Skeptikų / skeptikių forumas

Kaip ir visi as turiu nuomone siais klausimas, taciau visada idomu suzinoti zmoniu, kurie masto kitaip nuomone ir taip patikrinti ir papildyti savo.
Kuo trumpiau ir konkreciau noreciau suzinoti, kaip apibudintumete ka tiria moklsas (fizika biologija, chemija...), kokiais metodais tai daro.
Kada galima brezti linija tarp mokslo ir pseudomokslo. Kur yra mokslinio metodo ribos?
Ar mokslas kuri galima isreiksti matematiniais algoritmais gali paaiskinti viska?
Ir vikska kas panasu.

Ar zinai yra toks tinklapis wikipedia?

martynas wrote:Kuo trumpiau ir konkreciau noreciau suzinoti, kaip apibudintumete ka tiria moklsas (fizika biologija, chemija...), kokiais metodais tai daro.

Mokslas tiria mūsų pasaulį. Tikrai negalėčiau sugalvoti jokio reiškinio, kuris iš principo būtų neįdomus mokslui.
Jūsų minėtos mokslo šakos yra tik mokslininkų specializacijos padarinys, o ne kažkoks fundamentalus mokslo padalinimas į "denominacijas". Jei fizikas turi kažką prasmingo pasakyti apie lingvistiką, ar biologas apie astronomiją, jie tikrai bus išklausyti. Čia tik mokyklose priimta, kad fizikos mokytojas dėsto vieną, o chemijos - kitą.
Dėl metodų, tai mokslininkai naudoja mokslinį metodą Bijau, kad čia aš nesugebėsiu paaiškinti geriau, nei Viki.

Mokslas ir mokslinis metodas gali turėti ribas, tačiau šiandien tai yra geriausia, ką mes turime.

Martynui. Šiek tiek apie mokslo (science) ir filosofijos sankirtas (pirmos 7 pastraipos, iki N.Vasiliauskaitės nusišnekėjimų komentavimo):
http://my.opera.com/Swartalf/blog/2013/ ... gmas-dabar

Plikas wrote:Martynui. Šiek tiek apie mokslo (science) ir filosofijos sankirtas (pirmos 7 pastraipos, iki N.Vasiliauskaitės nusišnekėjimų komentavimo):
http://my.opera.com/Swartalf/blog/2013/ ... gmas-dabar

Na, Plikasai, visai gera nuoroda. Tik reiktų pastebėti, jog yra netikslumų dėl Džordano Bruno (jo kaltinamasis aktas neišlikęs, tačiau spėjama, kad jis buvo sudegintas kaip tik dėl filosofinių mokymų, o ne dėl mokslo).

Plikas wrote:Martynui. Šiek tiek apie mokslo (science) ir filosofijos sankirtas (pirmos 7 pastraipos, iki N.Vasiliauskaitės nusišnekėjimų komentavimo):
http://my.opera.com/Swartalf/blog/2013/ ... gmas-dabar

Idomus ir taiklus straipsinis.
Bet manes nedomina tokia filosofija kuri save sureiksmina ir atmeta pati galingiausia informacijos ir ziniu gavimo iranki. Aksciau,kai mokslas dar nebuvo toks pazenges ir naudingas, dar suprantu, kodel teorijos kurios priestaravo tuometiniam suvokimui buvo atmetamos. Dabar, toki poziuri palaiko keletas nutruktgalviu nebent
Mokslo filosofija. Kaip apie si filosofijos pakraipa?

Vilius wrote:

martynas wrote:Kuo trumpiau ir konkreciau noreciau suzinoti, kaip apibudintumete ka tiria moklsas (fizika biologija, chemija...), kokiais metodais tai daro.

Mokslas tiria mūsų pasaulį. Tikrai negalėčiau sugalvoti jokio reiškinio, kuris iš principo būtų neįdomus mokslui.
Jūsų minėtos mokslo šakos yra tik mokslininkų specializacijos padarinys, o ne kažkoks fundamentalus mokslo padalinimas į "denominacijas". Jei fizikas turi kažką prasmingo pasakyti apie lingvistiką, ar biologas apie astronomiją, jie tikrai bus išklausyti. Čia tik mokyklose priimta, kad fizikos mokytojas dėsto vieną, o chemijos - kitą.
Dėl metodų, tai mokslininkai naudoja mokslinį metodą Bijau, kad čia aš nesugebėsiu paaiškinti geriau, nei Viki.

Mokslas ir mokslinis metodas gali turėti ribas, tačiau šiandien tai yra geriausia, ką mes turime.

Geriausia visuose gyvenimo klausimuose? Ar jis pakankami tinkamas etikos,morales,estetikos klausimam?

martynas wrote:Geriausia visuose gyvenimo klausimuose? Ar jis pakankami tinkamas etikos,morales,estetikos klausimam?

Jei mes galime ką nors objektyvaus pasakyti apie tuos dalykus, tuomet - taip. Kita vertus, jei kalba eina apie subjektyvius potyrius, tuomet niekas apie juos negali pasakyti nieko konkretaus, įskaitant mokslą (bent jau kol smegenų skenavimo technologijos nepasiekė reikiamo lygio).

Vilius wrote:

martynas wrote:Geriausia visuose gyvenimo klausimuose? Ar jis pakankami tinkamas etikos,morales,estetikos klausimam?

Jei mes galime ką nors objektyvaus pasakyti apie tuos dalykus, tuomet - taip. Kita vertus, jei kalba eina apie subjektyvius potyrius, tuomet niekas apie juos negali pasakyti nieko konkretaus, įskaitant mokslą (bent jau kol smegenų skenavimo technologijos nepasiekė reikiamo lygio).

Bet siuose klausimuose issakyta tiek daug. Negi, tai tik pilstymas is tuscio i kiaura?

martynas wrote:Bet siuose klausimuose issakyta tiek daug. Negi, tai tik pilstymas is tuscio i kiaura?

Duokit pavyzdį dalyko, apie kurį yra ką objektyviai pasakyti, bet kuris iš principo nebūtų mokslo objektas. Jei nesugalvosit gero pavyzdžio, laikysime, kad ši diskusija yra pilstymas iš tuščio į kiaurą.

Vilius wrote:

martynas wrote:Bet siuose klausimuose issakyta tiek daug. Negi, tai tik pilstymas is tuscio i kiaura?

Duokit pavyzdį dalyko, apie kurį yra ką objektyviai pasakyti, bet kuris iš principo nebūtų mokslo objektas. Jei nesugalvosit gero pavyzdžio, laikysime, kad ši diskusija yra pilstymas iš tuščio į kiaurą.

No problem. Filosofija ir yra toks dalykas, apie kurį galima objektyviai kažką pasakyti, bet jis nėra mokslo objektas.

Augustas wrote:No problem. Filosofija ir yra toks dalykas, apie kurį galima objektyviai kažką pasakyti, bet jis nėra mokslo objektas.

Jei "mokslą" praplėsime iki akademinės veiklos plačiąja prasme, tai filosofiją tiria metafilosofija. Tačiau net jei žiūrėsime siauresne mokslinio metodo prasme, kas jums trukdo kelti hipotezes apie filosofiją kaip apie vieną iš žmonių veiklų, ir tikrinti tas hipotezes? Ne tai, kad tokios studijos būtų labai perspektyvios, ar reikalingos, tačiau kodėl mes to iš principo negalėtume padaryti?

O jei negalėtume, kas galėtų padaryti tai geriau? Priminsiu, mano pointas nėra, kad mokslas yra visagalis. Aš tik sakau, kad tai yra geriausia, ką šiuo metu mes turime.

Augustas wrote: bet jis nėra mokslo objektas.

Apie filosofiją New Scientist nepaskaitysi greičiausiai dėl to, kad mokslui paprasčiausiai neišeitų padaryti biznio iš filosofijos tyrinėjimo, nei naudos realios, nieko. Geriau jau kokias vaisines museles narstyti.

Vilius wrote:

Augustas wrote:No problem. Filosofija ir yra toks dalykas, apie kurį galima objektyviai kažką pasakyti, bet jis nėra mokslo objektas.

Jei "mokslą" praplėsime iki akademinės veiklos plačiąja prasme, tai filosofiją tiria metafilosofija. Tačiau net jei žiūrėsime siauresne mokslinio metodo prasme, kas jums trukdo kelti hipotezes apie filosofiją kaip apie vieną iš žmonių veiklų, ir tikrinti tas hipotezes? Ne tai, kad tokios studijos būtų labai perspektyvios, ar reikalingos, tačiau kodėl mes to iš principo negalėtume padaryti?

Man regis, mes kaip tik ir žiūrim siauresne mokslinio metodo prasme. Ir, mano nuomone, filosofijos negalime tirti moksliniu metodu būtent todėl, kad pats mokslinis metodas (čia mokslinis metodas vartojamas ta siauresne prasme) kyla iš filosofijos ir yra filosofijos sudėtinė dalis. Moksliniu metodu (siauresne prasme) galime tirti (ir kelti mokslines siaurąja prasme hipotezes tik apie) žmogaus mąstymą, bet ne filosofiją kaip tokią.

O jei negalėtume, kas galėtų padaryti tai geriau? Priminsiu, mano pointas nėra, kad mokslas yra visagalis. Aš tik sakau, kad tai yra geriausia, ką šiuo metu mes turime.

Be abejo, kad geriausiai filosofiją įvertinantis metodas yra pati filosofija (na, galbūt dar ir teologija, bet tema ne apie tai, tad teologijos tema nediskutuokim).

Vilius wrote:[Duokit pavyzdį dalyko, apie kurį yra ką objektyviai pasakyti, bet kuris iš principo nebūtų mokslo objektas. Jei nesugalvosit gero pavyzdžio, laikysime, kad ši diskusija yra pilstymas iš tuščio į kiaurą.

Zinoma mokslas rupinasi ti tuo kas objektyvu. Kadangi man morale atrodo labiau objektyvi , tai butu pavyzdys
Nors jei morale ir nera tokia, mes ja traktujame, kaip tokia.
Mokslas, tai reiskiniu paaiskinimas. Zinios. Tai apie, tai kas yra. Kai klausimas pasisuka apie, tai kas turetu buti, mokslas lieka nuosalyje. moksliskai negalime nustatyti ka mes su tomis ziniomis turime daryti. Jei laikysimes grieztu apribojimu, morale ir mokslas neturi visiskai nieko bendro.
Manai, kad morale tai pilstymas is tuscio i kiaura?

martynas wrote: Kai klausimas pasisuka apie, tai kas turetu buti, mokslas lieka nuosalyje. moksliskai negalime nustatyti ka mes su tomis ziniomis turime daryti. Jei laikysimes grieztu apribojimu, morale ir mokslas neturi visiskai nieko bendro.

Šioje vietoje norėčiau sustabdyti ir pasakyti, kad jei mokslas negali nieko gero pasakyti, tada realiai niekas neturi nieko gero pasakyti. Labai rekomenduoju Sam Harris knygą The Moral Landscape, joje ne tik paaiškinama, kodėl moralės klausimai negali būti patikėti religiniams autoritetams, tačiau ir pasiūloma mokslinė alternatyva moralės subjektyvumo problemai spręsti.

D3monas wrote:

martynas wrote: Kai klausimas pasisuka apie, tai kas turetu buti, mokslas lieka nuosalyje. moksliskai negalime nustatyti ka mes su tomis ziniomis turime daryti. Jei laikysimes grieztu apribojimu, morale ir mokslas neturi visiskai nieko bendro.

Šioje vietoje norėčiau sustabdyti ir pasakyti, kad jei mokslas negali nieko gero pasakyti, tada realiai niekas neturi nieko gero pasakyti. Labai rekomenduoju Sam Harris knygą The Moral Landscape, joje ne tik paaiškinama, kodėl moralės klausimai negali būti patikėti religiniams autoritetams, tačiau ir pasiūloma mokslinė alternatyva moralės subjektyvumo problemai spręsti.

Zinoma morale neturi buti kazkokia monopolija, religiniu ar kitu organizaciju. Ji atitinkamu lygiu yra itvirtinama demokratiniu principu ir saugoma istatymais.
Reiks pasidometi, bet ir taip aisku, kad be filosofiniu prielaidu ir ten nebus apseita

Augustas wrote:Ir, mano nuomone, filosofijos negalime tirti moksliniu metodu būtent todėl, kad pats mokslinis metodas (čia mokslinis metodas vartojamas ta siauresne prasme) kyla iš filosofijos ir yra filosofijos sudėtinė dalis.

Net jei būtų teisinga, ši išvada tiesiog neišplaukia iš jūsų prielaidų. Kodėl mes negalėtume tirti vieno dalyko kitu dalyku, kuris kyla iš pirmojo? Tarkim, mes galime apžiūrinėti vieną mikroskopą kito mikroskopo pagalba. Galime aprašyti matematinius modelius matematikos pagalba.

Augustas wrote:Moksliniu metodu (siauresne prasme) galime tirti (ir kelti mokslines siaurąja prasme hipotezes tik apie) žmogaus mąstymą, bet ne filosofiją kaip tokią.

Nepasimokėt iš savo patirties su ore kabančia matematika? Kas yra filosofija, jei ne žmonių mąstymas?

Augustas wrote:Be abejo, kad geriausiai filosofiją įvertinantis metodas yra pati filosofija (na, galbūt dar ir teologija, bet tema ne apie tai, tad teologijos tema nediskutuokim).

Tačiau jūs pats ką tik sakėte, kad filosofijos negalime tirti dalykais kylančiais iš filosofijos. Apsigalvojot jau?