Vilius wrote: ↑2020-03-08 16:52
Bet aš tai iš tiesų pradėjau "suprasti" abstrakčius paveikslus, kai pradėjau į juos žiūrėti gyvai - t.y. galerijoje, dirbtuvėje ar (iš bėdos) muziejuje. Kai bus proga, padaryk tokį eksperimentą. Susirask ramią vietą, kur netrukdomas galėtum kelias minutes paspoksoti į vieną paveikslą. Atsistok maždaug tokiu atstumu, kad jis užpildytų visą regėjimo lauką - tarkim, jei paveikslas ~1m pločio, tai reikėtų stovėti maždaug 1-1.5m atstumu nuo jo.
Aš galerijose lankydavausi turbūt nuo pradinės mokyklos bet tik normalių paveikslų, o ne penkiamečių peckionių
Paskutiniu metu iš tiesų nustojau, bet na esu buvęs nemažai kur.
Tada giliai pakvėpuok, kol truputį pritils visas tas bullshitas, kurį generuoja smegenys: "nesąmonė", "penkiametis geriau nupieštų",
Čia ne bullshitas o faktai.
"nieko nesuprantu", "ką aš čia veikiu", "ar privalėsiu pirkti paveikslą, jei į jį ilgai žiūrėsiu", etc. Ir tada tiesiog pabūk tų spalvų ir formų kompanijoje. Tiesiog leisk joms daryti tavo sąmonėje tai, ką autorius norėjo, kad jos darytų. Garantuoju, kad po kurio laiko iš tiesų pradėsi kažką jausti žiūrėdamas į tuos abstrakčius paveikslus.
Garantuoju, kad autorius nieko konkretaus nenorėjo, išskyrus užsidirbti pinigų papeckiodamas visokio šūdo kurį ir penkiametis galėtų, tačiau penkiametis neparduotų nes dar neturi garsios pavardės. Kita vertus, jei gera reklaminė kampanija išpūstų penkiamečio pavardę, tikėtina, kad pavyktų ir jam gerai užsidirbti iš savo peckiojimų.
Ir būtent tame yra jų pointas (o ne tame, kas iš tiesų nupiešta ant drobės).
Jų pointas yra užsidirbti iš retardų snobizmo
Bet sutinku, kad rimtai pasistengus, įmanoma sau įsikalbėti kažokias emocijas ir laikyti, kad jas sukėlė žiūrėjimas į tą šūdą.
Naujausi pasaulinio kalibro menininkai, kuriems dar jaučiu pagarbą buvo Andy Warhol<...>
Warholas buvo labai įdomi asmenybė, ir tikriausiai nuoširdžiai laikė menu ką darė ir taip toliau. Pagarbą turbūt ir aš jam jaučiu, jei jau taip išsireiškei. Bent jau praleidau nemažai laiko domėdamasis jo istorija ir kūryba, ko nesivarginau daryti su naujesniais moderniais """""menininkais""""". Tačiau faktas lieka faktu, kai žiūriu į jo elvius ar konservus, vienintelės kylančios mintys yra "wtf" arba "ką konkrečiai jis norėjo parodyti?". Nieko net iš toli panašaus į susižavėjimą, nei palieka kokį įspūdį nei ką. Prastas menas.
Tuo tarpu žemiau yra George Catlin paveikslas. Catlin turbūt nėra toks garsus, kaip Warholas ar net Pollockas, nesukūrė jokių naujų srovių, nesistengė būti išskirtinai originalus lyg koks
savęs ieškantis paauglys modernus """""menininkas"""", turėjo savo stilių, bet jis turbūt nebuvo super išskirtinis ir meno istorijai nieko per daug nepaliko (skirtingai, nei realiai istorijai). Bet jo darbai man yra gražūs. Malonu ir įdomu į juos žiūrėti - ir dėl piešimo stiliaus, ir dėl temų. Sukelia emocijas. Eilinis penkiametis taip nenupieštų. Čia yra menas. Kai būsiu JAV, jo galerijas aplankysiu, ir nereikės stovėti kaip retardui „spalvų ir formų kompanijoje“ ir atlikinėti retardiškų mental gimnastikų kad kažką pajausčiau, ir taip pat - nesijausiu kad iš manęs tyčiojasi.