Skeptikų / skeptikių forumas

Paskutiniu metu nepaprastai populiaru tikėt kažkokiu kitokiu dievu, nei nusako bet kuri iš religijų. Labai populiarūs teiginiai "dievas yra meilė", "dievas yra visata" arba tiesiog "dievas yra kažkas above ko negalime suvokti".

Akivaizdu, kad dievo idėja atėjusi tik iš religijų ir iš niekur daugiau. Jei atmetam religijas, kaip neteisingas, kodėl turėtume pasilikt vieną jų fragmentą - Dievą - ir tą patį tik kaip dalinai teisingą, nes tikim į jį kitokį, nei nusako religijos.

Čia pavyzdžiui, tarkim, atmetam senovės germanų ir skandinavų religijas, atmetam Tolkino kūrybą, tačiau į elfus vis tiek tikim. Tik jie kitokie, nei aprašo ten - iš tikro jie yra įsirašyti kokį nors transcendencinį bullshitą.

Nomad wrote:Paskutiniu metu nepaprastai populiaru tikėt kažkokiu kitokiu dievu, nei nusako bet kuri iš religijų. Labai populiarūs teiginiai "dievas yra meilė", "dievas yra visata" arba tiesiog "dievas yra kažkas above ko negalime suvokti".

O as maniau esas tox vienas

Nera jokio Dievo, kox aprasomas religijose, nes nera jokiu argumentu , irodanciu, kad jie egzistuoja. ( dogmos -tik apgailetino "irodymo" pavyzdys)
Gerai, trumpai apie manaji,kurio taip pat nera ralybeje(?):)
Mano dievas - absoliutas-pirmine jega-ideja - tai mano fantazijos vaisius, nes pats tai sugalvojau ir neturiu jokiu argumentu uz jo buvima realim pasaulyje.

Svarbiausias klausimas : kam as apskritai galvoju apie kazkokia auskstesne jega,kurios galbut net nera( greiciausiai taip ir yra)?

Kadangi as manau, kad viskas turi tureti savo priezasti, si pirmine jega atsako man i pagrindini man filosofini-fantazini klausima " Kodel isvis apskritai kazkas egzistuoja. Kur to viso ideja-prasme?Kokia priezastis esamybes?"
Ir tik fantazijose as randu "atsakyma" i tai, visa tai suvertes jos produktui - Absoliutui ir mane tai tenkina psichologiskai( taip, kazkuria prasme gal(!)ir apgaunu save pati). Tikiu, kad jo galimybe buti gali buti.
Ir tik siuo poziuriu as save laikau tikinciuoju.

Bet visgi as tapau tox sunsukis, kad pradedu save ir ateistu vadint, nes visur kitur ateistinis poziuris i gyvenima man rodos yra teisingiausias. I gyvenima ziuret is Dievo ar savojo absoliuto perspektyvos man atrodo maziu maziausia idiotiska ( ji palieku tik psichologiniui pasirtenkinimui apie buties prasmes klausima, ir tariamai manau, kad tox yra )

Aš tikiu, kad ne viską įmanoma paaiškinti (mokslu ar kitaip). Būtent tokia mintis yra religijų pradžia. Taigi, sukuriama daugybė paaiškinimų įvairiems reiškiniams ir taisyklių, kaip reiktų gyventi. Religijos yra blogas dalykas tuo, kad jų nustatomos taisyklės liečia ne tik pačius tikinčiuosius, net ir niekuo dėtus žmones.
Lygiai tokia pati skepticizmo problema: savaime tai nėra blogai, tačiau negerai, kai bandoma tikintiesiems "atverti akis" ir parodyti, kad jų dievas neegzistuoja. Toks elgesys prilygsta tikinčiųjų bandymui apkrikštyti visus, kas turi dvi rankas ir kojas. Tik šiuo atveju ant pjedestalo užkeliamas, sudievinamas mokslas ir faktai.
maxis, palaikau

Morrigan wrote: Lygiai tokia pati skepticizmo problema: savaime tai nėra blogai, tačiau negerai, kai bandoma tikintiesiems "atverti akis" ir parodyti, kad jų dievas neegzistuoja. Toks elgesys prilygsta tikinčiųjų bandymui apkrikštyti visus, kas turi dvi rankas ir kojas. Tik šiuo atveju ant pjedestalo užkeliamas, sudievinamas mokslas ir faktai.

Gal duotum kokiu nors gaspadorishku "akiu atverimo" pavyzdzhiu?

Morrigan wrote:Aš tikiu, kad ne viską įmanoma paaiškinti (mokslu ar kitaip).

Pvz?
Juk nemanai, to kas dar nepaaiškinta, neįmanoma paaiškint?

Vajezus wrote:

Morrigan wrote: Lygiai tokia pati skepticizmo problema: savaime tai nėra blogai, tačiau negerai, kai bandoma tikintiesiems "atverti akis" ir parodyti, kad jų dievas neegzistuoja. Toks elgesys prilygsta tikinčiųjų bandymui apkrikštyti visus, kas turi dvi rankas ir kojas. Tik šiuo atveju ant pjedestalo užkeliamas, sudievinamas mokslas ir faktai.

Gal duotum kokiu nors gaspadorishku "akiu atverimo" pavyzdzhiu?

Tai yra bet koks įnirtingas bandymas įrodyti, koks žiaurus ir blogas yra dievas, kokia neteisinga ir vaikiška yra Biblija, kiek daug žalos sau ir kitiems daro karšti tikintieji.

Tai yra bet koks įnirtingas bandymas įrodyti, koks žiaurus ir blogas yra dievas

Siaip ne, bandoma irodyt, kad jo nera, arba prasoma irodyt, kad jis yra.

kokia neteisinga ir vaikiška yra Biblija

Tiesiopg pasakos ten, tiek tenorima pasakyti, nes istoriskumai Biblijos irodyti nera faktu. Bus fkatai, bus ivairus irodymai : migom keisis nuomone apie ja.

maxis wrote:

Tai yra bet koks įnirtingas bandymas įrodyti, koks žiaurus ir blogas yra dievas

Siaip ne, bandoma irodyt, kad jo nera, arba prasoma irodyt, kad jis yra.

Ir kam to reikia? tai tas pats, kas vaikščioti po namus ir įrodinėt, kad dievo nėra arba prašyt įrodyt, kad dievas yra.
Aš nieko blogo nematau diskusijose, kai tiek viena, tiek kita pusė nori diskutuoti, tačiau juk yra atvejų, kai ramiai nesišnekučiuojantiems katalikams bandoma įrodyt, kokie jie kvaili, kad tiki dievą ir atsisako daugybės gerų dalykų, kuriuos galima gauti dar šiame pasaulyje. tai juk kiekvieno žmogaus pasirinkimas.

Aš nieko blogo nematau diskusijose, kai tiek viena, tiek kita pusė nori diskutuoti, tačiau juk yra atvejų, kai ramiai nesišnekučiuojantiems katalikams bandoma įrodyt, kokie jie kvaili, kad tiki dievą ir atsisako daugybės gerų dalykų, kuriuos galima gauti dar šiame pasaulyje. tai juk kiekvieno žmogaus pasirinkimas.

As asmeniskai tikinciuju nesmerkiu: nori tiki, nori ne. Jei nuo tikejimo mi tinem-fantazinem butybem geriau - prasom. Jusu teise rinktis kaip gyventi.
Bet tai nereiskia, kad konfliktu su jumis( turiu omeny krikscionis) buti negali.

maxis wrote:As asmeniskai tikinciuju nesmerkiu: nori tiki, nori ne. Jei nuo tikejimo mi tinem-fantazinem butybem geriau - prasom. Jusu teise rinktis kaip gyventi.
Bet tai nereiskia, kad konfliktu su jumis( turiu omeny krikscionis) buti negali.

Aš kalbu apie tokius žmones, kurie krikščionis laiko kvailesniais už save, o tikejimą - žalingą visuomenei. Juk randasi ir tokių žmonių.
Konfliktai paprastai kyla tada, kai susiduria interesai ir bandoma primesti kažkam savo valią.
O aš nesu krikščionė, tiesiog aš prieš bet kokį fanatizmą ir už laivę į tikėjimą.

Morrigan wrote: Aš kalbu apie tokius žmones, kurie krikščionis laiko kvailesniais už save, o tikejimą - žalingą visuomenei. Juk randasi ir tokių žmonių.

Mano manymu, jei kas žmogų su kitokiais nei jo įsitikinimais laiko kvailesniu už save, tai jis pats yra kvailys.
O va tai kad tikėjimas gali būti žalingas visuomenei ir net labai čia jau atskira diskusija, galėčiau pateikt nemažai tikėjimo keliamos žalos pavyzdžių.

maxis wrote:Kadangi as manau, kad viskas turi tureti savo priezasti, si pirmine jega atsako man i pagrindini man filosofini-fantazini klausima " Kodel isvis apskritai kazkas egzistuoja. Kur to viso ideja-prasme?Kokia priezastis esamybes?"

as tokiais atvejais nepaleidziu i darba fantazijos, o tiesiog sau (jei reikia - ir kitiems) pasakau: "NEZINAU". man yra svarbiau tureti "svaru" mastyma, nei sugalvoti kazkoki fake atsakyma, kad tam kartui butu lengviau.

liocikas, greiciausiai tu teisus. Tiesiog viliuosi, kad prasme-ideja turi but, bet apie tai jau praktiskai nebegalvoju.Isgaruos tai.

NIL o kokia ta tikejimo zala ( turi omeny zala paciam sau ar visuomenai?)

NIL o kokia ta tikejimo zala ( turi omeny zala paciam sau ar visuomenai?)

Atsibodo jau rašinėt įvairius pavyzdžius iš istorijos ir dabarties, todėl šį kart pasakysiu abstrakčiai: neadekvatus tikrovės suvokimas visada yra potencialiai pavojingas, tiek sau, tiek aplinkiniams. Kuo neadekvačiau suvoki tikrovę, tuo sunkiau priimti teisingus sprendimus.

Is istorijos jo, sutinku. Bet juk galima tiketi dievu, nepriimant senamadiskos Baznycios ir durnu teologijos dogmu. Galima juo tiket ir viskas, daugiau apie ji negalvot ( isskyrus kai apima liudesys ir neva jame ieskot paguodos, ir taip kazkuria ir save paguost) ir sprendimus gyvenime priimt vadovaujantis blaiviu protu. Kuo tox tikejimas zalingas? Bijau, kad nelabai kuo.

Galima juo tiket ir viskas, daugiau apie ji negalvot ( isskyrus kai apima liudesys ir neva jame ieskot paguodos, ir taip kazkuria ir save paguost) ir sprendimus gyvenime priimt vadovaujantis blaiviu protu. Kuo tox tikejimas zalingas? Bijau, kad nelabai kuo.

Kaip galima ieškot paguodos Dieve, jei gyvenime sprendimus priimsi vadovaudamasis blaiviu protu? Tada juk suvoksi, kad joks Dievas tau niekad nepadės jokioj sunkioj situacijoj, tai iš kur ta paguoda atsiras?

Nomad wrote: Kaip galima ieškot paguodos Dieve, jei gyvenime sprendimus priimsi vadovaudamasis blaiviu protu? Tada juk suvoksi, kad joks Dievas tau niekad nepadės jokioj sunkioj situacijoj, tai iš kur ta paguoda atsiras?

Ta prasme,karkartem kai pasijunti vienisas, kai noris su kazkuo pabendraut,o nera su kuo, kai apima liudnos mintys, kai atsimeni artimu zmoniu mirtis ir pan. kazkaip nejucia pradedi galbot apie gyvenima apskritai, pradedi kelt dievo ideja,pradedi kazkaip mintyse "bendraut su tariamu dievu", nors istikruju bendrauji su savim...o tox galvojimas, neva bendravimas, padeda kazkaip biski nuramint save, issilieji pats sau(+ dar ir rasant eiles or siaip klausant ramia muzika)...nu vnz cia jau dominuoja pagrinde jausmai. Jie praeina, lieka tas pats gyvenimas, kuriame velei vadovaujasi blaiviu protu ir net kazkiek juokinga tampa paskaicius savo eiles ir pan ...

Is asmenes patirties.

Dabar atrodo suprantu, apie ką tu. Pats galiu pasigirt(?) panašia asmenine patirtimi Tik tiek, kad aš iš dievo tikėdavausi realios pagalbos. Kadangi esu gyvenime apturėjęs daug atvejų, kai iš tiesų nepaprastai pasisekdavo (kalba eina apie labai rimtus dalykus) - tai padėdavo palaikyt mano tikėjimą dievu

Na o šiaip tada kyla kitas klausimas: jei tas dievas niekaip neįtakoja tavo veiksmų nei tavęs, tu net nieko iš jo nesitiki - koks tada skirtumas tarp tokio dievo ir jokio dievo?