Taip pat ir su dievu. Jei homeopatija veiktų, tai gal ji ir prieštarautų dievo egzistavimui. Tačiau iš to, kad ji neveikia, tu negali daryti priešingos išvados apie dievą. Homeopatija gi gali neveikti tiesiog šiaip sau, be jokios antgamtinės priežasties - lygiai taip pat kaip neveikia tuntai kitų šarlatanizmo metodų.
Taip, Viliau, Tu čia teisingai pastebėjai - tai, kad homeopatija neveikia, tai automatiškai nereiškia, kad Dievas egzistuoja.
Bet tai yra viena iš būtinų sąlygų, kuriai iš tikrųjų veikiant (t.y., jeigu homeopatija iš tikrųjų veiktų), mes negalėtumėm daryti išvados apie Dievo egzistavimą. Kitaip tariant, homeopatija yra Dievo buvimo falsikabilumo požymis.
Vilius wrote:Augustas wrote:Beje, argi protinės abstrakcijos būtinai egzistuoja tik mūsų galvoje, Viliau?
Taip. Pagal apibrėžimą.
Gal dar sutikčiau, kad jos kažkuria prasme egzistuoja, kai būna užrašytos (pvz., knygoje ar kompiuterio atmintyje). Tačiau mes gi kalbame ne apie tokį egzistavimą išorinėje realybėje, ar ne?
Aš turėjau minty truputį kitokią prasmę. Sakykim, koks nors Vilius (ar Augustas) nusprendžia patyrinėti kompiuterį. Ką jis daro tuo savo sprendimu (t.y., sprendimu patyrinėti kompiuterį)? Jisai išskiria (=abstrahuoja) kompiuterį iš kitų aplinkos daiktų, pvz., televizoriaus, telefono bei radijo aparatų, magnetolos, dar bala žino, kokių daiktų, kad galėtų tirti tik kompiuterį. Ir tai, kad tyrimo objektas (šiuo atveju, kompiuteris) yra abstrahuotas, tai nereiškia, kad jo realiai nėra. Jis egzistuoja, kitaip niekas negalėtų jo tyrinėti. O kaip veikia, pvz., chemija? Jinai irgi abstrahuoja savo objektą iš kitų objektų ir tiria sau prieinamais metodais. Fizika, biologija, sociologija irgi užsiima tuo pačiu, prieš tai abstrahavę savo tyrimų objektus nuo kitų, kad tyrinėtų tik juos. Bet tai visiškai nereiškia, kad šių mokslų abstrahuoti objektai yra nerealūs. Tik tiek, kad realybėje visų šių mokslų objektai būna kartu, o kartais net yra vienas ir tas pats objektas, pvz., žmonės.
Vilius wrote:Tai, kad tų išradimų nebūna realybėje, kol kažkas jų nesugalvoja.
O kaip tie išradimai sugalvojami? Tiesiog imami atskiri realybės elementai, kurie jau egzistuoja, ir iš jų sukonstruojama kažkas, ko dar nebuvo iki šiol. Ir jeigu tas kažkas veikia, tai ir turime naują išradimą. Primityvus tokio išradimo pavyzdys yra pirmykščių žmonių pa(si)gaminti įrankiai.
Vilius wrote:Analogiškai yra ir čia: logikos dėsniai ir jų egzistavimas tikrovėje yra nustatomas ne prietaisais, bet kitais būdais.
Nu tai aš tavęs jau kokį tuziną kartų klausiau - kokiais būdais aš galiu įsitikinti, kad logika (ir taip pat vaiduokliai bei dievas) vyksta ne tik žmonių galvose, bet ir išorinėje realybėje?
Kiek tai liečia matematinę logiką, tai aš jau Tau irgi bent porą kartų esu atsakęs - žiūrėk, kas veikia ir kaip veikia. Imk magiją ir žiūrėk, ar ji gerai veikia, pvz., gamtos moksluose, ar ne. Imk matematinę logiką ir vėl žiūrėk, ar ji gerai veikia, ar ne. Tik taip įsitikinsi, ar (pažinimo) įrankis yra geras, ar ne. O tada paprastas klausimas, kodėl tas įrankis yra geras arba blogas, viską turėtų sustatyti į savo vietas.
Prisipažįstu, kad aš nelabai suprantu, kokias Tu čia problemas dar matai.