Ah.. yes
Arba jeigu jau lietuviškai tai "raudonų asilo batų gynyba"
Prezidentas Donaldas Trampas
Aš tai iš viso nesupratau, kokia prasmė buvo bandyt impyčinti buvusį prezidentą.. Tipo, kad negalėtų dalyvaut rinkimuose 2024-ais? Ar čia tik šiaip toks desperatiškas bandymas jam dar sykį įkąsti.. Nu, nes Orange Man Bad!!11!
Kažkaip jau net nebejuokinga.
Kažkaip jau net nebejuokinga.
Priešingai, nei bando dabar įrodyti respublikonai, apkalta buvusiam prezidentui visiškai atitinka Founding Fathers idėjas. Čia kažkaip ta vieta, kai respublikonai patogiai nusisuko nuo konstitucinio originalizmo. Iš tiesų rašant JAV Konstituciją daugiau diskusijų buvo apie tai, ar galima rengti apkaltą esamam prezidentui, ar ji priimtina tik pasibaigus jo kadencijai (galiausiai nuspręsta, kad laukti kadencijos pabaigos nebūtina, nes tuo metu nebuvo kadencijų apribojimo ir kilo pavojus, kad prezidentas gali valdyti dešimtmečiais, taip apsisaugodamas nuo apkaltos). Taip pat draudimas rengti apkaltą pasibaigus kadencijai reikštų, kad prezidentas būtų nebaudžiamas už nusižengimus, padarytus pačioje savo kadencijos pabaigoje (kaip šiuo atveju).
Bet iš politinės pusės organizuoti apkaltą žinant, kad ji garantuotai pasmerkta Senate, buvo keistokas sprendimas.
Na, bet dar yra vilties dėl baudžiamųjų bylų. Džordžijos prokurorai lyg ir ėmė kapstyti Trumpo skambutį Raffensperger'iui. IRS ir, jei gerai pamenu, Niujorko valstija aiškinasi su jo mokesčiais. Tai iki pabaigos dar toli.
Demokratų prezidentui respublikonai surengė apkaltą už melavimą apie oralinį seksą, tai apkalta respublikonų prezidentui už melavimą apie rinkimus yra daugiau nei adekvatus atsakas, nors abiem atvejais šansų buvo mažai.
Melavimas davus priesaiką sakyti teisybę yra nusikaltimas. Nesu tikras, kaip dėl santykių su pavaldine, iki statutory rape turbūt netraukė, bet vis tiek pakankamai neetiška.
O Trumpui apkaltą mėgino organizuoti tikrai ne kaip atsaką į apkaltą Klintonui, sakyčiau jau praėjo pakankamai laiko, kad net ir labiausiai įsižeidę demokratai atvėstų. Čia turbūt labiau whataboutizmas
Manau abi priežastys, ir pastangos užkirsti kelią '24iems, ir patologiška neapykanta Trumpui. Gal kiek prisidėjo ir faktas, kad tiek primelavus apie jo blogį, kažkaip nepatogu, kai joks blogis taip ir nerastas ir žmogus vis dar laisvėje. Atrodo tai tikrai stipriai apgailėtinai, bet kartu ir parodė, kuri pusė iš tiesų yra grėsmė JAV demokratiniams procesams.
Klintonas buvo žioplys, reikėjo jam išvis atsisakyti kur nors liudyti, kaip padarė Trumpas. Nėra priesaikos, nėra ir nusikaltimo. Bet kuriuo atveju, melas dėl oralinio bent jau nesibaigė policininkų nužudymais ir suluošinimais.
Čia aišku nėra tiesioginis atsakas, greičiau tiesiog amerikietiškos politikos tradicijos. Kas dėl įsižeidimo, tai apkalta Klintonui buvo niekniekis, ten kur kas daugiau purvo buvo išpilta per dešimtmetį.
Kažin, tai nėra de facto dvipartinės sistemos neišvengiama pasekmė? Galvoju, ar dar kur pasaulyje yra toks didžiulis susipriešinimas tarp politinių partijų ir jų fanų, normalioje demokratinėje valstybėje?Lionginas wrote: Kas dėl įsižeidimo, tai apkalta Klintonui buvo niekniekis, ten kur kas daugiau purvo buvo išpilta per dešimtmetį.
Kadaise dvipartinė sistema visai neblogai veikė, buvo ir palyginti produktyvių laikotarpių. Demokratai turėjo savo konservatyvų sparną, respublikonai - liberalų, ir kiekvieną sprendimą tekdavo išdiskutuoti įtikinėjant oponentus. Dabar partijos yra išgryninusios savo ideologines linijas ir tokių savarankiškai mąstančių praktiškai nebeliko. Tarkime, jei per Klintono apkaltą dalis demokratų palaikė respublikonus, dalis respublikonų palaikė demokratus, tai per Trumpo apkaltą demokratai jau varė visu 100%
Pas respublikonus dar buvo keli savarankiškai apsisprendę remti kitą pusę, bet neaišku, kiek juos respublikonų valdžia toleruos. Tai kadangi viskas redukavosi į tokią situaciją, kai argumentai beverčiai, viską lemia kiekvienos partijos balsai ir nulis nuokrypio nuo savo ideologinės linijos, tai nieko nuostabaus, kad partijos sugalvoja produktyvesnių būdų konkuruoti. Pavyzdžiui, demokratų atstovams vargu ar pavyktų įtikinti bent dalį respublikonų rinkėjų daugiau investuoti į valstybinę medicinos apsaugą, o respublikonų atstovams turbūt būtų neįmanoma įtikinti net mažos dalies demokratų rinkėjų, kad reikėtų mažinti mokesčius. Tai kas belieka? Realiai, pilti purvą ant oponentų tiek, kad jų rinkėjai būtų demotyvuoti, arba savi rinkėjai būtų labiau motyvuoti eiti į rinkimus ir balsuoti. Dalis tos kritikos gal ir teisinga, tačiau bendroje masėje tai net nelabai svarbu.
Aš nesiginčyju dėl adekvatumo ir pagrįstumo, bet apkalta yra politinis procesas ir buvo akivaizdu, kad Senate ji žlugs. Tad tiesiog nesu tikras, ar žinomai nesėkminga apkalta, žiūrint iš demokratų pozicijos, yra geriau nei jos nebuvimas. Nors turint galvoje, kad daugelis nepriklausomų rinkėjų ją palaiko, tai gal ir pagrįstas buvo toks žingsnis.
O Klintono atveju, jei neklystu, apskritai viskas vyko principu „jis mums nepatinka, tai pradėkime tyrimą, o po to sugalvosime, dėl ko“. K. Starr tyrimas prasidėjo kaip bandymas prikabinti Klintonui machinacijas su nekilnojamuoju turtu („Whitewater“ byla), bet kažkokiu būdu vienintelis to tyrimo rezultatas – Lewinski skandalas.
Bet tai yra iš esmės paskutinių kelių dešimtmečių fenomenas. Iki tol nebuvo nei tokio susipriešinimo, nei tokio visiško požiūrių atsiskyrimo įvairiais klausimais. Pvz., nei požiūris į abortus, nei aplinkosaugos klausimai, nei ginklų kontrolė nebuvo aiškiai atskirta pagal partines linijas.
Newt Gingrich 1995 metais viešai paskelbė bekompromisės kovos prieš Klintono administraciją strategiją. Klausimas tik ar poliarizacija jau buvo smarkiai pažengusi ir jis tiesiog nusprendė garsiai įvardyti tą procesą bei paversti ji oficialia Respublikonų partijos strategija, ar būtent šita strategija tapo impulsu, sukėlusiu susiskaidymą visuomenėje.
Taip. Jei turi galimybę užkirsti kelią populiariausiam priešininkų kandidatui dalyvauti sekančiuose rinkimuose, kodėl ja nepasinaudojus?
Tai surengti apkaltą prezidentui, remiantis egzistuojančiais teisiniais ir demokratiniais procesais yra grėsmė? Tuo labiau, kad ir priežastis nebuvo nukabinta kažkur iš palubių. Jei jau kalbam apie tokias grėsmes, tai man atrodo, dezinformacijos skleidimas apie rinkimus yra kur kas didesnė grėsmė bet kokiems demokratiniams procesams.Seianus wrote:Manau abi priežastys, ir pastangos užkirsti kelią '24iems, ir patologiška neapykanta Trumpui. Gal kiek prisidėjo ir faktas, kad tiek primelavus apie jo blogį, kažkaip nepatogu, kai joks blogis taip ir nerastas ir žmogus vis dar laisvėje. Atrodo tai tikrai stipriai apgailėtinai, bet kartu ir parodė, kuri pusė iš tiesų yra grėsmė JAV demokratiniams procesams.
Tai, kad D.Trampas buvo apgautas, tai jokia ne dezinformacija. Jį iš tikrųjų apmovė (arba jis apsišovė, nelygu kaip pažiūrėsisovijus wrote: ↑2021-02-16 14:20Tai surengti apkaltą prezidentui, remiantis egzistuojančiais teisiniais ir demokratiniais procesais yra grėsmė? Tuo labiau, kad ir priežastis nebuvo nukabinta kažkur iš palubių. Jei jau kalbam apie tokias grėsmes, tai man atrodo, dezinformacijos skleidimas apie rinkimus yra kur kas didesnė grėsmė bet kokiems demokratiniams procesams.Seianus wrote:Manau abi priežastys, ir pastangos užkirsti kelią '24iems, ir patologiška neapykanta Trumpui. Gal kiek prisidėjo ir faktas, kad tiek primelavus apie jo blogį, kažkaip nepatogu, kai joks blogis taip ir nerastas ir žmogus vis dar laisvėje. Atrodo tai tikrai stipriai apgailėtinai, bet kartu ir parodė, kuri pusė iš tiesų yra grėsmė JAV demokratiniams procesams.
). Klausimas tik tas, ar tai vyko įstatymų ribose, ar ne. Na, kadangi, iš visko sprendžiant, ta apgavystė vyko įstatymų ribose, tai reikalas kaip ir baigtas.Apskritai tai ne, bet šiuo konkrečiu atveju, taip, nes tos kelios valstijos, kuriose tas kandidatas tikėjosi pergalės, netikėtai balsavo prieš jį.