sugeba išsaugoti ir šiuo atveju), tai čia, Tavo nuomone, nėra loginis prieštaravimas? Manau, kad Tu čia turėtum prisiminti viso balto Viliaus ir jo žalios (t.y., nebaltos) rankos istoriją.Homeopatija yra neefektyvi, bet nebūtinai "nelogiška". Nebent tu parodytum, kokį nors loginį prieštaravimą jos formuluotėje.Augustas wrote:Į antrąjį klausimą esu irgi Tau atsakęs, homeopatija yra tikrai nelogiška teorija, o Dievas, jei Jis iš tiesų egzistuoja, nieko tikrai nelogiško sukurti negalėtų ir neturėtų galėti.
Kaip aš ir spėjau, Tau neaiški Dievo visagalybės sąvoka. Bet čia jau mums abiems reikės gilintis į religines dogmas, ir aš nežinau, ar Tau užteks kantrybės bei noro į tai gilintis. Bet jei Tavo atsakymas yra teigiamas, tada pirmyn.Tačiau net ir tuo atveju, man vis tiek liktų neaišku, kodėl dievas negali sukurti nelogiškų dalykų.
Ačiū, Viliau. Tas žodynas man tikrai pravers.Žodynas tavo paslaugoms: Įrodymas (jei dar kurio žodžio nesuprasi, gali ten pasiieškoti ir pats ).Augustas wrote:Mano kuklia nuomone, Tu turėtum padaryti išvadą, kad reikėtų šiek tiek plačiau paaiškinti, ką Tu vadini įrodymu, nes nesusikalbėjimas tarp Tavęs ir oponento yra akivaizdus.
Puiku. Tada štai Tau ir prieštaravimas tarp prielaidų ir išvados: prielaida - teiginys (B) "Viliaus ranka yra balta" teisingas, o išvada - teiginys (B) "Viliaus ranka yra balta" klaidingas.Teisingai suformuluotas dedukcinis argumentas turi atrodyti taip:Augustas wrote:Gerai, aš sutinku su Tavimi, kad tai logiškai klaidingas teiginys, nes jo išvada neišplaukia iš prielaidos. O kodėl Tu nusprendei, kad šiame teiginyje išvada neišplaukia iš prielaidos? Arba kokie požymiai Tau parodo tai, kad aukščiau minėtame teiginyje išvada neišplaukia iš prielaidos?Tuo tarpu mūsų aptariamą argumentą galima formalizuoti taip:Code: Select all
(prielaida) Teiginys A yra teisingas (prielaida) Jei teiginys A teisingas, tada ir teiginys B teisingas (išvada) Teiginys B teisingas
Therefore, aptariamas argumentas nėra logiškas, nes jis neatitinka teisingos dedukcinio argumento formuluotės.Code: Select all
(prielaida) Teiginys (A) "Vilius visas baltas" yra teisingas (prielaida) Jei teiginys (A) "Vilius visas baltas" teisingas, tada ir teiginys (B) "ranka yra balta" teisingas (išvada) Teiginys (B) "ranka yra balta" *klaidingas*
- mūsų buitinė samprata "vanduo" yra tik buitinė. Iš tiesų nežinomas ir neištirtas Visatos vandens frnomenas tikrai turi atmintį!Augustas wrote:O Tu pats loginio prieštaravimo homeopatijos teorijoje nematai? Kai vanduo praranda vandens savybes?
Na, ir kas, kad vanduo turi atmintį? Kokios išvados iš to plaukia?vvv2 wrote:- mūsų buitinė samprata "vanduo" yra tik buitinė. Iš tiesų nežinomas ir neištirtas Visatos vandens frnomenas tikrai turi atmintį!Augustas wrote:O Tu pats loginio prieštaravimo homeopatijos teorijoje nematai? Kai vanduo praranda vandens savybes?
- čia vėl mums kiša koja buitis.. taigi kas tai yra atmintis objektyviai? aš pasakyčiau, kad objekto atminties fenomenas yra savybė (galimybė) pamatuojamai ilgą intervalą išlaikyti jam suteiktą savybe.Augustas wrote:Na, ir kas, kad turi atmintį? Kokios išvados iš to plaukia?vvv2 wrote:- mūsų buitinė samprata "vanduo" yra tik buitinė. Iš tiesų vandens fenomenas tikrai turi atmintį!
Skamba kaip karo paskelbimas visam chemijos mokslui. Sėkmės!vvv2 wrote:Išvada apie temą: Jeigu nagrinėti ne primityvų dabartinį vienmatės sekos PC, o ateities lygegrečias daugiamates vienalytes funkcines struktūras, tai jų viduje vykstantys procesai priklauso jau ne nuo sutarimų ir interpretacijų, o nuo objektyvių plaktuku įkaltų savybių sąveikų. Vandens atveju vanduo be tų duobučių kristalizuosis vienokiom, su duobutėm kitokiom kristalinėm gardelėm, o šios gardelės su sniegu patekę tau į plaučius, sukurs kitokias molekulinės informacijos kodavimo grandinėles ir kitokius laisvos valios pasirinkimus.
O kodėl tas vanduo su sniegu man turi patekti į plaučius, o ne į skrandį? Tai pirma. O antra, kuo skiriasi vandens savybės, esant vienokioms "kristalinėms" gardelėms, nuo vandens savybių, esant kitokioms "kristalinėms" gardelėms?Išvada apie temą: Jeigu nagrinėti ne primityvų dabartinį vienmatės sekos PC, o ateities lygegrečias daugiamates vienalytes funkcines struktūras, tai jų viduje vykstantys procesai priklauso jau ne nuo sutarimų ir interpretacijų, o nuo objektyvių plaktuku įkaltų savybių sąveikų. Vandens atveju vanduo be tų duobučių kristalizuosis vienokiom, su duobutėm kitokiom kristalinėm gardelėm, o šios gardelės su sniegu patekę tau į plaučius, sukurs kitokias molekulinės informacijos kodavimo grandinėles ir kitokius laisvos valios pasirinkimus.
- čia klausimas iš srities: kuo skiriasi ta pati geležis su plaktuko žymėm, nuo tos pačios geležies be plaktuko žymių?Augustas wrote:.. savybės, esant vienokioms gardelėms, nuo savybių, esant kitokioms?
Visiškai teisingai pastebėjote, gerb. VVV2.vvv2 wrote:- čia klausimas iš srities: kuo skiriasi ta pati geležis su plaktuko žymėm, nuo tos pačios geležies be plaktuko žymių?Augustas wrote:.. savybės, esant vienokioms gardelėms, nuo savybių, esant kitokioms?
Irgi tiesa.p.s.
.. aišku niekuo nesiskiria tam, kuris tų žymių neieško, ir skiriasi esmingai, kuriam svarbu ne pats CD, o tik skylutės jame..
Ne, tokios negirdėjome. Girdėjome tik apie biochemiją (be žodžio "molekulinė") ir molekulinę mikrobiologiją.kitaip tariant, tai yra molekulinės biochemijos mokslo objektas, girdėjote tokią?
- kadangi mane čia sumėtėte Jūs, tai pažiūrėjau visžiniam Jūsų internete, šiandien Jūs tai vadinate "molekulinė biologija".Augustas wrote: Girdėjome tik apie "molekulinę mikrobiologiją".