Surinkti mokesciai -ne tas pats kas mokesciu dydis. Aciu dievui uz shesheline ekonomika.sheshx wrote: Eurostat Yearbook 2004 duomenimis, 2003-čiais metais Lietuva per biudžetą perskirstė mažiausią BVP dalį iš visų ES valstybių (Total Government Expenditure in 2003 in % of GDP rodiklis buvo mažiausias iš pateiktų)
Liberalizmo mitų žlugimas
Chia kaip pazhiuresi. Neapmokestinamojo minimumo egzistavimas FAPM daro progresyvini.sheshx wrote:Šiaip jau tai mūsuose de facto yra regresyvi mokesčių sistema.
Šešėlinės ekonomikos problema aktuali ne vien Lietuvai. Teigti, kad Lietuvoj, lyginant su naujosiomis ES narėmis, šešėlinė ekonomika yra didesnio mąsto, manau, nedrįsi. O ir senosiose šešėlinė ekonomika taip pat existuoja.Legionas wrote:Surinkti mokesciai -ne tas pats kas mokesciu dydis. Aciu dievui uz shesheline ekonomika.
Bet kuriuo atveju mūsų socialdemokratine besivadinanti vyriausybė vykdė dešiniąją ekonominę politiką.
2004 m. biudzete nurodytas 1.5 mlrd. Lt skolinimasis, kur jau cia skolos mazejimas?sheshx wrote:valstybės skola mažėja.
http://www.lrinka.lt/Leidinys/mokesciai ... iudz.phtml
Gali paaiškinti, per kurį galą Lietuvoje galioja regresyviniai mokesčiai? Jie (atsižvelgiant į neapmokestinamą minimumą) yra de facto progresyviniai, tik kur kas mažiau, nei reikėtų.sheshx wrote:Šiaip jau tai mūsuose de facto yra regresyvi mokesčių sistema.
Pradėkime nuo to, kad Lietuva 2003-čiais NEBUVO ES narė, todėl tokie palyginimai mažų mažiausiai juokingi (jau nekalbant apie ryškiai įžvelgiamus tamstos bandymus manipuliuoti faktais).sheshx wrote:Ir dar gerbiamas RB pasirodo esąs liberalas: Eurostat Yearbook 2004 duomenimis, 2003-čiais metais Lietuva per biudžetą perskirstė mažiausią BVP dalį iš visų ES valstybių, kurių duomenys ten pateikti
Kalbu apie visą mokesčių sistemą.Vajezus wrote:Chia kaip pazhiuresi. Neapmokestinamojo minimumo egzistavimas FAPM daro progresyvini.
Cituoju mūsų Ūkio ministerijos parengtą Ekonomikos augimo ir jos struktūros plėtotės strategiją.
Dabartinė mokesčių sistema de facto yra regresyvi. Vienodą PVM ir akcizo tarifą moka tiek turtingi, tiek neturtingi, kadangi administravimo prasme jų diferencijavimo neįmanoma administruoti kaip pajamų mokesčių. Tačiau 18 centų nuo lito, sumokėto, pavyzdžiui, už duoną, yra kur kas skausmingesni mažų pajamų gyventojams nei vidutinei klasei ar turtingiesiems. Todėl kuo didesnę valstybės dalį sudaro pajamų vartojimo mokesčiai, tuo didesnis regresyvumas.
Jokiu budu nevadinu seselines ekonomikos problema. Manau, kad tai yra geris.sheshx wrote: Šešėlinės ekonomikos problema aktuali ne vien Lietuvai. Teigti, kad Lietuvoj, lyginant su naujosiomis ES narėmis, šešėlinė ekonomika yra didesnio mąsto, manau, nedrįsi. O ir senosiose šešėlinė ekonomika taip pat existuoja.
Nueik į std.lt ir pažiūrėk valstybės skolos rodiklius.Legionas wrote:2004 m. biudzete nurodytas 1.5 mlrd. Lt skolinimasis, kur jau cia skolos mazejimas?sheshx wrote:valstybės skola mažėja.
http://www.lrinka.lt/Leidinys/mokesciai ... iudz.phtml
Ir per kurią vietą aš manipuliuoju faktais?RB wrote:Pradėkime nuo to, kad Lietuva 2003-čiais NEBUVO ES narė, todėl tokie palyginimai mažų mažiausiai juokingi (jau nekalbant apie ryškiai įžvelgiamus tamstos bandymus manipuliuoti faktais).
Pats gi rašei, kad pakankamai didelė biudžeto dalis perskirstoma. Pateikiau tau tai, ką turėtum pagal savo logiką laikyti objektyvia statistika, kuri rodo, kad eilinį sykį iškraipei faktus.
Ar tik nebus taip, kad kuo pats kvepiat, tuo kitą tepat?
Last edited by sheshx on 2004-11-08 13:20, edited 2 times in total.
Kaip tai bevadintume, Lietuva nėra ir tikriausiai niekad nebus vienintelė valstybė, kurioje šešėlinė ekonomika egzistuotų, o kitur - ne.Legionas wrote:Jokiu budu nevadinu seselines ekonomikos problema. Manau, kad tai yra geris.
Nu paziurejau, pernai sumazejo 20 mln. , nelabai cia daug. Siemet dasides 1.5 mlrd, ner cia jokioo mazejimo, kaip tik vienas didziausiu o gal ir didziausias santykinis isiskolinimas Europoje ivertinant bvp.sheshx wrote:valstybės skola Nueik į std.lt ir pažiūrėk valstybės skolos rodiklius.
Konservų ir liberalų-soclibų vyriausybės tik didino valstybės skolą. Tik socdemų valdžia sugebėjo pasiekti jos mažėjimo:Legionas wrote:2004 m. biudzete nurodytas 1.5 mlrd. Lt skolinimasis, kur jau cia skolos mazejimas?
http://www.lrinka.lt/Leidinys/mokesciai ... iudz.phtml
http://www.std.lt/web/main.php?parent=9 ... 45d1ac930c
Teigi, kad „2003-čiais metais Lietuva per biudžetą perskirstė mažiausią BVP dalį iš visų ES valstybių“. Tačiau 2003 metais Lietuva nebuvo viena iš ES valstybių, kaip kad bandai įteigti. Todėl pats palyginimas nekorektiškas.sheshx wrote:Ir per kurią vietą aš manipuliuoju faktais?
Beje, o ten atsižvelgiama tik į valstybės biudžetą ar ir į visus valstybinius fondus, kurių bendras dydis, jei neklystu, viršyja biudžetą?
Neneigiu. Gaunasi, kad šiuo atžvilgiu AMB politika buvo labiau dešinioji nei paxiaus ar vagnoriaus.RB wrote: Konservų ir liberalų-soclibų vyriausybės tik didino valstybės skolą. Tik socdemų valdžia sugebėjo pasiekti jos mažėjimo:
http://www.std.lt/web/main.php?parent=9 ... 45d1ac930c
Vėl kabinėjiesi prie smulkmenų. Palyginimas reikalingas tam tikram kontexte, tad Lietuvą manau tikslingiau yra lyginti ne su kokia Kinija ar Iranu, bet su ES, kurios nariais jau esame, valstybėmis. Dėl nekorektiško lyginimo siūlyčiau dar ir Eurostat'ui parašytiRB wrote:Teigi, kad „2003-čiais metais Lietuva per biudžetą perskirstė mažiausią BVP dalį iš visų ES valstybių“. Tačiau 2003 metais Lietuva nebuvo viena iš ES valstybių, kaip kad bandai įteigti. Todėl pats palyginimas nekorektiškas.
Btw, pats anxčiau prašydavai pateikti kokių "objektyvių" statistinių duomenų.
Ar jei parašyčiau "dabartinių ES valstybių", tai jau būtų gerai?
Tokis kabinėjimasis kaip tamstos vadinamas sliekų ieškojimu ant asfalto.
Central Government Expenditure rodiklį apibrėžia 8.99 (a) of ESA 95. Jei netingi, pasiskaityk, kas gi ten įeina (dar yra aprašymas 136ame Eurostat Yearbook'o puslapyje). Visų valstybių, kurių pateikti duomenys tenai, rodikliai apskaičiuoti pagal tą pačią metodiką. Taip kad nieko nekorektiško šiame lyginime neįžvelgiu.RB wrote:Beje, o ten atsižvelgiama tik į valstybės biudžetą ar ir į visus valstybinius fondus, kurių bendras dydis, jei neklystu, viršyja biudžetą?
Last edited by sheshx on 2004-11-08 13:42, edited 2 times in total.
Jei jau lyginant su BVP, tai General Government Consolidated Gross Debt as a Percentage of GDP rodiklis Lietuvoj yra vienas iš mažiausių ES'e (mažesnis Latvijoj, Estijoj ir Liuksemburge).Legionas wrote:Nu paziurejau, pernai sumazejo 20 mln. , nelabai cia daug. Siemet dasides 1.5 mlrd, ner cia jokioo mazejimo, kaip tik vienas didziausiu o gal ir didziausias santykinis isiskolinimas Europoje ivertinant bvp.
Man tas tikrai idomu is kur tu tai istraukei, as kai ziurejau tai gavau mazdaug ES vidurki. Lietuvoje is zmogaus atima maziau negu tarkime svedijoje bet daugiau negu Airijoje.Teigi, kad „2003-čiais metais Lietuva per biudžetą perskirstė mažiausią BVP dalį iš visų ES valstybių“.
Eurostat Yearbook 2004 pg. 136. Pdf versiją Eurostat'o oficialiam puslapy gali rasti. Čia nelyginamas mokesčių dydis, o rodoma, kiek vyriausybės išlaidos sudaro nuo BVP.Legionas wrote:Man tas tikrai idomu is kur tu tai istraukei, as kai ziurejau tai gavau mazdaug ES vidurki. Lietuvoje is zmogaus atima maziau negu tarkime svedijoje bet daugiau negu Airijoje.
Ukishkas pvz.: Sedejau kirpykloje (papigiai usus padailino), kirpejos kalbejo apie "shviesia" ateiti. Esme tokia: socdemai teigia gina maziausiai uzdirbanciuju interesus - netiesa. Padidinus minimalia alga, padides darbdavio mokesciai uz darbuotojus - smulkus biznis bankrutuos - nauda stambiam bizniui. Perskirstomi pinigai atiteks vel stambiam bizniui. Vakaruose tai vadintu stambiojo kapitalo lobistu (liberalu) darbeliais, o cia pas mus tuo uzsiima socdemai.RB wrote:... o Lietuvos Socdemų vykdoma politika yra centro kairėje: pakankamai didelė perskirstoma biudžeto dalis, nuolat didinama minimali alga, pakankamai griežti darbuotojų teises ginantys įstatymai (tiesa, de facto nevykdomi, bet tai jau kitas klausimas).
Kazkokie "Left-TransCentr-Right" radikalai
Na, matai – visų pirma socialdemokratai yra darbininkų, o ne smulkiųjų verslininkų partijaSnukis wrote: Ukishkas pvz.: Sedejau kirpykloje (papigiai usus padailino), kirpejos kalbejo apie "shviesia" ateiti. Esme tokia: socdemai teigia gina maziausiai uzdirbanciuju interesus - netiesa. Padidinus minimalia alga, padides darbdavio mokesciai uz darbuotojus - smulkus biznis bankrutuos - nauda stambiam bizniui. Perskirstomi pinigai atiteks vel stambiam bizniui.
Taip, minimalios algos padidinimas (ar bet kokie kiti mokesčių padidinimai) kur kas skaudžiau smogia smulkiajam verslui. Tai neišvengiama – esant vienodoms sąlygoms stambusis verslas visada turi milžinišką pranašumą dėl didesnio efektyvumo. Masto ekonomika, ir nieko čia nepadarysi.
Tačiau eiliniam darbuotojui, ypač už minimumą dirbančiam, t. y. priklausančiam tam socialiniam sluoksniui, kuriam labiausiai ir reikia valstybės paramos, toks minimalios algos padidinimas gyvenimą palengvins.
O smulkiojo verslo galimybes konkuruoti reikia skatinti kitomis priemonėmis (ar tai būtų mokestinės lengvatos, ar tam tikras specifinis stambiojo verslo suvaržymas, kaip kad Vakarų Europoje daug kur taikomi griežti prekybos centrų darbo laiko bei jų įrengimo vietos apribojimai).