Taigi, jau senokai gvildenu tokį klausimą: ar pasirinkimas iš tikrųjų egzistuoja?
Jeigu laikysime visatą uždara sistema ir atmesime bet koki dievo ar kitos trečiosios jėgos egzistavimą ir laikysime visa, kas mus supa ir kas esame mes, dalelių sąveikos padariniu, kaip tada bus su mąstymu? Mąstymas lemia mūsų padaromus sprendimus, kurie priimami ką nors pasirenkant. Jei mąstymas yra dalelių sąveikos produktas, kaip mes apskritai galime rinktis ir kažką keisti?
Taip pat norėčiau pridurt, kad šitaip dingsta ir "atsitiktinio" įvykio sąvokos prasmė. Nes jei nėra trečiosios jėgos galinčios pakeisti dalelių sąveiką, kaip tada gali apskritai egzistuoti alternatyvių įvykių galimybė?
Negi iš tikrųjų viskas bus "taip, kaip būti privalo" ir mes nė velnio nieko negalime pakeisti, o pasirinkimo laisvė - tik iliuzija?
Tiesiog norėjau pasidalint savo apmąstymais. Dar kartą prašau labai nekritikuot ir tiesiog pasidalint pastebėjimais apie šią blevyzgėlę