7x wrote:O kad empirizmas yra dogma ir absoliutus skepticizmas neįmanomas (tiksliau niekur neveda) tai niekas nesiginčyja, tad sėkmės kovojant su įsivaizduojamais priešais.
Filosofija palieka Pasaulį tokį koks jis yra, ji iš esmės negali nieko paneigti, ar įrodyti. Man nei religija, nei empirinis mokslas nėra priešai, o tik kalbinių žaidimų aibė, kuria gali pragmatiškai naudotis. Iš to ką matau, suvokiu, jog mane puikiai supratote ir esu tuo patenkintas. Kaip ir minėjau, aš tikiu fenomenalistiniu empirizmu, bei priešinu fenomeną (reiškinį pažįstamą jutimais) ir noumeną (idėją, signifikatą, daiktą savaime pažįstamą tik racionaliu protu). Esu įsitikinęs, kad realūs objektai egzistuoja tik kaip subjekto patirtimi pažįstami fenomenai. Taip pat tikiu fenomenologiniu perspektyvizmu, kuris teigia, kad realybė yra tik subjekto pojūčių ir minčių visuma ir skiriasi priklausomai nuo konkretaus subjekto/kalbos žaidimo. Aš neįsivaizduoju, kad esu supermenas, kuris gali skraidyti virš namų ir spjaudytis ugnimi, nes nesugebėčiau to pajausti fenomenologiškai.
L.Witgensteinas:
"Mano kalbos ribos žymi mano pasaulio ribas. Ko negalime galvoti, to negalime galvoti; todėl negalime ir pasakyti, ko negalime galvoti.
Ši pastaba padeda suprasti, kaip reikia spręsti klausimą, kuriuo laipsniu solipsizmas yra tiesa. Tai, ką solipsizmas turi mintyje, yra visiškai teisinga, tik to negalima išsakyti, bet tai rodo save. Tai, kad pasaulis yra mano pasaulis, matyti iš to, kad kalbos (kurią suprantu tiktai aš) ribos žymi mano pasaulio ribas.
Čia matome, kad solipsizmas, kai jo griežtai laikomasi, sutampa su grynuoju realizmu. Aš solipsizme susitraukia į betįsį tašką, ir pasilieka su juo siejama tikrovė.
Taigi iš tikrųjų yra prasmė, kuria filosofijoje galime kalbėti apie nepsichologinį Aš. Aš įžengia į filosofiją tuo, kad „pasaulis yra mano pasaulis”. Filosofinis Aš – tai ne žmogus, ne žmogaus kūnas arba žmogaus siela, apie kurią kalba psichologija, o metafizinis subjektas, pasaulio riba, o ne jo dalis."
Ačiū.
Paskutiniai žodžiai: mūsų solipsizmo įveikimas įmanomas tik per ryšį su Kitu ir
metaphysics of presence atmetimą.
Transcendental Signified as the Basis of Deconstruction Theory:
In his defense of writing in his book Of Grammatology , Derrida introduces some concepts that later became central to the deconstruction theory. The most important of which is the transcendental signified “If reading must not be content with doubling the text, it cannot legitimately transgress the text toward something other than it, toward a referent (a reality that is metaphysical, historical….” 1825. To explain the meaning of the transcendental signified with reference to the article itself as well as my previous understanding of this concept, I can say that Derrida assumes that the entire history of Western metaphysics from Plato to the present is founded on a classic, fundamental error. This error is searching for a transcendental signified, an “ external point of reference” ( like God, religion, reason, science….) upon which one may build a concept or philosophy. This transcendental signified would provide the ultimate meaning and would be the origin of origins. This transcendental signified is centered in the process of interpretation and whatever else is decentered. To Derrida THIS IS A GREAT ERROR because
1. There is no ultimate truth or a unifying element in universe, and thus no ultimate reality (including whatever transcendental signified). What is left is only difference.
2. Any text, in the light of this fact, has almost an infinite number of possible interpretations, and there is no assumed one signified meaning.
Buvau susigadinęs reputaciją su savo dentologiniu libertarizmu, dabar bandau "abejoti viskuo", nors tai ir turi išankstinę užtikrintumo prielaidą, kuri paneigia bet kokią pretenziją į skepticizmą.
Tiesa, jūs tuo tarpu esate naivūs, infantiliški tikintieji, kurie tiki Švietimo amžiaus nesąmonėmis apie teisingesnį Pasaulį ir mokslinį objektyvumą. Tai jums turėtų būti gėda, ir dar vadinatės skeptikais, ateistais, laisvamaniais... O pasirodo tikite panašaus tipo nepagrįstomis nesąmonėmis, jūsų mąstymas yra cikliškas (empirizmas yra teisingas, nes aš galiu palaižyti, paliesti, pamatyti, užuosti ir išgirsti empirinio mokslo pasiekimus)... Gėda ir nieko daugiau. 
Sugalvojo, kad empirinis patyrimas gali būti Matrica ir prasidėjo...
).