Vilius wrote: ↑2024-12-14 17:18
Šiaip įdomu. Ar bandėt pakartoti tą galvos linktelėjimo eksperimentą? Ar atrodė, kad galvą judinate savo noru?
Nesu tikras, kad gerai supratau tavo nustebimą ir patirtį su tuo galvos linktelėjimu.
Iš to, ką žinau, aš tavo minėtą galvos linktelėjimą, jei jis tau tikrai įvyko, kaip nupasakojai, priskirčiau "kūno valdymo automatikai" (kuri iš esmės labiausiai veikia pasąmoniniame lygyje). Spėju jog tavo awareness ("attention schema" pagal Michael Graziano terminologiją) tik šiek labai nedidele dalimi po to "prižiūrėjo" ar tau daugmaž viskas ok su tuo linktelėjimu. Tiesiog greičiausiai per gyvenimą esi išmokęs to "valingo" linktelėjimo automatinį judesį. Kurį savo nupasakotoje situacijoje su savo awareness "prožektoriumi" šiek tiek pašvietei.
Kol žmogus tik mokosi valdyti savo kūną (pvz., mokosi vaikščioti, žongliruoti ir pan.) daug didesnė dalis kūno judėjimo valdymo dalis tenka awareness. Bet kai jau išmoksta valdyti savo kūną kai kurioms specifinėms situacijoms, tai to mūsų awareness resursų kūno valdymo automatikai dažniausiai lieka labai nedaug ir tik tam tikrose specifinėse situacijose.
Šiek tiek šitoje vietoje, iš tavo, Viliau, pavyzdžio, kažkodėl prisiminiau žmonių (dažniausiai nekurčių) gestikuliavimą (jiems kalbant). Pavyzdžiui, būna žmonių, kurie kalbėdami automatiškai nelabai sąmoningai gestikuliuoja, apie tai nesusimąstydami. Bet prie tam tikrų sąlygų labai užsinorėję tą nesąmoningą gestikuliavimą gali sąmoningai išjungti (nebegestikuliuoti). Tiems žmonėms, kurie yra labai įpratę gestikuliuoti (išvystę savo automatiką šiuo atžvilgiu), išjungti savo gestikuliavimą, nesutrikdžius savo kalbėjimo sklandumo šiek tiek, galbūt gali būti sunkiau (čia dėl to nežinau, daugiau spėlioju). Tie žmonės, kurie suaugusiame amžiuje apskritai negestikuliuoja ar yra neįpratę gestikuliuoti kalbėdami, jiems pradžioje reikia sąmoningai mokytis "įjungti" savo gestikuliavimą ir gestikuliuoti (kol įgunda tai daryti automatiškai), jei užsimano dėl kažkokių priežasčių tai vėl pradėti daryti.
Kokie nors padedantys aktoriai (teatro, kino ir pan.) galbūt kažkiek panašiai, kaip kad gestikuliavimo mokymasis paskutiniame pavyzdyje aukščiau, mokosi kažkiek sąmoningiau "valdyti" savo neverbaliką.