teiginiu jog kiekviena pernelyg sureiksminta tiesa pradeda pati save neigti. Jeigu kazkur jau buvo diskutuota panasia tema, noreciau kad kas mesteltumet kokia nuoroda, bo tai ta mintis kazkaip jau senai sukasi mano galvoj taip ir taikydamasi kazkur buti isdestyta Jei per daug sureikšminsim tiesą, kad daiktai krenta žemyn (link žemės centro), tai pradės vykti atvirkščiai?xxbm10 wrote:Na, kadangi visai netycia aptikau toki nerealu foruma kaip skeptikas.org, kuriame abejojama ir propoguojama abejoti viskuo ir visada, tuomet siulau suabejoti
joVYTS wrote:Jei per daug sureikšminsim tiesą, kad daiktai krenta žemyn (link žemės centro), tai pradės vykti atvirkščiai?xxbm10 wrote:Na, kadangi visai netycia aptikau toki nerealu foruma kaip skeptikas.org, kuriame abejojama ir propoguojama abejoti viskuo ir visada, tuomet siulau suabejoti
bet nemanau kad galima kazkaip susireiksminti ties akivaizdziu faktu, kuris tiesiog yra. galvoj turejau nuomones, diskutavima, savo tiesos irodinejima neturint faktuTaip darydamas, žmogus parodo savo kvailumą ir nemokėjimą šnekėti, tačiau vis tiek automatiškai nepradeda savęs neigti.xxbm10 wrote:
jo
na pabandom sita pvz: as smarkiai tikiu Dievu, pripazistu tik jo "tiesas" ir stengiuosi atsiriboti nuo ateistu, taip vis labiau isaukstindamas tik savo "tiesa", pamazu pradedu nekesti kitu, ko pasekoj mano sventumas virsta i neapykanta kitiems...Mr.Sarkasmus wrote:Tai ką pats pasakysi apie šitą mintį?
aš tokio žmogaus paklausčiau:xxbm10 wrote:na pabandom sita pvz: as smarkiai tikiu Dievu, pripazistu tik jo "tiesas" ir stengiuosi atsiriboti nuo ateistu, taip vis labiau isaukstindamas tik savo "tiesa", pamazu pradedu nekesti kitu, ko pasekoj mano sventumas virsta i neapykanta kitiems...Mr.Sarkasmus wrote:Tai ką pats pasakysi apie šitą mintį?
lengviau slepti modelio trukumus..."Tiesa" nėra kažkokia esybė, plaukiojanti beorėje erdvėje. Tai yra matas, kurį pritaikome savo žinioms. Pavyzdžiui, jei turime du teiginius:martynas wrote:Jeigu dievo nera absoliuti tiesa neegzistuoja. Fizikos desniai - laikina tiesa, ir tt. Taigi viskas realiatyvu:)
Tai kaip ir rasiau tikrosios tiesos nera. Viskas subjektyvu ar reliatyvu. Jei tu pritaikai savo tiesos mata siems dviem teiginiam:Lionginas wrote:"Tiesa" nėra kažkokia esybė, plaukiojanti beorėje erdvėje. Tai yra matas, kurį pritaikome savo žinioms. Pavyzdžiui, jei turime du teiginius:martynas wrote:Jeigu dievo nera absoliuti tiesa neegzistuoja. Fizikos desniai - laikina tiesa, ir tt. Taigi viskas realiatyvu:)
1) Dievas yra
2) Dievo nėra
Pritaikius jiems teisingumo matą, antrame teiginyje akivaizdžiai yra daugiau tiesos. Taigi, taip kategorizuodami savo žinias, mes po truputį jas geriname, atmesdami netiesą, ir įsitikindami kai kurių teiginių pranašumu prieš kitus. Skambiai tai būtų galima pavadinti "ėjimu į tiesą", bet realybėje viskas labai proziška. Kalbos apie absoliučią tiesą - daugiau poezijos sritis.
Ok. Spreskim morales problema. Juk mes visi turim morale. Taciau visi turim ja kazkiek skirtinga.Lionginas wrote:Ar tau pačiam tokie tavo išvedžiojimai atrodo protingi? Nereikia čia jokių tuščių išvedžiojimų apie realiatyvią ir subjektyvią tiesą. Sveiku protu aiškiau, kad dievo greičiau nėra, nei jis yra. Ir čia bylą galima užversti, nebent atsirastų kokių nors naujų įkalčių. Jei policija fiksuotų ir tirtų bet kurio bepročio pačius fantastiškiausius pareiškimus, tai nieko neištirtų, nepasiektų jokių naudingų rezultatų, ir tektų ją išformuoti. Dedam tašką - dievo nėra, ir einam spręsti tikrų, gyvenimiškų problemų. Sutarta?
Žinai, o čia ir yra įdomiausia. Jei pavyzdžiui mudu, vadovaudamiesi vien tik savo asmeninėmis, šiek tiek besiskiriančiomis, moralinėmis nuostatomis susėstume tartis dėl kažkokių bendrų principų, tai manau, labai nesunkiai sutartume. Bet kuomet į tai įmaišoma religija... Dievulėliau padėk, bet koks sutarimas tampa neįmanomas, pradedamas lieti kraujas. Nes tu sakysi, kad tau apreikšta vienaip, o aš sakysiu, kad man apreikšta kitaip. Arba skaitysime tą pačią apreikštą knygą, ir viską suprasime skirtingai. Žodžiu, moralė ir religija - visiškai nesuderinama. Be to, religija, nors ir tvirtina, kad moko vieningų, absoliučių normų, jokio vieningumo ar sutarimo neįneša. Jau geriau apsieiti be jos, ir pasikliauti normaliais, sveikais žmogiškais jausmais, ar galiausiai - mamos auklėjimu. Man mano mamos auklėjimas visuomet atrodė kur kas pranašesnis ir labiau praktikoje pritaikomas bei naudingesnis, nei Jėzaus.martynas wrote:Ok. Spreskim morales problema. Juk mes visi turim morale. Taciau visi turim ja kazkiek skirtinga.
Ar gerai tureti skirtingas moralines nuostatas ar reiktu tureti kazkokia sistema kuri butu priimtina visiem, na bent jau daugumai. Ar reiki tureti kazkoki moralini orientyra, ar viskas priklauso nuo asmeniniu vertinimu. Labai gyvenimiska problema.
O ant kokio auklejimo musu kultura pastatyta? ateistinio? marksistinio?Lionginas wrote:Žinai, o čia ir yra įdomiausia. Jei pavyzdžiui mudu, vadovaudamiesi vien tik savo asmeninėmis, šiek tiek besiskiriančiomis, moralinėmis nuostatomis susėstume tartis dėl kažkokių bendrų principų, tai manau, labai nesunkiai sutartume. Bet kuomet į tai įmaišoma religija... Dievulėliau padėk, bet koks sutarimas tampa neįmanomas, pradedamas lieti kraujas. Nes tu sakysi, kad tau apreikšta vienaip, o aš sakysiu, kad man apreikšta kitaip. Arba skaitysime tą pačią apreikštą knygą, ir viską suprasime skirtingai. Žodžiu, moralė ir religija - visiškai nesuderinama. Be to, religija, nors ir tvirtina, kad moko vieningų, absoliučių normų, jokio vieningumo ar sutarimo neįneša. Jau geriau apsieiti be jos, ir pasikliauti normaliais, sveikais žmogiškais jausmais, ar galiausiai - mamos auklėjimu. Man mano mamos auklėjimas visuomet atrodė kur kas pranašesnis ir labiau praktikoje pritaikomas bei naudingesnis, nei Jėzaus.martynas wrote:Ok. Spreskim morales problema. Juk mes visi turim morale. Taciau visi turim ja kazkiek skirtinga.
Ar gerai tureti skirtingas moralines nuostatas ar reiktu tureti kazkokia sistema kuri butu priimtina visiem, na bent jau daugumai. Ar reiki tureti kazkoki moralini orientyra, ar viskas priklauso nuo asmeniniu vertinimu. Labai gyvenimiska problema.
Nėra tokio dalyko kaip ateistinis ar marksistinis auklėjimas.martynas wrote:O ant kokio auklejimo musu kultura pastatyta? ateistinio? marksistinio?
Kad ir 3 milijonai tų žmonių, bet vis tiek kažkaip gyvename, ar ne? Nusikaltėlius smerkiame, gerus žmones giriame, ir t.t. Visi dėl visko daugmaž sutariame. Ar tau neatrodo ironiška, kad moraliniai ginčai kyla būtent ten, kur ranką padėjusi bažnyčia ir aršūs tikintieji - kamieninių ląstelių tyrimai, abortai? Pradinis išsilavinimas, prieinamas moterims? Religija viską sugadina.martynas wrote:Is kur tu jemi tokius zmogiskus jausmus, nuojata? is atsitiktiniu cheminiu reakciju ir jausmu? evoliucjos? Mes susesime susitarsime, bet visi kiti kaip? ar susesti keliem sugalvoti morale kurios tures laikytis visi? Dviem zmonem susitarti labai lengva, netsizvelgian i tikejima, nes mes visi turime morale. Bet kai reikia sutarti 3 mln. zmoniu tas mazutis morales skirtumas, tampa ne be toks mazas. Jeigu nera morales pamatu nera ir pacios morales, arba ji visiskai subjektyvi.
Tai visiškai nebibliška. Tie dalykai, apie kuriuos tu kalbi, atsirado mažėjant religijos įtakai vakarų visuomenėse. Pavyzdžiui, Jėzus niekada nieko nepasisakė prieš vergiją, nei žodžio. Tas pats ir senajame testamente. Reiškia, vergija pagal dievą yra leistina. Kaip tai susiję su žmonių lygybe?martynas wrote:O man pasikliauti mamos auklejimu, jei mane butu auklejus kaip marksista? gal geriau demokratija... O demokratijos esme yra ligybe. O ligybe prasidejo nuo krikscioniskojo mokymo, kad mes visi sukurti pagal dievo paveiksla, ir neturime teises jo niekinti. Kitaip sakant zmoniu givybe yra sventa ir mes turime elgtis taip, kad ja saugotume.
Nereikia visų nuopelnų priskirti sau, tai nekuklu.martynas wrote:Via vakaru civilizacija pastatyta krikscionybes pagrindu. Kadangi neesame tobuli pridareme klaidu, taciau aiskiai matome kas gyvena priimtiniau, vakarai ar rytai.
Pataisysiu, kokia pasauleziura pagrysta vakaru visuomene.Lionginas wrote:Nėra tokio dalyko kaip ateistinis ar marksistinis auklėjimas.martynas wrote:O ant kokio auklejimo musu kultura pastatyta? ateistinio? marksistinio?
Kad ir 3 milijonai tų žmonių, bet vis tiek kažkaip gyvename, ar ne? Nusikaltėlius smerkiame, gerus žmones giriame, ir t.t. Visi dėl visko daugmaž sutariame. Ar tau neatrodo ironiška, kad moraliniai ginčai kyla būtent ten, kur ranką padėjusi bažnyčia ir aršūs tikintieji - kamieninių ląstelių tyrimai, abortai? Pradinis išsilavinimas, prieinamas moterims? Religija viską sugadina.martynas wrote:Is kur tu jemi tokius zmogiskus jausmus, nuojata? is atsitiktiniu cheminiu reakciju ir jausmu? evoliucjos? Mes susesime susitarsime, bet visi kiti kaip? ar susesti keliem sugalvoti morale kurios tures laikytis visi? Dviem zmonem susitarti labai lengva, netsizvelgian i tikejima, nes mes visi turime morale. Bet kai reikia sutarti 3 mln. zmoniu tas mazutis morales skirtumas, tampa ne be toks mazas. Jeigu nera morales pamatu nera ir pacios morales, arba ji visiskai subjektyvi.
Tai visiškai nebibliška. Tie dalykai, apie kuriuos tu kalbi, atsirado mažėjant religijos įtakai vakarų visuomenėse. Pavyzdžiui, Jėzus niekada nieko nepasisakė prieš vergiją, nei žodžio. Tas pats ir senajame testamente. Reiškia, vergija pagal dievą yra leistina. Kaip tai susiję su žmonių lygybe?martynas wrote:O man pasikliauti mamos auklejimu, jei mane butu auklejus kaip marksista? gal geriau demokratija... O demokratijos esme yra ligybe. O ligybe prasidejo nuo krikscioniskojo mokymo, kad mes visi sukurti pagal dievo paveiksla, ir neturime teises jo niekinti. Kitaip sakant zmoniu givybe yra sventa ir mes turime elgtis taip, kad ja saugotume.
Nereikia visų nuopelnų priskirti sau, tai nekuklu.martynas wrote:Via vakaru civilizacija pastatyta krikscionybes pagrindu. Kadangi neesame tobuli pridareme klaidu, taciau aiskiai matome kas gyvena priimtiniau, vakarai ar rytai.
