Su rusų šūdu niekas draugiškai nieko nebesiaiškina, nes draugiškumas turėtų būti dvipusis eismas, o kramnikas yra piktybinė padugnė. Aiškintis reikia tik, ar užsiundytas rusų valdžios, ar šiaip pasiutligė, ar ir tai, ir tai. Gal matei kokį senesnį video, kai šis daugumai seniai akivaizdus faktas Naroditskiui dar nebuvo aiškus, nes jis iš tų gerų žmonių, kurie ir kituose bando matyti gerą, ar bent racionalų elgesį.Svetimas wrote: ↑2024-11-02 16:12Viena akimi mačiau, kad Daniel Naroditsky ir Vladimir Kramnik berods lyg ir gan draugiškai jau viešai aiškinasi dėl išsakytų pretenzijų vienas kitam ar pan. Spėju kad gal kažką išsiaiškins. Ten su cheatinimo šachmatų sporte klausimais (atsiradus programoms, pranašesnėms už žmones), kiek supratau, apskritai nėra gan paprasta ir prisikaupę įvairių neigiamų pavyzdžių.
Forumo pulsas
Aš mačiau vieną akimi berods šitą video. Galvojau, kad čia gan naujas jų santykių aiškinimasis pagal video laiką. Nors ten Kramnik'as šiek tiek verksniukas iš pirmo žvilgsnio man pasirodė. Plačiau nesigilinau, nes gaila panašioms "santykių dramoms" naudoti savo laiką.
Jeremy Clarkson neturiu duomenų, kad taip darytų. O Užkalnis beveik rimtu veidu būtent tai ir daro, ką rašai, ko neišeina nurašyti į tam tikrus "žanro", autoriaus triksterio rolėj dalykus?Seianus wrote: ↑2024-11-02 21:05Tai kur jis giriasi esąs turtingesnis už skaitytojus ar žiūrovus savo straipsniuose ar laidose?Svetimas wrote: ↑2024-11-02 16:36
Pvz., yra pelnytų ar nepelnytų tiek Užkalnio tiek Valatkos palyginimų ar sugretinimų su Jeremy Clarkson, žinomu iš populiarios savo laiku britų Top Gear laidos ar pan.
Tada nesupratau, kodėl jį paminėjai.
Nesupratau, ką nori pasakyti ar paklausti.O Užkalnis beveik rimtu veidu būtent tai ir daro, ką rašai, ko neišeina nurašyti į tam tikrus "žanro", autoriaus triksterio rolėj dalykus?
Nelabai tikiu, kad nesupratai. Greičiau "papinginti" kitus gal tau labiau įdomu.
Kalbėjau apie Jeremy Clarkson komunikavimo manierą ar stilių ir pateikiau jį kaip konkretų vakarietiškos publicistikos pavyzdį. Neturėjau omenyje to, kaip Jeremy Clarkson save pateikia ar ką apie save sako. Tuo labiau jog girdėjau, kad britų tarpe neva stereotipiškai neįprasta kalbėti apie pinigus.
Esu šiek tiek iš smalsumo skaitinėjęs apie Jeremy Clarkson rašymo manierą (naudoja daug hiperbolių, netipiškų palyginimų, specifinio humoro) bei kai kurias jo citatas. Susidariau sau įspūdį, jog su Užkalnio rašymo maniera turi panašumų. Kartu ne kartą esu susidūręs su jų tarpusavio gretinimais dėl įvairių priežasčių.
Kartu, jei tu, pvz., nemažai skaitai ar seki dalykų apie kokią astronomiją ar pan., kur svarbu tikslumas ir faktai, tai tau toks specifinis "žanras" galbūt gali būti gan neįprastas ir svetimas.
Mano klausimas buvo, ar, tavo galva, Užkalnis tikrai maždaug tiesiogiai "giriasi esąs turtingesnis už skaitytojus ar žiūrovus savo straipsniuose"? Ar tai labiau daro kokiais nors literatūriniais ar kitais sumetimais?
Visokių straipsnių apie įvairius keistus dalykus jis prirašinėja. Pavyzdžiui.
Šiaip, kalbant apie visokius cheaterius ir protknisius (iš teigiamos pusės), pagalvojau, kad iš pramoginės srities sąlyginai gan neniekinę savo laiko dalį esu sunaudojęs iliuzionizmo (magijos ir fokusų) sričiai. Patikdavo kažkodėl savo laiku kartais kokį "Penn & Teller: Fool Us" šou ar pan. pažiūrėti.
Beje, kad jau kalba buvo pasisukus, užmečiau akį į Andriaus Užkalnio youtube kanalą. Mačiau jog paskutiniame savo video su Rokiškiu Rabinovičiumi jie ten kaip tyčia apie įvairius sukčius iš kažkiek pramoginės pusės įvairius anekdotinius atvejus ar pan. pasakoja.
Pasitaisau:Lionginas wrote: ↑2024-11-02 10:13Ne tik šaipysis, bet ir toliau gyvens ne pagal savo kišenę.Seianus wrote: ↑2024-11-01 15:14Užkalnis, bene kiekviename straipsnyje gyręsis, kad jis protingesnis, šaunesnis ir turtingesnis už savo skaitytojus, prašo finansinės pagalbos gydyti dukrą. Kad avys susimetė, nestebina, tam jos ir avys, kita vertus, ir dukra už tėvo pezaliones nėra atsakinga, labai strictly speaking. Bet įdomu, ar ateity ir toliau šaipysis straipsniuose iš nevalgančių geriausiuose restoranuose ir negyvenančių vilose prie jūros.
Ne tik šaipysis, bet ir toliau gyvens ne pagal savo kišenę bei mokys kitus finansinio raštingumo:
Jis čia kalba daugmaž trivialius ir teisingus dalykus. Pavyzdžiui, kad reikia turėti finansinį rezervą nenumatytoms situacijoms. Bet kaip čia gaunasi, kad neturi sąlyginai nedidelių lėšų pasirūpinti artimaisiais, tai nelabai aišku.
Tai ar visgi gerą sprendimą padarė Daniel Naroditsky, kad pabandė su Vladimir Kramnik viešai pasiaiškinti santykius?Seianus wrote: ↑2024-11-02 21:06Su rusų šūdu niekas draugiškai nieko nebesiaiškina, nes draugiškumas turėtų būti dvipusis eismas, o kramnikas yra piktybinė padugnė. Aiškintis reikia tik, ar užsiundytas rusų valdžios, ar šiaip pasiutligė, ar ir tai, ir tai. Gal matei kokį senesnį video, kai šis daugumai seniai akivaizdus faktas Naroditskiui dar nebuvo aiškus, nes jis iš tų gerų žmonių, kurie ir kituose bando matyti gerą, ar bent racionalų elgesį.
Ar galima tai bent kažkiek kaip geros praktikos pavyzdį užskaityti iš Daniel Naroditsky pusės?
Pvz., smalsu ar vieno komentatoriaus pastebėjimai bent kažkiek į temą visumoj nupasakoja bendrą situaciją?
@PellosMaxhthc wrote: 4 days ago (edited)
I’ve watched a lot of Kramnik’s videos on Danya, I wanted to be as objective as possible and give both sides a chance, but after following both sides of the argument for a while it became painfully obvious that Kramnik is not in this for the truth, he merely wants to be right at all costs. No amount of persuading or counter-arguments can convince him of anything.
My question from the very beginning was this: why does Kramnik feel like he is owed an answer by anyone to begin with? And, does he not see that it’s always a circular argument whether he receives an answer or doesn’t?
It goes something like this:
-Kramnik accuses someone of cheating:
Scenario A —> the accused person defends themselves —> Kramnik says that the response is either not convincing enough for him or that the accused person is either lying or not telling the whole truth —> the accused either keeps defending themselves, OR they lash out, OR gives up as they think that no amount of counter-argument is enough —> Kramnik continues reiterating his point that the accused hasn’t provided substantial proof of their innocence and states that it has now become personal since the accused person lashed out at him verbally OR Kramnik says that the accused has stopped responding which makes the initial accusation more truthful.
Scenario B —> the accused person chooses to ignore Kramnik’s accusations —> Kramnik says that not responding is suspicious because a person that doesn’t cheat has nothing to hide OR repeatedly harasses the accused person by posting accusatory content about them which in a roundabout way basically implies that the accused person is either a cheater or a liar—> the accused person get frustrated and responds in either a cordial or not so cordial way —> Kramnik brushes off the response as lies or not completely truthful.
And in both scenarios this goes on and on without any endpoint in sight, the initial goal that Kramnii claims to have which is “truth” get completely lost and overshadowed by the total shitstorm of back and forth or lack thereof. Finally, the accused either gets their reputation stained or totally destroyed (depending on who it is) and Kramnki gets….well what does he get out of it? Publicity? Does it make him feel like his opinion matters? Does it make him feel powerful? Does he feel like the overall good he created (if any) from the whole situation outweighs all the bad? Or does he feel like he has revealed the truth which he was initially talking about, meaning his own “truth”?
There is no winning with this guy’s approach, he is obviously very bitter and miserable, for reasons which are up for speculation, but the bottom line is that his approach has done more harm than good, and that he’s going to keep doing it because he has nothing to lose anymore in terms if reputation.
Visumoj gan įdomiai Užkalnis ten pakalbėjo. Man, asmeniškai, gal kiek įdomesni jo pasipasakojimai iš jo susidūrimų su afrikiečiais pasirodė.
Teoriškai gali būti ir situacija, kad galimai finansinis rezervas (kad ir pavyzdyje minėtų 6 mėnesių), galbūt jau buvo išnaudotas kažkam kitam. Maždaug galėjo nebelikti greitai pasiimamos finansinės pagalvės ir kitai naujai šeimyninei problemai. Pvz., girdėjau gandų, kad Užkalniui šie metai įvairiom prasmėm buvo gan sudėtingi.
Šiaip, nemažai žmonių iš "viduriniojo sluoksnio" ar pan. greitai paimamas finansinis rezervas gan smarkiai fliuktuoja. Nes dauguma savo visas laisvesnes finansines lėšas yra sukišę į įvairias investicijas. Ir pasiimti nepalankiu momentu nemažą sumą be rimtesnių praradimų ar pasiskolinimų nėra labai paprasta.
Tai pat teoriškai turbūt neretai nėra iš principo kažkas blogo, kai žmogus, kuris turi kažkokį viešą žinomumą, nesidrovi šiuo savo turimu kapitalu pabandyti pasinaudoti sau galbūt atualiais, retais ir svarbiais atvejais. Tuo pačiu ir gan neblogas pačiupinėjamas būdas savo viešumo sąlyginę įtaką pasimatuoti (kas viešais dalykais užsiimančiam žmogui gali būti visai aktualu ir naudinga). Net jei tai įvyksta asmeniškai sudėtingu laiku. Net jei ir yra ką nors kitus trigerinančio ar prieštaringo esamai situacijai prikalbėjęs. Kartu net ir prie pinigo esantys žmonės paprastai juos paskaičiuoja ir žiūri, kaip gali juos kurioj nors situacijoj praktiškiau panaudoti.
Mane labiau gal stebina iki tol vargingai gyvenę žmonės, kurie išlošia kokiose loterijose arba jiems nukrenta iš dangaus didelės pinigų sumos ir dėl to jie nušoka nuo sveiko proto, patampa švaistūnais arba galvojančiais, kad tarsi tos sumos niekada nepasibaigs, bei smarkiai pakeičia savo gyvenimo būdą į neadekvatų. Pvz., vienas nesenai girdėtas anekdotinis pavyzdys iš daugelio, kai kažkokia didelę sumą loterijoje išlošusi poniutė be kitų beprasmių savęs puošimų ar nesąmonių, neretai išsikvietinėdavo sau taksi ir laikydavo juos ant skaitliuko prie savo namų ar iškvietimo vietos po kelias valandas. Tai ir nieko stebėtino, kad labai greitai panašiais būdais tą išloštą sumą ir ištaškė.
Negaliu pakęsti Užkalnio. Tačiau, jei kuriai nors iš mano dukrų reikėtų brangios medicininės operacijos, ir viešas nusižeminimas būtų vienintelis būdas to pasiekti, padaryčiau tai net nedvejodamas. Tai šita prasme tikrai jį suprantu.
O žmonės, kurie ima į galvą, ką restoranų apžvalgininkas kalba apie finansus - tikrai nusipelno prarasti savo pinigus.
O žmonės, kurie ima į galvą, ką restoranų apžvalgininkas kalba apie finansus - tikrai nusipelno prarasti savo pinigus.
Kitas mano mėgiamas istorikas David Starkey: The State of the Nation: A David Starkey Q&A
Šita QA sesija nėra geriausias jo turinys - jei domina britų istorija, geriau pažiūrėkite kitus. Bet ten apie 21:00 jis pamini Lietuvą. Jei gerai supratau, jis tvirtina, kad Valdovų rūmai Vilniuje buvo atstatyti už kanadiečių pinigus.. WTF? Prie ko čia Kanada? Ar ką nors girdėjote apie tai?
Šita QA sesija nėra geriausias jo turinys - jei domina britų istorija, geriau pažiūrėkite kitus. Bet ten apie 21:00 jis pamini Lietuvą. Jei gerai supratau, jis tvirtina, kad Valdovų rūmai Vilniuje buvo atstatyti už kanadiečių pinigus.. WTF? Prie ko čia Kanada? Ar ką nors girdėjote apie tai?
Jis šitoje laidoje pats prisipažino, kad yra finansiškai raštingas, bet nėra finansiškai atsakingas. T.y., sugeba tik kitus mokyti.Svetimas wrote: ↑2024-11-09 16:24Teoriškai gali būti ir situacija, kad galimai finansinis rezervas (kad ir pavyzdyje minėtų 6 mėnesių), galbūt jau buvo išnaudotas kažkam kitam. Maždaug galėjo nebelikti greitai pasiimamos finansinės pagalvės ir kitai naujai šeimyninei problemai. Pvz., girdėjau gandų, kad Užkalniui šie metai įvairiom prasmėm buvo gan sudėtingi.
Koks realiai jo santykis su finansiniu rezervu neabejotinai pamatysime per ateinantį pusmetį, kai jis stipriai sumažins nereikalingas išlaidas ir tą rezervą atstatinės. Bet nelaikyčiau užėmęs kvapo
Asmeniniai finansai nėra raketų mokslas. Nereikalingas joks diplomas nei pačiam jų pramokti, nei kitiems vėliau patarimus dalinti. Daug kas yra tiesiog common sense.
Kažkaip man atrodo per daug funkcionaliai šitoje vietoje į dalykus žiūri. Gali žmonėms būti įdomi tam tikro žmogaus (gal net ir visai iš šalies) netipinė perspektyva. Ypač jei dar kokia asmenine patirtimi paremta. Tuo labiau kad žmonės per kontrastingus pavyzdžius geriau įvairius dalykus pastebi.
Beje, o pats save kaip trumpai apibūdintum? IT'šnikas motociklininkas?
Prašyti pagalbos tokiais atvejais man neatrodo kaip nusižeminimas.
Prašyti pagalbos visada yra nusižeminimas. Tik kartais alternatyva būna dar blogesnė.Prašyti pagalbos tokiais atvejais man neatrodo kaip nusižeminimas.
Tačiau kai prašai iš žmonių, kuriuos anksčiau žemindavai kiekviena proga, tai atrodo dar ir stipriai apgailėtinai. Labiausiai apgailėtinai atrodo tie, kas susimetė, aišku.
Išmaldos prašymas nebuvo vienintelis būdas, jei jis iš tiesų toks turtingas, kokiu dėjosi. Gali kažką parduoti, kažko atsisakyti, pasiimti paskolą, pagyventi kelis metus kukliau, ir turės tuos kelis tūkstančius. Bet paprasčiau, kad ant dukros gydymo susimestų žmonės, iš kurių jis šaipėsi - kaip paaiškėjo, teisingai ir pelnytai, nes kad aukoti pinigų žymiai daugiau už tave uždirbančiam turtuoliui, kuris tuo dar ir nuolat giriasi, protas tikrai turi būti kažkur ant special needs ribos. Ypač prisiminus, kiek dar yra labai svarbių vietų, kur norintys gali paaukoti pinigus, kad ir Ukraina, ar gamtos saugojimo projektai, ar medicininiai tyrimai, ar to paties gydymo finansavimas vaikams, kurių tėvai nėra turtuoliai. Na bet kad jau durniai susimetė, tai jis ir toliau galės tęsti savo atseit prabangų gyvenimo būdą.