Forumo pulsas

[Seianus]

Na, "pakankamai" gali reikšti tada, kai jau kitas žmogus subjektyviai nebėra priskiriamas vertybiškai panašių į save žmonių grupei. Kai jau iš esmės vertybiniais klausimais kalboje automatiškai atsiranda "jie" įvardinimas, o ne "mes". "Rimčiau" sutaria, kai su tuo kitu žmogumi iš esmės jau bendradarbiauja ar daro pakankamai rizikingus ir pasitikėjimo reikalaujančius dealus.

Vertybė vertybei nelygu. Man „jie“ yra ir valgantys picą su ananasais, ir Ryto krepšinio klubo fanai, ir budistai, ir krikščionys, ir rašistai, ir neonaciai, ir tolerastai. Bet nereiškia, kad su visais vienodai gerai sutarčiau ar nesutarčiau.

O ir bendradarbiavimas bendradarbiavimui nelygu. Žmonės dažnai bendradarbiauja su tuo, ką laiko mažesniu blogiu, kad įveiktų didesnį. Pavyzdžiui, tokios šūdinos šalys kaip Vengrija ar Turkija priklauso NATO. Bet jei to didesnio blogio spaudimo nebūtų, galimai ir bendradarbiavimas su mažesniu baigtųsi.

[Svetimas]

Na, "pakankamai" gali reikšti tada, kai jau kitas žmogus subjektyviai nebėra priskiriamas vertybiškai panašių į save žmonių grupei. Kai jau iš esmės vertybiniais klausimais kalboje automatiškai atsiranda "jie" įvardinimas, o ne "mes". "Rimčiau" sutaria, kai su tuo kitu žmogumi iš esmės jau bendradarbiauja ar daro pakankamai rizikingus ir pasitikėjimo reikalaujančius dealus.

Vertybė vertybei nelygu. Man „jie“ yra ir valgantys picą su ananasais, ir Ryto krepšinio klubo fanai, ir budistai, ir krikščionys, ir rašistai, ir neonaciai, ir tolerastai. Bet nereiškia, kad su visais vienodai gerai sutarčiau ar nesutarčiau.

Taip. Dalykai, dėl kurių kažkuriems žmonėm pavyksta sutarti, smarkiai priklauso nuo to sutarimo konteksto. Ir žmonių vertybiniai požiūriai tame kontekste gali smarkiai skirtis.

Pvz., kažkieno skonio receptoriams picos su ananasais valgymas arba sirgimas už Ryto krepšinio klubą galbūt ir būtų klaiki patirtis, bet tai daugiau būtų asmeninių skonių, preferencijų dalykai. Tai dar nereiškia, kad su žmonėmis, kuriems patinka arba nepatinka minėti dalykai, negali, pvz., žaisti kokioje nors toje pačioje mėgėjiško turnyro krepšinio komadoje.

Bet kai su kai kuriais krikščioniais, pavyzdžiui, būtų bandoma sutarti partnerystės tos pačios lyties poroms Lietuvoje klausimu, tai kažkodėl daliai krikščionių, tai išmuša vertybinius saugiklius. Racionalus sutarimas ar bendradarbiavimas tuo konkrečiu klausimu tokiu atveju atrodo tarsi nelabai įmanomas. Nors kitais klausimais, pvz., paramos Ukrainai klausimu, galbūt ir pavyktų sutarti. Tai kažkiek įdomu pakvestionuoti vertybinių saugiklių išmušimą ir to priežastis įvairiais panašiais atvejais.

[Seianus]

Bet kai su kai kuriais krikščioniais, pavyzdžiui, būtų bandoma sutarti partnerystės tos pačios lyties poroms Lietuvoje klausimu, tai kažkodėl daliai krikščionių, tai išmuša vertybinius saugiklius.

Arba jei su Lietuvos ateistais kas norėtų sutarti privalomojo bažnyčios lankymo klausimu. Irgi, manau, išmuštų saugiklius. Didelė dalis net prieš abortų draudimą fanatiškai pasisako, tuo klausimu net pasiryžę žmogaus apibrėžimą pakeisti, kad nesiskaitytų žmogžudystė.

Tačiau ateistai ir krikščionys puikiai sutaria daugybe kitų klausimų, pavyzdžiui, kad reikia padėti Ukrainai apsiginti nuo ruzijos atmatų. Arba, kad zoofilija ir ananasai ant picos yra netoleruotinas iškrypimas.

Tai kažkiek įdomu pakvestionuoti vertybinių saugiklių išmušimą

Žymiai lengviau kvestionuoti savo, nei kitų. Nes į kitų kailį sunkiau įsijausti ir suprasti visas jų motyvacijas, sąmoningas, pasąmoningas ir nesąmoningas.

Įsivaizduokime scenarijų, organizuojama vieša kūdikių vivisekcija Gedimino prospekte, edukaciniais ir pramoginiais tikslais. Kūdikius tiekia jų nenorinčius jaunos mamytės. Bilietas - 10 eurų suaugusiems ir 5 eurai vaikams. Kūdikiai prieš procedūrą pakrikštyjami, kad po mirties garantuotai patektų į rojų, ir kunigas dar už juos pasimeldžia, tai šiuo klausimu problemų nėra. Socialiniu klausimu irgi problemų nėra, kūdikis yra vos laipteliu aukščiau embriono, kuris kaip žinoma – net ne žmogus. Tai ir kūdikį realiai galima vadinti tik beveik žmogum. Be to, vivisekcijos organizatoriai pasiryžę eiti į kompromisą su humanistais ir neskrosti kūdikių, vyresnių, kaip 2 savaitės. Su fanatiškais humanistais be abejo pasiekti kompromiso neįmanoma.

Paanalizuok, ar išmuštų tau vertybinius saugiklius. Ar diskutuotum šiuo klausimu racionaliai ir būtum pasiryžęs eiti į kompromisą, o gal net ir apskritai nusileisti, parodyti toleranciją, gal net pakeisti nuomonę, jei diskusijoje būtų pateikta pakankamai įvairių socialinių ir ekonominių faktų? Gal sutiktum pradžiai leisti naudoti tik kūdikius, pradėtus išprievartavimu?

Faktas - pelnas iš bilietų ir atitinkami mokesčiai į biudžetą, faktas - žmonių Žemėje yra per daug, faktas - kūdikis socialine prasme yra praktiškai parazitas, nesugebantis išgyventi pats, nekalbant kad neduodantis visuomenei jokios naudos, faktas - kai kurios motinos taip nekenčia savo kūdikių, kad žudo juos net už tai gręsiant kalėjimui, todėl draudimas problemos pilnai nesustabdo.

Kaip ten būtų su tais saugikliais?

[Seianus]

Tviterio klounada tęsiasi, šlovė O Kosminiams Klounams.

X, formerly known as Twitter, spent the summer hastily rebranding and vying to win advertisers back, but at least one advertiser was shocked when X swiftly rejected its ads after deciding to return to X.

A nonpartisan nonprofit, the Freedom Forum, told Ars that last week it discovered that its X ads were being arbitrarily blocked after attempting to advertise an educational, family-friendly festival that celebrates the First Amendment.

The group assumed the ads were blocked in error, so it reached out to X six different times, and at various times, X's rationale for blocking the ad changed.

The ads were blocked in error, according to X.

[Svetimas]

Įsivaizduokime scenarijų, organizuojama vieša kūdikių vivisekcija Gedimino prospekte, edukaciniais ir pramoginiais tikslais.[...]

Paanalizuok, ar išmuštų tau vertybinius saugiklius. Ar diskutuotum šiuo klausimu racionaliai ir būtum pasiryžęs eiti į kompromisą, o gal net ir apskritai nusileisti, parodyti toleranciją, gal net pakeisti nuomonę, jei diskusijoje būtų pateikta pakankamai įvairių socialinių ir ekonominių faktų?

Taip, išmuštų man vertybinius saugiklius tavo pavyzdyje pateiktame įsivaizduojamame scenarijuje. Į kompromisą nebūčiau pasiryžęs eiti ar nusileisti. Manyčiau, kad sunkiai įsivaizduojamų pavojingų psichų į Gedimino prospektą ruošiasi paduoti, kurių atžvilgiu reikia skubiai atlikti kokius nors veiksmus, kad žalos kūdikiams ir potencialiai kitiems žmonėms nepridarytų.

Ir šiek tiek keista, kad suformulavai klausimus ir situacijos nupasakojimus savo scenarijuje taip, tarsi kreiptumeisi į kokį nors labai keistai pamišusį utilitaristą.

[Seianus]

Ir šiek tiek keista, kad suformulavai klausimus ir situacijos nupasakojimus savo scenarijuje taip, tarsi kreiptumeisi į kokį nors labai keistai pamišusį utilitaristą.

Priešingai, viską formulavau remdamasis prielaida, kad esi normalus žmogus, o ne keistai pamišęs utilitaristas ar įprastai nepamišęs sociopatas. Nes kitu atveju mano pseudoanalogija nesuveiktų ir nieko nesuprastum

Tame ir esmė, kad kai pasiūlymas taip stipriai prieštarauja visai pasaulėžiūrai, suvokimui, vertybėms, žmogus tą pasiūlymą pašiurpęs atmes, ir nepadės jokie paviršutiniai argumentai. Kiekvienam taip būtų. Tad mane pradeda truputį triggerinti visokie patronizuojantys pasvarstymai apie tai, kaip ten tikintiesiems iššauna saugikliai ir kaip neina jų perkalbėti kokiais ten abortų ar vienos lyties santuokų klausimais, nes mat kvaili ir nesiklauso argumentų. Taip, neina, kaip ir manęs ar tavęs neitų perkalbėti viešos pramoginės kūdikių vivisekcijos klausimu. Ar mažiau absurdiškais labiau realistiškais - seimo paleidimo ir prezidento kadencijos pratęsimo iki 35 metų klausimu ir pan.

Tai va kai norisi kvestionuoti (kad ir ką tai reikštų šiame kontekste) saugiklių išmušimą, visada galima sugalvoti situaciją, kur juos išmuštų pačiam. Ir tada kvestionuoti kiek širdis geidžia. Gal net nebus visai beprasmis dalykas, bus galima geriau pažinti save ir savo vertybes. Ir tuo pačiu geriau suprasti oponentus kitais vertybiniais klausimais.

Kalbu, žinoma, apie nuoširdžius oponentus. Politikai ir kiti veidmaniai - atskiras reikalas.

[Svetimas]

Tai va kai norisi kvestionuoti (kad ir ką tai reikštų šiame kontekste) saugiklių išmušimą, visada galima sugalvoti situaciją, kur juos išmuštų pačiam. Ir tada kvestionuoti kiek širdis geidžia. Gal net nebus visai beprasmis dalykas, bus galima geriau pažinti save ir savo vertybes. Ir tuo pačiu geriau suprasti oponentus kitais vertybiniais klausimais.

Viskas ok. Dėkui už pavyzdį.

Tačiau kažkurių žmonių vertybes ar vertybinius saugiklius kažkam įvairiomis manipuliacijomis pavyksta "pasukti" tam tikru kampu taip, kad kažkuriame kontekste tie žmonės yra arba patampa savotiški sociopatai atžvilgiu kažkurių žmonių grupių (suklasifikuotų į jas pagal kokį nors gan buką skiriamąjį bruožą). Pvz., dalis krikščionių, kurių vertybės yra kiek stipriau "pasuktos" tam tikra griežtesne "knygine" kryptimi, turi pakankamai stiprią ir neretais atvejais per daug lengvai brėžiamą "savas" ir "svetimas" klasifikavimo pagal savo vertybes skirtį. O su žmonėmis, kurie dėl kažkokių priežasčių lengvai pakliūna į "svetimas" skirtį, gali būti elgiamasi gan smarkiai kitaip nei su "savais".

Dar, pavyzdžiui, sunku suvokti kaip putinoidiniams propagandistams taip pavyksta pasukti savo pezalais nemenką dalį žmonių, kad jie pavirsta sociopatais tam tikrų žmonių atžvilgiu.

Kalbu, žinoma, apie nuoširdžius oponentus. Politikai ir kiti veidmaniai - atskiras reikalas.

Kiek teko domėtis, dažna religija savyje gan keistu būdu neša savotišką nors ir gan buką apsaugą nuo "gegužiukų". Kažkurios religijos religinėse praktikose dažnai būna pakankamai keisti (iš išorės žiūrint) ir daug tam tikrų pastangų ir neracionalaus vargo iš savo religinių sekėjų reikalaujantys religiniai ritualai. Tokie daug vargo savo sekėjams nešantys ritualai yra savotiškas filtras nuo "gegužiukų" religinėje bendruomenėje (veidmainių, į nesąžiningas manipuliacijas linkusių politikų ir pan., kurie galėtų bandyti įsilaužti į religinę "sistemą"), nes tų ritualų laikytis yra sunku, jei jais pakankamai nuoširdžiai netiki. Na, bet ir šis filtras, kaip realiai žinome iš istorijos, dažnu atveju prastai suveikia.

[Seianus]

Tolerastinė mada būti auka vis stiprėja ir Lietuvoje. Tarp paauglių plinta keista mada: psichologas paaiškino, iš kur kyla toks elgesys. Delfi.lt

Vakaruose šiam fenomenui jau turbūt geri dešimt metų, gal kiek mažiau.

„Tai yra tam tikra raidos stadija, kai aš jau nebe vaikas, bet ir nesuaugęs, ir bandau pritapti prie naujo socialinio rūbo, tačiau dažnai jis būna nepatogus. Todėl daug lengviau pasirinkti alternatyvą, paribio rolę. Čia vienas iš būdų delikačiai pasitraukti iš pareigų arba apsidrausti, nes, tarkim, sergu depresija“, – sakė E. Šidlauskas.

Plius, iš mano paties pastebėjimų, ta sau diagnozuota liga mėginama gauti taškų kiekviename ginče ar diskusijoje užsipuldinėjant oponentą ir kaltinant nejautrumu ir dar belekuo kas į galvą šauna. Ir ši, kaip psichologas pavadino, raidos stadija, kai kuriems nesibaigia ir trisdešimties

[Seianus]

Dar, pavyzdžiui, sunku suvokti kaip putinoidiniams propagandistams taip pavyksta pasukti savo pezalais nemenką dalį žmonių, kad jie pavirsta sociopatais tam tikrų žmonių atžvilgiu.

Čia manau kad per daug plačiai naudoji sociopato sąvoką. Kiek aš tai suprantu, sociopato apibrėžime yra labai svarbu, kad jis taip elgiasi su žmonėmis apskritai, o ne su tam tikrais. Nes empatijos nejautimas ir manipuliavimas tik tam tikrais žmonėmis tikriausiai būdinga visiems. Ypač versle ir politikoje dažnai kiti žmonės matomi kaip balsai ir/ar piniginės. O kas ten vyksta šiuo metu Chaliske vienodai šviečia 99,99 % lietuvių, iš kurių 90 % be googlo net nežino, kas tas Chaliskas. Nors jei panašūs dalykai dėtųsi tarkime Utenoje, visi šiurptų. Ir kalbu ne apie racionalų išskaičiavimą (arčiau manęs – labiau liečia) o būtent empatiją. Tiesiog negalime jos jausti visam pasauliui.

Na bet žodžiu, tu tikriausiai kalbi apie žmonių galvų praplovimą tiek, kad jie tam tikrą žmonių grupę nustotų laikyti žmonėmis, žydus, kūdikius isčiose, ukrainiečius, kitatikius, baltuosius vyrus ar dar kas ateis į madą. Tai čia kaip ir ne naujas fenomenas, ir apie Milgramo eksperimentą tikriausiai esi girdėjęs, ir peer pressure nebus nauja sąvoka. Manau, tokia žmogaus prigimtis ir tiek. Kaip ne sykį sakiau, kai kurių šimpanzių protas nepajėgus pranokti šimpanzių instinktų.

[Seianus]

lol.png

Tik pastebėsiu, kad kita savaitė jau atėjo ir prigožinas lyg tai į Kijivą dar nežygiuoja. Na bet gal dar kitą savaitę.
Per daug tingiu ieškoti internete, ką apie tai mano sąmoksliniai, kiek dar savaičių reikės laukti jų nuomone. Bet kas skaitot, pasidalinkit

[Svetimas]

Na bet žodžiu, tu tikriausiai kalbi apie žmonių galvų praplovimą tiek, kad jie tam tikrą žmonių grupę nustotų laikyti žmonėmis, žydus, kūdikius isčiose, ukrainiečius, kitatikius, baltuosius vyrus ar dar kas ateis į madą. Tai čia kaip ir ne naujas fenomenas, ir apie Milgramo eksperimentą tikriausiai esi girdėjęs, ir peer pressure nebus nauja sąvoka. Manau, tokia žmogaus prigimtis ir tiek. Kaip ne sykį sakiau, kai kurių šimpanzių protas nepajėgus pranokti šimpanzių instinktų.

Maždaug į tą pusę ir kalbėjau. Ir kad nelabai kas realiai ir kreipia dėmesį į kokių sociologų ar pan. perspėjimus, kad žmonių protai gan sunkiai dorojasi su primatų instinktais. Visi užsiėmę savais dalykais ir reikalais.

Būtų dar gerai, jei kalba eitų tik apie trumpalaikes madas. Aš čia matau kiek didesnę problemą. Turiu hipotezę (ir kol kas nematau priežasčių ją lengvai atmesti), kad kažkieno atžvilgiu pumpuojama neapykanta sumoje gan sunkiai vadėjasi su laiku. Pvz., vėliau prireikia tam tikrų ne trumpą laiką veikiančių priešingų sąlygų, kad kai kurių žmonių smegenyse suformuotos įvairios "neapykantos" jungtys neuronuose iširtų. O ir priešingos sąlygos neretai nesusiklosto. Arba jei ir susiklosto, tai dėl anksčiau susiformavusių išankstinių nuostatų, atsistatymas į ankstesnę būklę nebebūna toks efektyvus. Ir kartu ta lėtai išsivadėjanti neapykanta kažkuriuo laipsniu persiduoda ir aplinkiniams žmonėms, kurie iki tol buvo mažiau ja paveikti.

Menkystos putinoidiniai propagandistai greičiausiai net nesuvokia kokią daug kartų didesnę žalą ir šūdą sumoje padaro su savo propaganda ir neapykantos pumpavimais dėl kitų menkystų kokių vienadienių ir trumpalaikių tikslų. Ir ką po to registruoja kokie nors sociologai savo apklausų grafikuose ar pan.

Ir gali rusijos "patriotai" neturėti naivių iliuzijų, kad tiek pas save pripumpavus neapykantos ir ideologiškai tiek visko prinuodijus, jų šalis "stosis nuo kelių" kaip ten neretai nemažai kas pas juos mėgsta pasvaigti. O dar jei į savuosius istorijos vadovėlius savo neapykantos propagandos papildomai prisirašys, tai tą neapykantos vadėjimąsi dar mažiausiai bent keliems dešimtmečiams pristabdys.

Kiek ironiška, bet tie trumpapročiai ideologiniai pridurkai greičiausiai net nesupranta, kad vietoj savo tariamos trumpalaikės ideologinės ar kokios kitokios "naudos" greičiausiai yra suradę berods vieną iš efektyviausių būdų kaip savo žmogiškiems resursams sumoje daugiausiai žalos pridaryti. Ir dar šiaip kaip ir nebūtų vien tik tame blogumas. Papildomai blogumas ir tame, kad jiems per savo propagandos kloakas sąlyginai gan neblogai sekasi daryti tam tikrą neapykantos eksportą ir į kitas aplinkines šalis (neretai be normalesnio tos neapykantos nukalinizavimo ar sublimacijos).

[...]Ir kalbu ne apie racionalų išskaičiavimą (arčiau manęs – labiau liečia) o būtent empatiją. Tiesiog negalime jos jausti visam pasauliui.

O empatija, sakyčiau, kiek man sako mano patirtis, per skystas įrankis kokios nors debiliškai pripumpuotos neapykantos išsklaidymui. Ir greičiausiai kažkiek teigiamai suveikia, jei apskritai veikia, dažniausiai visai kitais keliais ir aplinkybėmis.

[Svetimas]

Plius, iš mano paties pastebėjimų, ta sau diagnozuota liga mėginama gauti taškų kiekviename ginče ar diskusijoje užsipuldinėjant oponentą ir kaltinant nejautrumu ir dar belekuo kas į galvą šauna. Ir ši, kaip psichologas pavadino, raidos stadija, kai kuriems nesibaigia ir trisdešimties

Kitiems potencialiems pašnekovams turbūt sunku kažką šitoj vietoj pakomentuoti, kai tu kažko konkretaus ar iliustratyvaus apie savo asmeninius susidūrimus su paaugliais ar kokiomis naujomis madomis kažkiek su tuo susijusiose srityse nepapasakoji.

[Seianus]

Kitiems potencialiems pašnekovams turbūt sunku kažką šitoj vietoj pakomentuoti, kai tu kažko konkretaus ar iliustratyvaus apie savo asmeninius susidūrimus su paaugliais ar kokiomis naujomis madomis kažkiek su tuo susijusiose srityse nepapasakoji.

Tikiu jų tvirtybe kovoje su šiais sunkumais.

O empatija, sakyčiau, kiek man sako mano patirtis, per skystas įrankis kokios nors debiliškai pripumpuotos neapykantos išsklaidymui.

Vau. Aš asmeniškai jokios panašios patirties neturiu, bet jei nepadeda empatija, kas tuomet gali padėti? Kažkokie racionalūs išskaičiavimai? Kad naudingiau bendradarbiauti nei kariauti? Ar ta idiotiška pasaka iš serijos iš pradžių atėjo tų, paskui atėjo anų, tada atėjo manęs? Šitas šūdas daug prasčiau už empatiją, nes kartais naudingiau būna kariauti, kartais nauda nebūna pirmas prioritetas, ir gana dažnai galima pagrįstai laikyti, kad manęs niekad neateis, o jei ateis, kitos mažumos vis tiek negins. Gal net prisidės prie atėjusių. Jau net nekalbant, kad kai žmogus yra kaip sakai debiliškai pripumpuotas neapykantos, racionalus mąstymas neveikia pilnu pajėgumu. Jei tokiam išvis kada veikė.

[Lionginas]

Man tai atrodo, kai kalba eina apie suaugusius žmones, už jų auklėjimą, visokių empatijų skiepijimą mes nesame atsakingi. Pavyzdžiui, jei kaimynas elgiasi agresyviai, braunasi į namus, tai ne mano reikalas mokyti jį empatijos, mano reikalas yra jam pranešti, kas garantuotai gaus per galvą ir bus popa. Sakyčiau, gana racionalus argumentas. Tas pats su rusijos fašistais, reikia aiškiai iškomunikuoti, kaip skaudės, jei ryšis skriausti kitus, o kaip jie viduje jaučiasi, kokia neapykanta verda, iš tiesų yra giliai pochui. rusų opozicionieriai tiki šviesia demokratiška ateities ruskija, tegul jie ir užsiima auklėjimu. Ne vakariečių reikalas auklėti kitus suaugusius žmones, jų reikalas yra duoti chamui į snukį, jei tik prireiks.

[Svetimas]

Pavyzdžiui, jei kaimynas elgiasi agresyviai, braunasi į namus, tai ne mano reikalas mokyti jį empatijos, mano reikalas yra jam pranešti, kas garantuotai gaus per galvą ir bus popa.

O tu matai kokių ženklų, kad Lietuva savo kokiais konkrečiais darbais (o ne kalbomis) demonstruotų, kad supranta riziką, jog šalia rusijoje kristalizuojasi reichas ir yra pakankamai rimtos grėsmės ilgalaikėje perspektyvoje? Kiek procentų BVP Lietuva skiria savo gynybai? Ar yra girdėti kokių rimtesnių kalbų bent jau apie planus, kad didins finansavimą tam?

[Seianus]

Man tai atrodo, kai kalba eina apie suaugusius žmones, už jų auklėjimą, visokių empatijų skiepijimą mes nesame atsakingi. .

Nemanau, kad suaugusiems žmonėms apskritai įmanoma įskiepyti empatiją, jei dar neturi. Tačiau dauguma turi, todėl galima į ją apeliuoti kovojant su priešingos pusės propaganda, mėginančia nužmoginti kažkurią žmonių grupę.

Pavyzdžiui, jei kaimynas elgiasi agresyviai, braunasi į namus, tai ne mano reikalas mokyti jį empatijos, mano reikalas yra jam pranešti, kas garantuotai gaus per galvą ir bus popa

Kartais būna, kad per galvą gauna tas namų savininkas, o valstybinės institucijos užstoja įsibrovėlį. Jei namų savininkas papuola į daugumos akyse jau pakankamai nužmogintą grupę.

[Lionginas]

O tu matai kokių ženklų, kad Lietuva savo kokiais konkrečiais darbais (o ne kalbomis) demonstruotų, kad supranta riziką, jog šalia rusijoje kristalizuojasi reichas ir yra pakankamai rimtos grėsmės ilgalaikėje perspektyvoje?

Demokratinėje santvarkoje bet kuri valdžia visuomet darys ką nors blogai ir nepakankamai, tačiau manyti, kad apskritai nesupranta rizikos, yra kvaila. Kodėl taip kryptingai siekta narystės NATO? Nes suprantama rizika. Kodėl didinamas karinis biudžetas? Nes suprantama rizika. Galima daryti daugiau? Visada galima, bet žinai, pensininkai ir mokytojai užsiverks, todėl bus ieškoma balanso, taip yra ir taip bus visada.

Kas rizikos nesuprato, tai kitos posovietinės, neBaltijos šalys.

Kiek procentų BVP Lietuva skiria savo gynybai? Ar yra girdėti kokių rimtesnių kalbų bent jau apie planus, kad didins finansavimą tam?

Kažkaip netikiu, kad net daugmaž nežinai, koks tas gynybos biudžetas, ir niekada negirdėjai apie jo didinimo planus

[Lionginas]

Nemanau, kad suaugusiems žmonėms apskritai įmanoma įskiepyti empatiją, jei dar neturi. Tačiau dauguma turi, todėl galima į ją apeliuoti kovojant su priešingos pusės propaganda, mėginančia nužmoginti kažkurią žmonių grupę.

Gal ir sutikčiau, kad verta pabandyti, jei žaidimo taisyklės būtų lygios. Pusę TV eterio laiko paima viena propaganda, kitą pusę - kita. Dabar gi niekas tų apeliacijų negirdės. Greičiau išsirankios verksmingiausius atvejus ir parodys, kad jau tie vakarai visai silpni, klūpo ir maldauja stipriai nemušti. O visi ten lavonai Bučoje - tai savi savus šaudė. Nėra šansų čia ką nors įtikinti.

Kartais būna, kad per galvą gauna tas namų savininkas, o valstybinės institucijos užstoja įsibrovėlį. Jei namų savininkas papuola į daugumos akyse jau pakankamai nužmogintą grupę.

Kartais būna visaip, bet tokie atvejai nėra taisyklė.