Variantas tiek pat tikėtinas (ir jam kyla tokie patys teisiniai barjerai), kaip ir situacijai, kai tu prisipirksi „Exxon Mobil“ akcijų, o rytoj (arba per kokią nors krizę) įmonės administracija priverstinai išpirks visas akcijas po 0,10 USD už vienetą, parduos įmonę naujam investuotojui už realią jos vertę ir įsidės skirtumą į kišenę.Vilius wrote: ↑2021-03-12 12:00]Dabar pagalvojau, kad gal taip ir būtų.. Kai fondo valdytojas pamatytų, kad nebėra vilties atstatyti fondo vieneto vertę artimoje perspektyvoje, jie tiesiog priverstinai išpirktų fondų vienetus iš likusių ivestuotojų už "teisingą" (t.y. rinkos) kainą su ženkliu discountu. Tada atsikratytų akcijų portfelio, ir skirtumą panaudotų savo auksiniams parašiutams (nu ir baudoms, teisinėms likvidavimo išlaidoms, etc..)
Bet kas iš to gero tau kaip investuotojui?
Investavimas
Žiūrėk, kaip čia įdomiai gaunasi. Tas "pasinaudojimas arbitražu", išvertus į žmonių kalbą, reiškia "pasinaudojimas kvailais investuotojais, kurie per pigiai pardavinėja turimus fondo vienetus". Tačiau, kas tave verčia manyti, kad tu pats nepapulsi į tą statistiškai išnaudojamų investuotojų grupę?
Bet kita vertus, jei turi pakankamai žinių ir duomenų, kad tiksliai matytum, kiek fondo vienetas nukrypo nuo indekso (ir kiek tas nukrypimas gali būti paaiškintas dividendais, fondo valdymo mokesčiais ar kitais buhalterianiais burtažodžiais).. Tai tada kam tau iš viso investuoti į indeksą? Gi tokio skillų lygio ir laiko sąnaudų laisvai užtektų pačiam susiformuoti portfeliuką, kuris pakankamai koreliuotų su indeksu. Arba, dar geriau, kuris tiksliai atspindėtų tavo (o ne kažkokio mistinio "vidutinio investuotojo") norus, lūkesčius, baimes ir pasaulio viziją..
Nėra jokių barjerų ETFų valdytojams iš tavęs (per tarpininkus) supirkti ETFus už per mažą kainą. Gi jau išsiaiškinom, kad visas jų biznis net gerais laikais veikia per šį mechanizmą.. Kodėl krizės metu jie negalėtų padaryti to paties, tik su didesniu spreadu?RB wrote: ↑2021-03-12 13:41Variantas tiek pat tikėtinas (ir jam kyla tokie patys teisiniai barjerai), kaip ir situacijai, kai tu prisipirksi „Exxon Mobil“ akcijų, o rytoj (arba per kokią nors krizę) įmonės administracija priverstinai išpirks visas akcijas po 0,10 USD už vienetą, parduos įmonę naujam investuotojui už realią jos vertę ir įsidės skirtumą į kišenę.
Palauk palauk, tu netyčia nepraleidai vieno esminio žodžio, kuris buvo ankstesniame savo post'e?
Tai toks pat „pasinaudojimas“, kaip ir bet koks kitas sandoris. Jei man reikia pinigų, aš parduodu savo turimus VP už jų rinkos vertę. Ir taip, jei rinkoje egzistuoja kažkoks spread, aš parduosiu tuos VP už mažesnę kainą nei ta, kurią man reikėtų sumokėti, norint juos nusipirkti.Vilius wrote: ↑2021-03-14 18:25Žiūrėk, kaip čia įdomiai gaunasi. Tas "pasinaudojimas arbitražu", išvertus į žmonių kalbą, reiškia "pasinaudojimas kvailais investuotojais, kurie per pigiai pardavinėja turimus fondo vienetus". Tačiau, kas tave verčia manyti, kad tu pats nepapulsi į tą statistiškai išnaudojamų investuotojų grupę?
Kodėl verta investuoti į investicinius fondus, aš jau rašiau – taupo laiką ir užtikrina plačią diversifikaciją. Aš nesakau, kad investuoti į akcijas yra blogai. Tiesiog tam reikia skirti daugiau laiko. Jei nėra laiko arba noro pačiam imtis analizės – fondai yra patogi išeitis.
Vat pačiam bandyti sekti indeksą turbūt būtų bloga idėja, nes reikėtų nuolat perbalansuoti portfelį ir, jei kalbame apie nedideles investuojamas sumas, brokerio mokesčiai surytų neproporcingai daug.