Keistesni klausimai

[Svetimas]

Dievą (vėl) supainiojai su velniu.

Kažkodėl atrodo, jog nesupratai mano klausimo, nes galbūt kiek per defensyviai į jį pažiūrėjai. Ir net "taip" arba "ne" kažkodėl neatsakei.

Ir kodėl manai, jog tu pats savojo knyginio "teologinio" dievo nepainioji su Liuciferiu? Turi gal kažkokį ypatingą imunitetą tam? Kodėl?
Juk net ir tavasis "Šventasis raštas" perspėja, kad šėtonas "labai gudrus" ir sugeba išdurti net pačius labiausiai atsidavusius "dievo sekėjus"?

Ot būtų ironija, jei pasirodytų, kad institucionalizuotos religijos "Švento rašto" aiškintojai klaidingai interpretuoja kai kurias jo vietas ir su šėtono pagalba vedžioja už nosies minias "teisingai tikinčių" augustų.

Na, tai ir įkišau savo trigrašį.

Nepastebėjau ar nesupratau kokiu būdu. Kažkaip tuščia prie velnių "mokslo" temos.

Beje, vienas neseniai užmatytas postas, kur tikintieji reiškia savo nusivylimą "Švento rašto" aiškintojais. Gal pasirodys kiek įdomu.

[Augustas]

Dievą (vėl) supainiojai su velniu.

Kažkodėl atrodo, jog nesupratai mano klausimo, nes galbūt kiek per defensyviai į jį pažiūrėjai. Ir net "taip" arba "ne" kažkodėl neatsakei.

Ir kodėl manai, jog tu pats savojo knyginio "teologinio" dievo nepainioji su Liuciferiu? Turi gal kažkokį ypatingą imunitetą tam? Kodėl?
Juk net ir tavasis "Šventasis raštas" perspėja, kad šėtonas "labai gudrus" ir sugeba išdurti net pačius labiausiai atsidavusius "dievo sekėjus"?

Jokio imuniteto pavieniui ar net grupėmis niekas neturi. Tik visuma leidžia spręsti teisingai arba, jei būsime visiškai tikslūs, truputį teisingiau nei spręstų vienas žmogus ar net grupė žmonių.

Ot būtų ironija, jei pasirodytų, kad institucionalizuotos religijos "Švento rašto" aiškintojai klaidingai interpretuoja kai kurias jo vietas ir su šėtono pagalba vedžioja už nosies minias "teisingai tikinčių" augustų.

Toks variantas yra galimas. Todėl ir reikia kritikos iš išorės bei savikritikos, kad tokių dalykų nenutiktų.

Nepastebėjau ar nesupratau kokiu būdu. Kažkaip tuščia prie velnių "mokslo" temos.

Ai, Tu velnių mokslo temą turėjai minty. Na, dabar jau parašiau ir toje temoje.

Beje, vienas neseniai užmatytas postas, kur tikintieji reiškia savo nusivylimą "Švento rašto" aiškintojais. Gal pasirodys kiek įdomu.

Šitas autorius visiškai pamiršo Bažnyčios esmę. Todėl nenuostabu, kad jis nusipezėjo. Tokia Gabrielė Gailiūtė- Bernotienė dėl tos pačios priežasties nusipezėjo dar labiau, žiūr. jos straipsnį "Bernardinai.lt" svetainėje:

https://www.bernardinai.lt/kodel-zmones ... -baznycia/

[Svetimas]

Šitas autorius visiškai pamiršo Bažnyčios esmę.

Tai gal kaip tik žino tą esmę ir dalinasi kritika, kas joje jo manymu nelabai gerai?

[Augustas]

Šitas autorius visiškai pamiršo Bažnyčios esmę.

Tai gal kaip tik žino tą esmę ir dalinasi kritika, kas joje jo manymu nelabai gerai?

Jei tas autorius ir žinojo, tai paprasčiausiai pamiršo, kas yra Bažnyčios esmė. Na, arba susigundė pirma proga pakritikuoti Bažnyčios moralę ir galbūt pasijusti pranašesnis už kitus tikinčiuosius. Nes tai, kam jis ten pritaria, yra visiškas moralizmas, kuris Bažnyčios viduje yra laikomas skrupulų liga.

[Svetimas]

Toks variantas yra galimas. Todėl ir reikia kritikos iš išorės bei savikritikos, kad tokių dalykų nenutiktų.

Kaip tai prieštarauji pats sau skirtinguose savo komentaruose. Kai užrodžiau konkretų kritikos ar savikritikos pavyzdį, kur iš pažiūros žmonės kalba apie jiems rūpimus dalykus, tu iš karto be jokių paaiškinimų ir avansu nurašei tai į "pezalus". Gan panašu, iš šono žiūrint, kad Liuciferis tave tampo už nosies.

Jei tas autorius ir žinojo, tai paprasčiausiai pamiršo, kas yra Bažnyčios esmė. Na, arba susigundė pirma proga pakritikuoti Bažnyčios moralę ir galbūt pasijusti pranašesnis už kitus tikinčiuosius. Nes tai, kam jis ten pritaria, yra visiškas moralizmas, kuris Bažnyčios viduje yra laikomas skrupulų liga.

Tarkim aš, pavyzdžiui, formaliai kaip ir nepriklausau jūsų Bažnyčiai. Tačiau bendraudamas su tavimi ir žiūrėdamas iš šalies susidariau gan panašų įspūdį apie dalykus. Kuriuos kalba aukščiau minėti tikintieji, kalbantys, kas jiems kliūva, ir išsakantys savo kritiką taip vadinamiems Bažnyčios "šviesuliams" ar kai kurioms tendencijoms.

Šiaip, man, asmeniškai, jūsų "šviesuliai" nelabai ir įdomūs. Čia gal jums ir jūsų Bažnyčiai tai labiau aktualu, apie ką kai kurie jūsiškiai ir kalba.

Galiu pakritikuoti tave. Bus gal aktualiau. Pavyzdžiui tu man pasirodei labai smarkiai "depersonalizuotas" savo tikėjimo ar įvairių puslapių ar šaltinių, kuriais pasiremi (kaip kad Laisvos visuomenės institutas ar pan.). Man pasirodei kaip žmogus, prisirinkęs savo "sąvokų sistemoje" įvairių miglotų ir emocinį krūvį turinčių keistų žodžių, kurie koduoja sistematizuotus kliedesius, "stereotipus" ar "schemas", kurios tau "nurodo" kaip interpretuoti vienus ar kitus aplinkui vykstančius dalykus. Kad per mišką nebematai medžių. Kokiomis nors politinėmis temomis su tavimi kaip tai žmogiškiau praktiškai neįmanoma diskutuoti. Nes kaip taisyklė iš tavęs dažniausiai gausi kokių nors emociškai įkrautų "klišių" rinkinį ar faktų pritempinėjimą prie jų.

[Augustas]

Toks variantas yra galimas. Todėl ir reikia kritikos iš išorės bei savikritikos, kad tokių dalykų nenutiktų.

Kaip tai prieštarauji pats sau skirtinguose savo komentaruose. Kai užrodžiau konkretų kritikos ar savikritikos pavyzdį, kur iš pažiūros žmonės kalba apie jiems rūpimus dalykus, tu iš karto be jokių paaiškinimų ir avansu nurašei tai į "pezalus". Gan panašu, iš šono žiūrint, kad Liuciferis tave tampo už nosies.

Kritika ir savikritika turi būti rimta, o ne tai, kad ten parašei keletą klišių, jog Bažnyčia nepripažįsta kažkokių konkrečių žmonių ar kažkokių konkrečių žmonių konkrečių poreikių, ir viskas tuo baigiasi. Ačiū, bet tokios pseudokritikos nereikia.

Jei tas autorius ir žinojo, tai paprasčiausiai pamiršo, kas yra Bažnyčios esmė. Na, arba susigundė pirma proga pakritikuoti Bažnyčios moralę ir galbūt pasijusti pranašesnis už kitus tikinčiuosius. Nes tai, kam jis ten pritaria, yra visiškas moralizmas, kuris Bažnyčios viduje yra laikomas skrupulų liga.

Tarkim aš, pavyzdžiui, formaliai kaip ir nepriklausau jūsų Bažnyčiai. Tačiau bendraudamas su tavimi ir žiūrėdamas iš šalies susidariau gan panašų įspūdį apie dalykus. Kuriuos kalba aukščiau minėti tikintieji, kalbantys, kas jiems kliūva, ir išsakantys savo kritiką taip vadinamiems Bažnyčios "šviesuliams" ar kai kurioms tendencijoms.

Tai tie tikintieji kalba tipinėmis propagandinėmis klišėmis. Aš pats tas klišes jau beveik atmintinai moku. Jei ką nori sužinoti konkrečiai, parašyk, ir aš pamėginsiu Tau atsakyti. Pvz., Tu gali nežinoti, kas yra moraliniai skrupulai, ir kodėl jie Bažnyčioje laikomi liga. Arba gali nežinoti, kas yra Bažnyčia, kokia jos esmė. Irgi labai geras klausimas būtų. Tu rašyk ir klausk, kas neaišku. Nes man labai sunku yra susigaudyti, ko konkrečiai nesupratai ir kodėl to nesupratai. Ir aš priverstas šaudyti aklai.

Galiu pakritikuoti tave. Bus gal aktualiau.

Žinoma, tai puiku.

Pavyzdžiui tu man pasirodei labai smarkiai "depersonalizuotas" savo tikėjimo ar įvairių puslapių ar šaltinių, kuriais pasiremi (kaip kad Laisvos visuomenės institutas ar pan.). Man pasirodei kaip žmogus, prisirinkęs savo "sąvokų sistemoje" įvairių miglotų ir emocinį krūvį turinčių keistų žodžių, kurie koduoja sistematizuotus kliedesius, "stereotipus" ar "schemas", kurios tau "nurodo" kaip interpretuoti vienus ar kitus aplinkui vykstančius dalykus.

Aš paprasčiausiai mėginu prisiderinti prie Tavęs ir Tavo sąvokų sistemos. Kad man tas nesiseka, tai aš ir pats matau.

Kad per mišką nebematai medžių. Kokiomis nors politinėmis temomis su tavimi kaip tai žmogiškiau praktiškai neįmanoma diskutuoti. Nes kaip taisyklė iš tavęs dažniausiai gausi kokių nors emociškai įkrautų "klišių" rinkinį ar faktų pritempinėjimą prie jų.

Politinėmis temomis kaip tik įmanoma su manimi diskutuoti. Bet kad Tu su manimi nediskutuoji politinėmis temomis. Tu su manimi bandai diskutuoti doktrininėmis temomis. Bet kai doktrinų neišmanai, tai ir gaunasi, kad aš apie ratus, o Tu apie batus.

[Svetimas]

Jei ką nori sužinoti konkrečiai, parašyk, ir aš pamėginsiu Tau atsakyti. Pvz., Tu gali nežinoti, kas yra moraliniai skrupulai, ir kodėl jie Bažnyčioje laikomi liga. Arba gali nežinoti, kas yra Bažnyčia, kokia jos esmė. Irgi labai geras klausimas būtų. Tu rašyk ir klausk, kas neaišku.

Na, gerai. Tuomet galiu perklausti tavęs šitų dalykų, jei pas tave yra noras apie tai papasakoti.
"Kas yra moraliniai skrupulai, ir kodėl jie Bažnyčioje laikomi liga?"
"Kas yra Bažnyčia, kokia jos esmė?"

Aš paprasčiausiai mėginu prisiderinti prie Tavęs ir Tavo sąvokų sistemos. Kad man tas nesiseka, tai aš ir pats matau.

Pabandyk eksperimento dėlei nesiderinti prie manęs ir mano "sąvokų sistemos". Tik gal kiek mažiau pakankamai plačias prasmes turinčių terminų gali pabandyti naudoti.

[Augustas]

Jei ką nori sužinoti konkrečiai, parašyk, ir aš pamėginsiu Tau atsakyti. Pvz., Tu gali nežinoti, kas yra moraliniai skrupulai, ir kodėl jie Bažnyčioje laikomi liga. Arba gali nežinoti, kas yra Bažnyčia, kokia jos esmė. Irgi labai geras klausimas būtų. Tu rašyk ir klausk, kas neaišku.

Na, gerai. Tuomet galiu perklausti tavęs šitų dalykų, jei pas tave yra noras apie tai papasakoti.

Na, va dabar jau kitas reikalas.

"Kas yra moraliniai skrupulai, ir kodėl jie Bažnyčioje laikomi liga?"

Moraliniai skrupulai, paprasta kalba kalbant, yra perdėtas kaltės jausmas, kuris labai skiriasi nuo moralinės atsakomybės jausmo, kurį turi normalūs sveiki žmonės. Tą perdėtą kaltės jausmą turintys žmonės nuolat vargsta ties praeityje savo pačių padarytais kažkokiais konkrečiais blogais darbais, nuolat save kaltina, ir tas savęs kaltinimo reikalas dažniausiai nueina iki to, kad pats žmogus jaučiasi esąs nepataisomai blogas. Ir kai jis taip jaučiasi, gali nutikti (ir dažniausiai nutinka, jei nepradedama laiku nuo tų skrupulų gydytis) taip, kad iki šiol padoriu buvęs žmogus arba nueina į savižudybę, arba atmeta visą moralės sistemą ir pradeda daryti net kriminalinius nusikaltimus. Dar yra galimas atvejis (ir tiesą sakant, dažnokai pasitaikantis atvejis), kada moralinių skrupulų kankinamame žmoguje įsijungia psichikos gynybinis mechanizmas, vadinamas projekcija, ir jis pradeda moralizuoti kitus žmones (beje, tai ir yra taip vadinamasis moralizmas).
Todėl moraliniai skrupulai Bažnyčioje yra laikomi liga, kurią reikia rimtai gydyti.

"Kas yra Bažnyčia, kokia jos esmė?"

Bažnyčia yra Jėzus + nuolatiniai nusidėjėliai, kurie supranta arba, tiksliau sakant, yra įsisąmoninę, kad be Jėzaus gydymo jiems nebus normalaus gyvenimo. T.y., jei kam nors Jėzaus nereikia arba atrodo, kad jam Jėzaus nereikia, tai tokiam žmogui į Bažnyčią eiti nereikia. Nes nieko gero, išskyrus sveikstančių X-holikų bei X-manų krūvą, jisai ten neatras. Ir jei jam pačiam atrodo, kad jis nėra X-holikas ar X-manas, tai jam Bažnyčia realiai gali net pakenkti, pvz., netyčia įvarys tą pačią moralinių skrupulų ligą.

Aš paprasčiausiai mėginu prisiderinti prie Tavęs ir Tavo sąvokų sistemos. Kad man tas nesiseka, tai aš ir pats matau.

Pabandyk eksperimento dėlei nesiderinti prie manęs ir mano "sąvokų sistemos". Tik gal kiek mažiau pakankamai plačias prasmes turinčių terminų gali pabandyti naudoti.

OK. Tik Tu irgi nepamiršk pasiklausti, jei kas neaišku.

[Augustas]

Beje, vienas neseniai užmatytas postas, kur tikintieji reiškia savo nusivylimą "Švento rašto" aiškintojais. Gal pasirodys kiek įdomu.

Šitas autorius visiškai pamiršo Bažnyčios esmę. Todėl nenuostabu, kad jis nusipezėjo. Tokia Gabrielė Gailiūtė-Bernotienė dėl tos pačios priežasties nusipezėjo dar labiau, žiūr. jos straipsnį "Bernardinai.lt" svetainėje:

https://www.bernardinai.lt/kodel-zmones ... -baznycia/

Na va. Šį kartą jau teisingai parašytas G.Gailiūtės-Bernotienės straipsnis:

https://www.bernardinai.lt/isivaizduoja ... wgtwcohCCI

Citata apie moralę iš to straipsnio:
"Tokiu atveju dažniau išryškinamas ne intelektas, bet moralė, etika ar gal net „dvasinė branda“, tarsi tikintis žmogus būtų kuo nors geresnis, pranašesnis, o netikintis dėl savo ribotumo būtų netgi nepajėgus tai suprasti. Iš tikrųjų tai netiesa. Tikėjimas ir ypač konkrečios religijos praktika dažnai yra susijusi su etika ir morale, bet etika ir moralė nėra ateistams nesuvokiami dalykai. Be to, visi – ir tikintys, ir netikintys – ne visada elgiasi moraliai ir etiškai, net kai patys puikiai tai supranta."

Aktualią vietą paryškinau.

[Seianus]

Tikėjimas ir ypač konkrečios religijos praktika dažnai yra susijusi su etika ir morale, bet etika ir moralė nėra ateistams nesuvokiami dalykai. Be to, visi – ir tikintys, ir netikintys – ne visada elgiasi moraliai ir etiškai, net kai patys puikiai tai supranta."

Jau kad pradžiugino, net kūliais porą kart persiverčiau. Kartais pagalvoju, juk visokias primityvias kultūras Amazonės džiunglėse mokslininkai tyrinėja iki dabar, kodėl negalėtų patyrinėti ir tokių filosofų. Jie atsilikę mažiau, tik kokiais 200 metų, bet vis tiek gal sužinos ką naujo apie antropologiją ir žinių raidą.

[Svetimas]

Kažkaip pagalvojau, kas per keistas fenomenas yra šiais laikais rusų naudojami taip vadinami "заградительныe отряды" (barrier troops arba "užtveriamieji būriai"). Man pasirodė, kad tai pakankamai specifinis ir labiau rusų "kariavimo kultūrai" būdingas fenomenas. Kažkaip nelabai esu girdėjęs, kad panašus dalykas naujesniais laikais būtų bent kažkiek plačiau žinomas ir naudojamas kur nors vakarietiškoje karyboje. O gal klystu?

[Augustas]

Kažkaip pagalvojau, kas per keistas fenomenas yra šiais laikais rusų naudojami taip vadinami "заградительныe отряды" (barrier troops arba "užtveriamieji būriai"). Man pasirodė, kad tai pakankamai specifinis ir labiau rusų "kariavimo kultūrai" būdingas fenomenas. Kažkaip nelabai esu girdėjęs, kad panašus dalykas naujesniais laikais būtų bent kažkiek plačiau žinomas ir naudojamas kur nors vakarietiškoje karyboje. O gal klystu?

Užtvaros daliniai kaip tokie iš esmės buvo grynai bolševikinis išmislas. Po 1917 m. spalio perversmo jie paprasčiausiai neturėjo kada užsiiminėti smegenų plovimu, net naujokų kariniams apmokymams neturėjo laiko.
O apskritai paėmus, tai dezertyravimo (įskaitant ir masinį dezertyravimą) atvejų būta visais laikais ir visose kariuomenėse. Tai atitinkamai ir reikėjo su tuo dezertyravimu kovoti. Tai ir kovodavo visaip. Pvz., gaudydavo ir bausdavo mirties bausme dezertyrus (jei pagaudavo, aišku). Prevenciškai užsiimdavo smegenų plovimu jau karinių apmokymų metu. Karo vadais skirdavo tokius karius, kurie jau turėjo autoritetą tarp kitų karių. Ir t.t.

[Svetimas]

Ar bent dalis pirmųjų žvaigždžių simbolių (kaip kad kokios pentagramos ar pan.) kūrėjų, buvo savo laiku bent kažkiek realiai savo gyvenime susidūrę su natūraliomis jūrų žvaigždėmis ar kokiais jų pėdsakais?

Šiek tiek asociatyvinio humoro:

[Svetimas]

Kodėl Lietuvoje rudenį ir pavasarį lyja (būna kritulių) dažniau nei vasarą?

[Lionginas]

Kodėl Lietuvoje rudenį ir pavasarį lyja (būna kritulių) dažniau nei vasarą?

?

Pavasaris šiaip jau mažiausiai lietingas sezonas.

[Svetimas]

Kodėl Lietuvoje rudenį ir pavasarį lyja (būna kritulių) dažniau nei vasarą?

?

Pavasaris šiaip jau mažiausiai lietingas sezonas.

Galimai būsi užčiuopęs mano ir kai kurių kitų žmonių kokį subjektyvų biasą. Klausimą parašiau nesitikrinęs detaliau internete.
Dabar pažiūrėjau, jog vertinant kritulių vidutinio iškritimo milimetrais rodiklį, tai, kaip ir sakei, pavasarį iškrenta mažiausiai, o vasarą daugiausiai kritulių milimetrais.

Šiaip tarp kritulių iškritimo milimetrais rodiklio ir "lyja dažniau" yra šioks toks skirtumas. Daugumai žmonių Lietuvoje turbūt aktualiau ne kiek prilyja, o kiek daug ir ilgesnių yra kritulingų laiko intervalų tam tikru metu.
Pvz., rudenį "Vis dažniau būna apsiniaukę, vis ilgiau nesmarkiai lyja ar krenta dulksna".
Kad rudenį lyja dažniau nei vasarą, manau jog be manęs ir daugiau žmonių pasakytų.

Kaip įvertinti ir kokiais duomenimis kritulių "dažnumą", o ne kritulių iškritimą milimetrais, neradau ant greičio.

[Svetimas]

Kodėl nemenkai daliai žmonių, kai jie yra labai gerai nusiteikę, jų eisena, judėjimas ar pan. būna "spyruokliuojantys", energingi?

[Augustas]

Kodėl nemenkai daliai žmonių, kai jie yra labai gerai nusiteikę, jų eisena, judėjimas ar pan. būna "spyruokliuojantys", energingi?

"Spyruokliuojanti" konkretaus žmogaus eisena reiškia, kad tas konkretus žmogus yra geros sportinės formos. O apskritai, kai nuotaika gera, tai laikysena taisyklinga, tai kvėpavimas laisvas, ir tai žmogų įgalina energingiau (nes lengviau) kilnoti kojas.