Forumo blevyzgos

[Svetimas]

Perklausiau YouTubėje vieną-kitą šimtą valandų Nyčės turinio (ir turinio apie Nyčę), tai galvoju gal laikas šitam mano filosofinės evoliucijos etapui

Jei jau taip juo užsikabinai, tai gal gali pasidalinti viena ar kita tave kuo nors labiau ir rimčiau sudominusia idėja ar nuoroda iš tų daugelio valandų?

Ne taip neseniai pas mane buvo įkritusi Robert Greene ir Chris Williamson ištrauka:
The Nature of Human Stupidity
iš pokalbio, kuriame jie berods kažkurias temas iš tavo klausytos Robert Greene "The 48 Laws of Power" knygos aptarinėjo. Kokį tau įspūdį ji paliko?
Beje, Nyčė irgi, kiek esu susidūręs, palyginti nemažai apie "galią" rašė (The Will to Power ir pan.). Vėliau, esu skaitęs, ir kažkiek įvairius naciukus/fašistukus buvo savo kreivai suprastomis idėjomis iškraipytai įkvėpęs.

Dar gal Nyčės idėjos kaip nors netyčia kažkuo su tavo "sudėtingumo didėjimo" idėjomis koreliuoja?

[Svetimas]

Tai, Viliau, pasislėpei su Nyčės idėjom? Ar gal progos tam patogesnės neištaikai?

Paklausiau fone apie Nyčę kelis video Unsolicited advice kanale. Pvz.:
Why Everyone Hates Nietzsche (nuo 14:13)
Keletą man įdomių požiūrio kampų į kai kuriuos dalykus juose radau.

[Vilius]

Tai, Viliau, pasislėpei su Nyčės idėjom? Ar gal progos tam patogesnės neištaikai?

Tai aš ir nesakiau, kad čia ruošiuosi skleisti Nyčės žodį. Šiaip norėjau pasikeisti avatarą, ir ta nuotrauka kažkodėl sukosi galvoje..

[Svetimas]

Su šituo savo atsakymu tu man kai kuriuos nerdus IT'išnikus primeni, kurie kokį nors savo atrastą gudrų dalyką nuo kitų slepia.

[Vilius]

Paklausiau fone apie Nyčę kelis video Unsolicited advice kanale. Pvz.:

Meh, jaunatviški plepalai. Apie Nyčę ir susijusias filosofines idėjas man geriausiai klausosi essentialsalts kanalas. Ten ištisos valandos neblogo turinio. Pakankamai gilu, kad būtų apie ką pagalvoti, bet nėra visai sausas akademinis tonas - gerai klausosi fone, kai dirbu kažką nuobodaus.

[Vilius]

Jei jau taip juo užsikabinai, tai gal gali pasidalinti viena ar kita tave kuo nors labiau ir rimčiau sudominusia idėja ar nuoroda iš tų daugelio valandų?

Nu gerai, pasidalinsiu, jei pasitaikys proga. Tik abejoju, ar čia atsiras tinkamų ausų tokioms kalboms

iš pokalbio, kuriame jie berods kažkurias temas iš tavo klausytos Robert Greene "The 48 Laws of Power" knygos aptarinėjo. Kokį tau įspūdį ji paliko?

Tada, kai skaičiau, visai patiko. Bet paskui bandžiau sekti Greeno kalbas YouTubėje, tai jis gana greitai pradėjo kartotis, ar šiaip slysti paviršiumi, tai gana greitai išsiskyrė mūsų keliai. Bet knygą paskaityk, jei turėsi progą.

Beje, Nyčė irgi, kiek esu susidūręs, palyginti nemažai apie "galią" rašė (The Will to Power ir pan.). Vėliau, esu skaitęs, ir kažkiek įvairius naciukus/fašistukus buvo savo kreivai suprastomis idėjomis iškraipytai įkvėpęs.

Esi tikras, kad iškraipytai?

Dar gal Nyčės idėjos kaip nors netyčia kažkuo su tavo "sudėtingumo didėjimo" idėjomis koreliuoja?

Nevesk į pagundą!

[Svetimas]

Beje, Nyčė irgi, kiek esu susidūręs, palyginti nemažai apie "galią" rašė (The Will to Power ir pan.). Vėliau, esu skaitęs, ir kažkiek įvairius naciukus/fašistukus buvo savo kreivai suprastomis idėjomis iškraipytai įkvėpęs.

Esi tikras, kad iškraipytai?

Kiek žinau, taip. Net ir tame trumpame video, kur prieš tai užrodžiau, apie tai sako. Nors panašius filosofus skirtingi žmonės gan skirtingai interpretuoja. Kaip ir meno kūrinius.

[Vilius]

Kiek žinau, taip.

Juokavau ten. Žinoma, Nyčė niekur nesakė, kad arijų rasė turi išžudyti Europos žydus ir pavergti slavų tautas..

Bet šiaip jo požiūris į moralę yra gana neįprastas šiems laikams.

[Svetimas]

Bet šiaip jo požiūris į moralę yra gana neįprastas šiems laikams.

Jeffrey Kaplan kanale mačiau gan savotišką video apie tai:
Nietzsche's Genealogy of Morals (pritingintys gali ir kažkur nuo 17:21 užmesti akį)

Vien klausyti Jeffrey Kaplan video nelabai gal išeina, nes jis savo pristatymuose nemenkai rašo ant stiklo. Nors man, kaip nemenkam vizualikui, visai prie širdies. Tik pačioj pradžioj apverstas stiklo ir pan. veidrodinis vaizdas kiek trikdydavo (karts nuo karto norėdavosi kažkaip "išpainioti" tai, kas vaizde matosi ).

Meh, jaunatviški plepalai.[...]

?

[...]bet nėra visai sausas akademinis tonas[...]

Kas tau yra "sausas akademinis tonas"? Gali gal pateikti pavyzdžių?
Pvz., ar kokio Richard Feynman paskaitos yra "sausas akademinis tonas"?

Nu gerai, pasidalinsiu, jei pasitaikys proga. Tik abejoju, ar čia atsiras tinkamų ausų tokioms kalboms

Gan tikėtina, kad bent vieną klausytoją turėsi.

[Vilius]

Jeffrey Kaplan kanale mačiau gan savotišką video apie tai:
Nietzsche's Genealogy of Morals (pritingintys gali ir kažkur nuo 17:21 užmesti akį)

Dėl tos Nyčės dvilypos moralės. Tai visų pirma, aš nepriimu jo istorinio moralės kilmės naratyvo. Man atrodo, kad tiek graikų, tiek krikščionių laikais buvo visokių moralių, vienos panašesnės į aristokratišką, kitos į vergišką, bet jos niekada nebuvo tokios grynos, kaip jis vaizduoja. Visais laikais buvo ir iškilių asmenybių, ir menkystų minių, gal tik jų proporcijos skyrėsi. Plius niekada nebuvo aiškaus lūžio iš vienos moralės į kitą. Nu ir aišku, jo "geneologija" iš viso neapima istorijos iki Senovės Graikijos ir šių Postkrikščioniškų laikų, bei ištisų žemynų, kurie senais laikais beveik neturėjo ryšio su moralės tendencijomis Europoje..

Be to, net ir Nyčės laikais Europoje aristokratija jau buvo atgyvena, o šiais laikais ji visai nunykusi - tai nelabai iš viso yra kam taikyti tą aukštesnę moralę.

Bet, nepaisant šių trūkumų, pati idėja, kad moralė yra sudaryta iš dviejų tarpusavyje susipynusių komponentų man visai patinka - tik aš ribą brėžčiau labiau tarp asmenybės moralės ir minios moralės.
(Beje, kad jau paklausei, čia yra vienas iš ryšių su mano teorija - pas mane irgi sudėtingi procesai turi du nepilnus aprašymus - analitinį ir statistinį, ką pasistengus gal būtų galima sugretinti su Nyčės dvejopa morale)

Vien klausyti Jeffrey Kaplan video nelabai gal išeina, nes jis savo pristatymuose nemenkai rašo ant stiklo.

Šiaip toks klausimas. O kaip jis techniškai tai padaro? Veidrodiškai apsuka video, ar moka rašyti veidrodiškomis raidėmis? (Ar aš iš viso failinau su savo optine vaizduote, ir ten nieko nėra apsukto?)

?

Su senesnių laikų filosofais yra ta problema, kad jie būna apaugę visokiais akademiniais naratyvais ir konsensusais. Tai tas tavo pirmas kalbėtojas, kaip iš vadovėlio pyškino tuos faktelius būtent iš to plačiai priimto "naratyvo apie nyčę" - bet paties Nyčės balso jame beveik nesigirdėjo. Kas yra šiokia tokia problema, nes didelė jo originalaus turinio dalis yra gana literatūriška, ir kartais gal net tyčia truputį supainiota, kad skaitytojui nebūtų per lengva. Jei atmesime visus šiuos sluoksnius, liks tik sterilios ir nuobodžios nuograužos.

Tuo tarpu essentialsalts podcastas, kurį minėjau, bando eiti priešingu keliu - kalba apie Nyčę jo žodžiais, jo biografiniame/istoriniame kontekste - kas bent jau man yra žymiai įdomiau, ir ten yra daugiau kur pačiam pasikapstyti.

Tas tavo rašytojas ant stiklo yra kiek mažiau sausas už pirmą, bet vis tiek mano skoniui kiek sterilokas. Nyčė yra didelis ir gauruotas daiktas - jei nori iš jo išpešti ką nors įdomaus, teks pačiam pasigrumti pagal jo žaidimo taisykles. Kitų žmonių parašytos santraukėlės nelabai čia tau padės.

Kas tau yra "sausas akademinis tonas"? Gali gal pateikti pavyzdžių?

Nu tarkim, visa Wikipedija ir dauguma filosofijos vadovėlių. Tiek pavyzdžių užteks?

Pvz., ar kokio Richard Feynman paskaitos yra "sausas akademinis tonas"?

Seniai neklausiau.. Kiek pamenu, jis nebuvo iš labai sausų dėstytojų, tai turbūt - ne. Aš ir nesakau, kad visi akademikai kalba/rašo tokiu tonu.

[Vilius]

Šiaip galvojau, kažin, kaip Nyčė būtų priimtas šiais laikais?

Pvz., Antžmogio idėja gal kažkiek rezonuotų dabar gana populiariuose self-help ratuose? Gal net tarp sporto salių lankytojų?

Leftistams jis aišku būtų literally Hitlerio inkarnacija.. Bet tarp dešiniųjų gal visai sueitų? Toks kaip Petersonas, bet gerokai labiau pačiuožęs..

Nu ir gal jo liga (beje, tai kuo jis ten sirgo?) šiais laikais būtų pagydoma, tai gal ir pagyvenęs būtų ilgiau.

[Svetimas]

Bet, nepaisant šių trūkumų, pati idėja, kad moralė yra sudaryta iš dviejų tarpusavyje susipynusių komponentų man visai patinka - tik aš ribą brėžčiau labiau tarp asmenybės moralės ir minios moralės.

Hmm... Įdomu, kodėl taip išskyrei? Pvz., ką tau toks atskyrimas paaiškina ar duoda?
Dėl "minios" moralės, tai kai žmonės kur nors lokaliai susimeta į vieną didelę minią, tai kartais atgrasios ir neretos būna didelės dalies žmonių tam tikros bukumo ar kitokios keistos apraiškos minioje. Kažkas pasikeičia daliai žmonių, kai jie būna minioje, ir kiek kitaip jie ima veikti. Nei paskirai ar siauresnėse žmonių grupėse.

Beskaitinėdamas įvairius kultūrinių skirtumų aprašymus susidariau įspūdį, kad pas japonus egzistuoja tam tikra specifinė ir pakankamai stipri "minios" moralė. Pvz., japonai savo santykius su kitais neretai skirsto į "honne" (本音 - tikras garsas) ir "tatemae" (建前 - fasadas, pastatytas priekyje). Daug įvairių vakariečių šiuo aspektu yra daug laisvesni.
Beje, šiek tiek nustebau, kad, pvz., japonai žudosi maždaug du kartus mažiau nei kokie pietų korėjiečiai. Maniau, kad japonu atveju bus kaip tik priešingai. Dėl kokių samurajų ar kamikadzių ankstesnių "tradicijų" ir lankstesnio požiūrio į tai.

(Beje, kad jau paklausei, čia yra vienas iš ryšių su mano teorija - pas mane irgi sudėtingi procesai turi du nepilnus aprašymus - analitinį ir statistinį, ką pasistengus gal būtų galima sugretinti su Nyčės dvejopa morale)

Gali gal kiek plačiau apie tai ("analitinį" ir "statistinį" aprašymą), jei jau užsiminei apie tai?

Tai tas tavo pirmas kalbėtojas, kaip iš vadovėlio pyškino tuos faktelius būtent iš to plačiai priimto "naratyvo apie nyčę" - bet paties Nyčės balso jame beveik nesigirdėjo. Kas yra šiokia tokia problema, nes didelė jo originalaus turinio dalis yra gana literatūriška, ir kartais gal net tyčia truputį supainiota, kad skaitytojui nebūtų per lengva. Jei atmesime visus šiuos sluoksnius, liks tik sterilios ir nuobodžios nuograužos.
[...]Nyčė yra didelis ir gauruotas daiktas - jei nori iš jo išpešti ką nors įdomaus, teks pačiam pasigrumti pagal jo žaidimo taisykles. Kitų žmonių parašytos santraukėlės nelabai čia tau padės.

Nelabai suprantu iš kur tu čia nukabinai plačiai priimtą "naratyvą apie nyčę". Man ir nereikėjo kol kas paties Nyčės. Grumtis su Nyče ar jo didelės apimties tekstais neturėjau kol kas nei ūpo nei laiko. Man tuo metu buvo įdomi ir kitų gan specifinių žmonių trumpai išsakyta jų patirtis apie Nyčę. Kol tu buvai už forumo ribų, "išsikviečiau" sau kelis vlogerius, virtualius "pašnekovus" (Joe Folley, Jeffrey Kaplan ir pan.). Kad jie man iš savo pusės trumpai per savo prizmę papasakotų, ką buvo iš Nyčės skaitę ar apie kai kurias jo sau įdomias idėjas.

Ir nenurašyk taip skubotai minėtų vlogerių sąlyginio autentiškumo. Pvz., Joe Folley pats kažkur minėjo, kad skaitydamas vienoj vietoj Nyčės kūrybą interpretavo ar suprato vienaip, o kitur jau kiek kitaip. Žodžiu, gavau iš jų abiejų maždaug tai, ko panašiai ir tikėjausi pagal savo tuometinius poreikius. Kas jiems buvo įdomu ir ką jie išskyrė. Gal tu ir kokias specifines gėles kokioje pievoje klasifikuoji į kokias "ypatingas", "pribloškiančias" ir "eilines", tavo manymu?
Gal net kol kas gavau iš minėtų vlogerių daugiau naudos nei iš senų savo paskaitinėjimų apie Zaratustrą iš Nyčės kūrybos savo laiku iš man nepatikusio lietuviško vertimo.

Šiaip toks klausimas. O kaip jis techniškai tai padaro? Veidrodiškai apsuka video, ar moka rašyti veidrodiškomis raidėmis? (Ar aš iš viso failinau su savo optine vaizduote, ir ten nieko nėra apsukto?)

Nefeilinai. Ir aš iš pat pradžių spėliojau, kad Jeffrey Kaplan yra dešiniarankis, tik kameros vaizdas išverčiamas taip, kad jis matomam video atrodo kaip kairiarankis. Pamenu su veidrodžiu ir raidėm ir pats vaikystėje kažką buvau žaidęs. Pasirodo neklydau: How this Lightboard Works

Apie Nyčę ir susijusias filosofines idėjas man geriausiai klausosi essentialsalts kanalas.

Dėkui už nuorodą.

Aš ir nesakau, kad visi akademikai kalba/rašo tokiu tonu.

Man neretai visai patinka kai koks nors mokslo srityje dirbantis žmogus apibendrina nemenko skaičiaus kažkurioje srityje dirbusių kolegų ar kitų žmonių darbo (bandymų, klaidų, testavimo, keitimų, tobulinimo, ginčų, diskusijų ir pan.) vaisius ir kartu prie to savo paties mintis, kurių gavimui irgi nemenkai savo darbo įdėjo toje srityje, savaip pristato.

[Vilius]

Hmm... Įdomu, kodėl taip išskyrei? Pvz., ką tau toks atskyrimas paaiškina ar duoda?

Apšilimui atkreipkim dėmesį į faktą, kad dauguma moralės normų nelabai turi prasmės, kai kalba eina apie vieną žmogų. Būdamas vienas dykumos vidury, net iš principo negali nei kažko pavogti, nei nužudyti. O tuščiame teatre gali kiek tik nori šaukti "gaisras", jokia žala dėl to nebus padaryta. Yra tik nedidelis poaibis moralinių nuostatų, kurios vis dar lieka aktualios - religiniame kontekste tau vis dar geriau "neturėti kitų dievų" apart saviškio, gal yra kažkokių moralės nuostatų dėl nedorų minčių, ar tarkim šiukšlinimo. Tai motyvacija atskirti tas dvi morales (mano galva - ne Nyčės!) kyla būtent iš šito gana svarbaus skirtumo tarp mūsų elgesio vertinimo priklausomai nuo to, ar jis atliekamas pavieniui, ar visuomenės kontekste.

Pas Nyčę ten viskas kiek kitaip. Jis atskiria aukštesnę moralę, kuri taikytina aristokratams, kurie pagrinde užsiima karais, politika ir kultūriniais dalykais. Dar yra vergų moralė, skirta prasčiokams, užsiimantiems jų kasdieniniais buitiniais reikalais. Ir kadangi tie žmonės gyvena gana skirtingai, pirmai grupei yra žymiai svarbesni garbė, tiesa ir kiti aukšti idealai, o antrai - labiau pritapimas, paklusimas ir išgyvenimas.

Panašumas tarp Nyčės ir mano skirstymo yra tame, kad ta aukštesnioji moralė yra taikoma tik labai mažai daliai visuomenės, todėl ji gali būti labiau specializuota konkrečiam žmogui konkrečioje situacijoje. Tuo tarpu eilinių žmonių moralė taikoma iš karto milijonams žmonių, todėl turi būti labiau apibendrinta.

Gali gal kiek plačiau apie tai ("analitinį" ir "statistinį" aprašymą), jei jau užsiminei apie tai?

Įsivaizduok, kad tau reikia aprašyti kiek ir kokios kokybės obuolių yra dideliame sode. Tai vienas būdas tą padaryti yra rašyti "pirmas medis - 51 obuolys, 5 iš jų sukirmiję, antras medis ..." Kitas būdas yra atlikti reikiamus skaičiavimus, ir parašyti, kad "vidutiniškai ant kiekvieno medžio yra apie 50 obuolių, iš kurių apie 10% sukirmiję". Tai pirmą aprašymo būdą aš vadinu analitiniu, o antrą statistiniu (praeityje gal esu tuos dalykus vadinęs ir kitaip, bet dabar apsistojau prie šitų terminų).

Su moralės skirstymu tai siejasi tuo, kad individo moralei labiau tiktų analitiniai aprašymo metodai, o minios - statistiniai.

Kad jie man iš savo pusės trumpai per savo prizmę papasakotų, ką buvo iš Nyčės skaitę ar apie kai kurias jo sau įdomias idėjas.

Iš jų tu nesužinosi, ką rastum Nyčėje žiūrėdamas į jį per savo prizmę.

(Šiaip dėl teisybės paminėsiu, kad aš irgi neskaitau Nyčės knygų - visą išmintį pasisemiu iš nelabai atidaus jo audio knygų klausymo ir tų pačių vlogerių, kaip ir tu)

Gal tu ir kokias specifines gėles kokioje pievoje klasifikuoji į kokias "ypatingas", "pribloškiančias" ir "eilines", tavo manymu?

Tiesiogine prasme esu porą kartų gyvenime praleidęs po valandžiukę su fotoaparatu ieškodamas "idealios gėlės" pievoje. Tai bijau, kad atsakymas į tavo klausimą yra "taip"

[Svetimas]

Hmm... Įdomu, kodėl taip išskyrei? Pvz., ką tau toks atskyrimas paaiškina ar duoda?

Apšilimui atkreipkim dėmesį į faktą, kad dauguma moralės normų nelabai turi prasmės, kai kalba eina apie vieną žmogų. Būdamas vienas dykumos vidury, net iš principo negali nei kažko pavogti, nei nužudyti. O tuščiame teatre gali kiek tik nori šaukti "gaisras", jokia žala dėl to nebus padaryta. Yra tik nedidelis poaibis moralinių nuostatų, kurios vis dar lieka aktualios - religiniame kontekste tau vis dar geriau "neturėti kitų dievų" apart saviškio, gal yra kažkokių moralės nuostatų dėl nedorų minčių, ar tarkim šiukšlinimo. Tai motyvacija atskirti tas dvi morales (mano galva - ne Nyčės!) kyla būtent iš šito gana svarbaus skirtumo tarp mūsų elgesio vertinimo priklausomai nuo to, ar jis atliekamas pavieniui, ar visuomenės kontekste.

Jei jau pradėjai kalbėti apie vieną žmogų dykumos viduryje, tai ženk dar vieną žingsnį į priekį ir pabandyk panagrinėti bent 3 į kokią negyvenamą izoliuotą salą patekusius žmones (x, y ir z).

Jei lyginsime atskirai kiekvieną iš tų žmonių pavieniui tarpusavyje, žmogus z yra fiziškai visapusiškai pajėgesnis tiek už žmogų x, tiek už žmogų y. Kartu z yra mentališkai toks, kad visiškai nesivaržydamas galėtų pakišti tiek x, tiek y po savo padu ir visai pageidautų juos uždominuoti. Tačiau bendrai poroje x ir y įveiktų atskirai paimtą z. Žmogus x esi tu. O žmogus y yra potencialus tavo sąjungininkas, su kuriuo tu galėtum bendradarbiauti toje negyvenamoje saloje.

Jei yra ūpo, gali pabandyti pakonstruoti savo sąveikavimo su z ir su y principus ar strategijas. Įdomu gal kokį savotišką mini NATO sukonstruotum?

Kad jie man iš savo pusės trumpai per savo prizmę papasakotų, ką buvo iš Nyčės skaitę ar apie kai kurias jo sau įdomias idėjas.

Iš jų tu nesužinosi, ką rastum Nyčėje žiūrėdamas į jį per savo prizmę.

Jau minėjau, jog seniai paauglystėje esu skaitinėjęs į lietuvių kalbą verstą Nyčės knygą apie Zaratustrą. Iš to, kad labai mažai ką iš tų paskaitinėjimų pamenu (kokius nors Homero ar Vergilijaus epus gal net geriau pamenu), sprendžiu, kad Nyčė manęs tada neužkabino. Tai todėl ir įdomu, kuriose srityse Nyčė rimčiau sudomino kitus. Tuomet gal netyčia atsirastų progų ir pačiam giliau pasidomėti.

Iš sau įsiminusių savo literatūrinių (grožinių) jaunystės skaitinių kažkiek pamenu, kad Džekas Londonas kai kurias Nyčės idėjas (apie antžmogius, galios siekį ar pan.) bandė savo kūriniuose pakvestionuoti/pakritikuoti (pvz., "Jūrų vilkas" romane, kažkiek gal ir "Martinas Idenas" romane).

Gal tu ir kokias specifines gėles kokioje pievoje klasifikuoji į kokias "ypatingas", "pribloškiančias" ir "eilines", tavo manymu?

Tiesiogine prasme esu porą kartų gyvenime praleidęs po valandžiukę su fotoaparatu ieškodamas "idealios gėlės" pievoje. Tai bijau, kad atsakymas į tavo klausimą yra "taip"

Man, kai būnu gamtoje, įvairūs persipynę dalykai dažnai įdomūs, tai už kažko vieno "ypatingo", "pribloškiančio" ar pan. ieškojimo lyg ir nelabai yra tekę užsikabinti.

Pvz., Antžmogio idėja gal kažkiek rezonuotų dabar gana populiariuose self-help ratuose? Gal net tarp sporto salių lankytojų?

Kodėl tokias versijas iškėlei?

[Vilius]

Jei lyginsime atskirai kiekvieną iš tų žmonių pavieniui tarpusavyje, žmogus z yra fiziškai visapusiškai pajėgesnis tiek už žmogų x, tiek už žmogų y. Kartu z yra mentališkai toks, kad visiškai nesivaržydamas galėtų pakišti tiek x, tiek y po savo padu ir visai pageidautų juos uždominuoti. Tačiau bendrai poroje x ir y įveiktų atskirai paimtą z. Žmogus x esi tu. O žmogus y yra potencialus tavo sąjungininkas, su kuriuo tu galėtum bendradarbiauti toje negyvenamoje saloje.

(Čia toliau yra labiau mano bandymas įsijausti į Nyčės mąstymą. Dėl manęs asmeniškai, tai jie visi trys galėtų sau ramiai gulėti, ir žiūrėti į žvaigždėtą tropikų dangų, nesukdami galvos dėl politikos)

Jei tas Zetas tikrai būtų vertas savo rolės, tai jis tiesiog supriešintų Iksą su Ygreku, ir tada vaidintų kilniaširdį tarpininką/arbitrą/lyderį jų mini visuomenėje.

Be to, tiek Iksui, tiek Ygrekui geriau yra susitaikyti su savo rolėmis, ir per daug nekelti bangų. Vis tik geriausi jų šansai išgyventi yra, kai visi trys daro tai, ką geriausiai sugebą - kas renka malkas, kas stato namą, o kas vadovauja paradui.

Man, kai būnu gamtoje, įvairūs persipynę dalykai dažnai įdomūs, tai už kažko vieno "ypatingo", "pribloškiančio" ar pan. ieškojimo lyg ir nelabai yra tekę užsikabinti.

Pabandyk kada surasti "gražiausią gėlę", arba "idealų pomidorą". Kai akys apsipras prie menkų skirtumų, manau, visai nustebsi, kokie unikalūs ir nepakartojami jie visi yra, ir kaip jiems toli iki idealo. Visai kaip ir mums

Kodėl tokias versijas iškėlei?

Ūkiškai kalbant, tas antžmogis yra ideali tavęs (nors iš tiesų net nebūtinai tavęs - bet kol kas neikim taip giliai) versija, kokią tik įmanoma pasiekti. Tai galima sakyti, kad tobulindamas savo kūną ir dvasią, tu prie jo palaipsniui artėji.. Nors galutinai niekada ir nepasieksi.

[Svetimas]

Jei lyginsime atskirai kiekvieną iš tų žmonių pavieniui tarpusavyje, žmogus z yra fiziškai visapusiškai pajėgesnis tiek už žmogų x, tiek už žmogų y. Kartu z yra mentališkai toks, kad visiškai nesivaržydamas galėtų pakišti tiek x, tiek y po savo padu ir visai pageidautų juos uždominuoti. Tačiau bendrai poroje x ir y įveiktų atskirai paimtą z. Žmogus x esi tu. O žmogus y yra potencialus tavo sąjungininkas, su kuriuo tu galėtum bendradarbiauti toje negyvenamoje saloje.

(Čia toliau yra labiau mano bandymas įsijausti į Nyčės mąstymą. Dėl manęs asmeniškai, tai jie visi trys galėtų sau ramiai gulėti, ir žiūrėti į žvaigždėtą tropikų dangų, nesukdami galvos dėl politikos)

Jei tas Zetas tikrai būtų vertas savo rolės, tai jis tiesiog supriešintų Iksą su Ygreku, ir tada vaidintų kilniaširdį tarpininką/arbitrą/lyderį jų mini visuomenėje.

Be to, tiek Iksui, tiek Ygrekui geriau yra susitaikyti su savo rolėmis, ir per daug nekelti bangų. Vis tik geriausi jų šansai išgyventi yra, kai visi trys daro tai, ką geriausiai sugebą - kas renka malkas, kas stato namą, o kas vadovauja paradui.

Iš dalies todėl tave ir pavadinau Iksu toje tariamoje negyvenamoje saloje tariamoje situacijoje su tariamu specifiniu Zetu, kad netektų vien atsipūtus gulint žiūrėti į žvaigždėtą tropikų dangų ar pan. Iksas pakankamai protingas, kad suprastų Zeto planus jo atžvilgiu. Ar susitaikytum su Zeto tau piešiama role?

[Svetimas]

Pvz., Antžmogio idėja gal kažkiek rezonuotų dabar gana populiariuose self-help ratuose? Gal net tarp sporto salių lankytojų?

Kodėl tokias versijas iškėlei?

Kodėl tokias versijas iškėlei?

Ūkiškai kalbant, tas antžmogis yra ideali tavęs (nors iš tiesų net nebūtinai tavęs - bet kol kas neikim taip giliai) versija, kokią tik įmanoma pasiekti. Tai galima sakyti, kad tobulindamas savo kūną ir dvasią, tu prie jo palaipsniui artėji.. Nors galutinai niekada ir nepasieksi.

Seianus su savo komentaru muzikos temoje ant minties užvedė. Versija maždaug - kas galbūt neblogai tiktų kaip kokio specifinio šiuolaikinio antžmogio pavyzdys? Ogi kai kurių kompiuterinių žaidimų geimeriai. Nes dalis jų savo virtualius "antžmogius" kompiuteriniuose žaidimuose išvysto iki žaidimų diletantams neįsivaizduojamų aukštumų.

Beje, kiek nukrypstant, iš man įdomių neuromokslų srities vienoje apžvalgoje mačiau įdomią versiją/hipotezę, kad tobulėjimo procesas kompiuteriniuose žaidimuose, be pramogų ir atsipalaidavimo, padeda kai kurių žmonių psichikai (tik vėl rusų kalba, deja):
Как сложные игры помогают твоей психике

[...](2) labai prisideda prie nuostabios, melancholiškos, tamsios atmosferos sukūrimo[...]

Labai nedaug žaidimų apžvalgų sąlyginai pažiūriu, bet viena "Dark Souls 3" žaidimo apžvalga kažkuo įsiminė:
Miyazaki's great manifesto — Dark Souls died for the sins of the game industry

[Vilius]

Iš dalies todėl tave ir pavadinau Iksu toje tariamoje negyvenamoje saloje tariamoje situacijoje su tariamu specifiniu Zetu, kad netektų vien atsipūtus gulint žiūrėti į žvaigždėtą tropikų dangų ar pan. Iksas pakankamai protingas, kad suprastų Zeto planus jo atžvilgiu. Ar susitaikytum su Zeto tau piešiama role?

Racionaliai žiūrint, Iksui turbūt geresnė alternatyva yra palaikyti gerus (nors ir nelygiaverčius) santykius su de facto lyderiu Zetu, nes jis turbūt bus ir protingesnis, ir veiklesnis, ir šiaip labiau optimistiškai nusiteikęs, nei paniurėlis lūzeris Ygrekas.

Nyčė gal net sakytų, kad Zetas turės daugiau polinkio į tą aukštesnę moralę - tai gal daugiau šansų, kad jis sunkią minutę nepaliks Ikso likimo valiai - tiesiog dėl bendro teisybės ir garbės siekio, o ne dėl asmeninės naudos.. Bet šitas reikalas veikia ir į kitą pusę - pagal tą pačia moralę jis gali ir paaukoti Iksą dėl kažkokio dar kilnesnio tikslo.