Euroskepticizmas Lietuvoje

son · 2012-01-18 12:47

Šešėlis wrote:
Vis dėlto, pranešime teigiama, kad Norvegija iš esmės yra priversta pritaikyti ES politiką, neturėdama balsavimo teisės ją kuriant.

taciau turi didesni suvereniteta nei es nares nes taiko tik tris ketvirtadalius (75%) es istatymu o ne visus. t.y tokie istatymai apie "kreivas morkas" gali buti ignoruojami. antras dalykas del istatymu priemimo is isores veyksta derybos tuo tarpu es jokiu derybu nera tiesiog numetama is virsaus pagal galiojancias ankstesnes sutartis.

tad bent jau as skirtuma vis tik matau

Abejoklis · 2012-01-18 14:22

Vos tik Šešėlis suskaičiavo nebūtus eurovalstybių pelnus , kredito reitingų agentūros sumažino "pelningiausios" Austrijos skolos reitingus, o Graikija pradėjo bankroto derybas.

Oi!

Šešėlis · 2012-01-18 16:43

t.y tokie istatymai apie "kreivas morkas" gali buti ignoruojami

Būtų galima nuorodą į tokį įstatymą?

antras dalykas del istatymu priemimo is isores veyksta derybos

Na, ir kokios čia gali būti derybos?

http://en.wikipedia.org/wiki/European_Economic_Area wrote:The non-EU members of the EEA have no representation in Institutions of the European Union such as the European Parliament or European Commission. This situation has been described as a “fax democracy”, with Norway waiting for their latest legislation to be faxed from the Commission.

tad bent jau as skirtuma vis tik matau

Sprendžiant iš nepavykusių referendumų, visai gali būti, kad pačiai šalies valdžiai jos priimti sprendimai šitoj srity daugeliu atveju neatrodo geresni negu kad juos būtų priėmęs Briuselis. Sunkiai įsivaizduoju, kaip galima sutikti netaikyti 25 % teisės aktų ir neturėti jokios sprendimo teisės dėl likusių 75 %, turint omeny tai, kad tos 25 % sričių Norvegijoj irgi reguliuojamos, tik kitaip. Tad klausimas: jei kažkokius hipotetinius „kreivų morkų“ įstatymus priima vietos valdžia – yra yra liuks; jei Briuselis – tai žiauri diktatūra?

son · 2012-01-18 18:22

Šešėlis wrote:
t.y tokie istatymai apie "kreivas morkas" gali buti ignoruojami
Būtų galima nuorodą į tokį įstatymą?

Commission Regulation (EEC) No 1677/88 of 15 June 1988

Carrots are in the same boat. Commission Regulation (EC) No 730/1999 of 7 April 1999 says they must be "not forked, free from secondary roots".

Commission Regulation (EC) No 85/2004 of 15 January 2004, any apple under 50mm in diameter or 70g in weight cannot be sold.
veliau jis buvo vis tik ismestas i siuksline bet uztenka vein to kad toki istatyma prieme ir gaiso laika svarstymam.

antras dalykas del istatymu priemimo is isores veyksta derybos
Na, ir kokios čia gali būti derybos?

jei norvegijai nepatinka vienas ar kitas istatymas ji gali jo neimti arba deretis del islygu ar jo pakeitimo. tuo tarpu es narem jis numetamas kaip privalomas vykdyti.
norvegijai vienas svarbiausiu istatymu paketas nustatantis zvejybos kvotas kurias ji gali pasireguliuoti nors ir nezymiai pagal savo dudele o ne taip kaip skotai tik vykdyti kas isakyta is kitur.

Tad klausimas: jei kažkokius hipotetinius „kreivų morkų“ įstatymus priima vietos valdžia – yra yra liuks; jei Briuselis – tai žiauri diktatūra?

kam tas demagoginis bullshitas? juk dauguma valstybiu net nesvarsto tokio istatymo kaip darzoviu isvaizda.

Šešėlis · 2012-01-18 22:14

Commission Regulation (EC) No 85/2004 of 15 January 2004, any apple under 50mm in diameter or 70g in weight cannot be sold.

Kadangi visa tai prieinama lietuvių kalba, o tu specialiai cituoji angliškai, spėju, kad nukopijavai iš kažkokio angliško laikraštpalaikio, kuris nei nelabai supranta, kas ta Europos Sąjunga, ir patikėjai, koks baisus tas Briuselio diktatas.

http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=DD:03:42:32004R0085:LT:PDF wrote:Atsižvelgiant į paskutiniąją technikos plėtrą, susijusią su kietumo ir cukraus kiekio matavimu, taip pat į mažo dydžio subrendusių obuolių naujų rinkų atsiradimą, Bendrijoje taikomas minimalus obuolių dydis turėtų būti sumažintas, rinkoje taikomi nauji brandos kriterijai, kaip cukraus kiekis ir kietumas, užtikrinantys, kad minimalaus dydžio sumažinimas nesudarys sąlygų nepakankamai subrendusiems ir (arba) išsivysčiusiems vaisiams.

Žmonės paprastai neprinokusių obuolių nemėgsta, o patikrinti ne visada yra kaip.

Ir apskritai imant tą patį obuolių pavyzdį yra ir kita problema. Tarkim, Lietuva sugalvoja, kad pas mus gali būti pardavinėjami ne mažesni nei 55 mm obuoliai. Latvija – kad 80. Lenkija išvis netaiko apribojimų, o estams svarbu tik kad obuoliai būtų nepapuvę. Tai kaip tokiu atveju tu įsivaizduoji bendrą obuolių rinką? Ar tau apskritai atrodo, kad tai nereikalinga?

juk dauguma valstybiu net nesvarsto tokio istatymo kaip darzoviu isvaizda

Ką tu žinai apie daugumą valstybių? Štai analogiškas JAV standartas: http://www.ams.usda.gov/AMSv1.0/getfile ... RDC5050339 Analogiškais Lietuviškas standartas, priimtas iki stojimo į ES: http://www.zum.lt/min/word/isak-2003/3D-402.zip Baisiai tingiu knaisiotis po norvegiškus įstatymus, bet gali būti tikras, kad jie irgi turi obuolių dydžio ir formos standartus.

Tad klausiu dar kartą: kuo nacionaliniai įstatymai pranašesni už Briuselio reglamentus?

jei norvegijai nepatinka vienas ar kitas istatymas ji gali jo neimti arba deretis del islygu ar jo pakeitimo.

Papasakok plačiau su konkrečiais pavyzdžiais.

tuo tarpu es narem jis numetamas kaip privalomas vykdyti.

Tavo žiniai – bet kuri ES narė gali bet kurią ES instituciją paduoti į teismą už įgaliojimų viršijimą.

o ne taip kaip skotai tik vykdyti kas isakyta is kitur

Tas pats klausimas: jei Norvegija sumažina kvotas – tai yra gerai, jei ES – pasaulinio lygio katastrofa?

son · 2012-01-18 23:36

Šešėlis wrote:Kadangi visa tai prieinama lietuvių kalba, o tu specialiai cituoji angliškai, spėju, kad nukopijavai iš kažkokio angliško laikraštpalaikio, kuris nei nelabai supranta, kas ta Europos Sąjunga, ir patikėjai, koks baisus tas Briuselio diktatas.

info is saltinio http://news.bbc.co.uk/1/hi/7724347.stm kuris islaikomas uk mokesciu moketoju saskaita ir taip bbc turbut zino tikrai maziau nei jus

Žmonės paprastai neprinokusių obuolių nemėgsta, o patikrinti ne visada yra kaip.

Ir apskritai imant tą patį obuolių pavyzdį yra ir kita problema. Tarkim, Lietuva sugalvoja, kad pas mus gali būti pardavinėjami ne mažesni nei 55 mm obuoliai. Latvija – kad 80. Lenkija išvis netaiko apribojimų, o estams svarbu tik kad obuoliai būtų nepapuvę. Tai kaip tokiu atveju tu įsivaizduoji bendrą obuolių rinką? Ar tau apskritai atrodo, kad tai nereikalinga?

tokie dalykai kaip vaisiaus kokybe skonio ir vizualiniu atzvilgiu (ne pavojingu chemminiu elementu kiekiu) yra itin skirtingi pas skirtingus zmones ir reguliuojama laisvos rinkos. isties absurdas bobutei neleist pardavineti obuoliu ar morku tik del ju isvaizdos ar cukraus kiekio.

Tad klausiu dar kartą: kuo nacionaliniai įstatymai pranašesni už Briuselio reglamentus?

nacionaliniai standartai puikiai atitinka tam tikra vietove su jos kultura ir pomegiais kai briuselio standartai ne visada atitinka skonio tarp rytu ir vakaru. tai kas patinka vakarieciam nereiskia kad patiks ir rytu europai juolab kai tai liecia maisto produktus.

tuo tarpu es narem jis numetamas kaip privalomas vykdyti.
Tavo žiniai – bet kuri ES narė gali bet kurią ES instituciją paduoti į teismą už įgaliojimų viršijimą.

prie ko cia igaliojimu virsijimas? tai kad es nustato bendra istatyma pagal galiojancias nariu sutartis ji nieko nepazeidzia tai ir paduoti nera ko i teisma taciau tai ne visada gali atitikti visu valstybiu poreikius o laikytis siu istatymu privalo visos nares.

Tas pats klausimas: jei Norvegija sumažina kvotas – tai yra gerai, jei ES – pasaulinio lygio katastrofa?

[/quote]
kaip minejau regionas geriau zino ko jiem reikia. zuvies suvartojimas austrijoj ir norvegijoj labai skiriasi tad ir kvotu reguliavimas is regionu yra kur kas geresnis nei is "centro".
kas daznai prieinama iki absurdo kai virsije kvotas britu traleriai zuvi ismeta prie norvegijos krantu.

Šešėlis · 2012-01-19 11:21

info is saltinio http://news.bbc.co.uk/1/hi/7724347.stm

Michael Mann, the European Commission's Agriculture spokesman, notes that when the rules on fruit and vegetable standards were brought in 20 years ago the eurocrats were not inventing a new category of regulation, but merely seeking to standardise already existing laws across Europe.

isties absurdas bobutei neleist pardavineti obuoliu ar morku tik del ju isvaizdos ar cukraus kiekio.

Kad didžiuliams koncernams būtų nustatyti kažkokie standartai ir aktyviai taikomi, ginčytis nereikia. Bet kiek konkrečiai bobučių nukentėjo nuo stojimo į ES už blogą cukraus kiekį morkose?

nacionaliniai standartai puikiai atitinka tam tikra vietove su jos kultura ir pomegiais kai briuselio standartai ne visada atitinka skonio tarp rytu ir vakaru.

http://circa.europa.eu/irc/opoce/fact_s ... 148_lt.htm

tai kad es nustato bendra istatyma pagal galiojancias nariu sutartis ji nieko nepazeidzia tai ir paduoti nera ko i teisma taciau tai ne visada gali atitikti visu valstybiu poreikius o laikytis siu istatymu privalo visos nares.

Kitaip tariant, tu širsti už tai, kad Europos Sąjunga vykdo savo darbą – daro tai, kam ji ir buvo įsteigta visų valstybių narių sutarimu. Ir aš primygtinai prašau perskaityti tą viršutinę nuorodą.

tokie dalykai kaip vaisiaus kokybe skonio ir vizualiniu atzvilgiu (ne pavojingu chemminiu elementu kiekiu) yra itin skirtingi pas skirtingus zmones ir reguliuojama laisvos rinkos

Aha, laisva rinka. O kas, tavo galva, yra tai:

http://ec.europa.eu/enterprise/tris/pisa/app/search/index.cfm?fuseaction=pisa_notif_overview&sNlang=LT&iyear=2009&inum=650&lang=FR&iBack=2 wrote:Nutarimo projektu išplečiamas susitarimas, kuriuo siekiama pagerinti maistinių bulvių, užaugintų Prancūzijoje, kokybę per visus prekybos Prancūzijoje ir užsienio šalyse metus. Susitarimu nustatomas 75 mm maksimalus maistinių bulvių dydis.

Tai turi mažai ką bendro su Europos Sąjunga, jeigu ką – ši priemonė galioja tik vienoj šaly. Galima tik paspėlioti, kokius piktus laiškus dėl laisvos rinkos ribojimo siuntė vokiečiai, airiai, olandai...

Bet kalta tai vis tiek Europos Sąjunga.

kas daznai prieinama iki absurdo kai virsije kvotas britu traleriai zuvi ismeta prie norvegijos krantu.

O prie kieno krantų žuvį meta kvotą viršiję norvegai?

Šešėlis · 2012-01-23 19:05

Didingiausias žmonijos projektas pasipildė dar vienu dalyviu (tikriausia todėl, kad Legionas nemoka kroatų kalbos): http://www.delfi.lt/news/daily/world/kr ... tegoryID=8

Abejoklis · 2012-01-23 19:39

Svarbiau kokybė, o ne kiekybė. Mastrichto sutartis įpareigoja, kad skola neviršytų 60% BVP. Išmetus visas tas bankrutavusias, ES sutarčių nesilaikančias valstybes, ES neliktų neliktų nė pusės. Liktų Estija, Slovėnija, Suomija ir Liuksemburgas. Vokietiją, Prancūziją, Italiją, Britaniją, Ispaniją ir daugumą kitų tektų išmesti. Bankroto klubas ta ES.

European public debt at a glance
http://edition.cnn.com/2011/BUSINESS/06 ... index.html

Abejoklis · 2012-02-07 22:43

Greece Govt Bond 1Year Yield : 528%!

Per vieną dieną priaugo 24%.
Labai gera investicija valdiškų skolų entuziastams (taikoma visų pirma Buboniniam Marui).

Abejoklis · 2012-02-13 17:45

Jei tik graikai liktų euro zonoje jie išvengtų socialinių neramumų.. Kurgi ne

Abejoklis · 2012-02-15 17:41

Taigi, eurobiurokratai išleido kalnus svetimų pinigų kovodami su depresija, ir rezultatas gavosi toks koks ir priklauso: recesija ES.
Kas dabar? Žinoma kas, darys tą patį neveikiantį dalyką - skolinsis, spausdins pinigus, tikėsis kad ta pati veikla duos kitą rezultatą nes jie yra pamišėliai.

Eurostat has estimated that euro area GDP contracted by 0.3% q/q in Q4 in its "flash" form (BC & consensus: -0.4% q/q). This is the first negative reading since Q2 09 (-0.2% q/q), and the most negative since Q1 09 (-2.7% q/q).

Abejoklis · 2012-02-22 18:27

Gražumėlis: Graikijos valdžios skolos metinės palūkanos jau beveik 800%.

Greece Govt Bond 1Year Yield
GGGB1YR:IND 752.94900

Regis Graikija įsives drachmą per mažiau nei mėnesį. Visi "protingi" pinigai jau užsienyje.

Abejoklis · 2012-02-26 05:03

Vokietija siunčia 160 mokesčių inspektorių į savo naują koloniją anksčiau žinotą vardu "Graikija". Trečias Vokietijos įsiveržimas į Europą per 100 metų.

http://www.zerohedge.com/news/colonizat ... ors-greece

NSO · 2012-02-26 14:14

Abejoklis wrote:Vokietija siunčia 160 mokesčių inspektorių į savo naują koloniją anksčiau žinotą vardu "Graikija". Trečias Vokietijos įsiveržimas į Europą per 100 metų.

http://www.zerohedge.com/news/colonizat ... ors-greece

Ketvirtasis reichas?

Abejoklis · 2012-03-06 03:39

Šiandien Graikijos valdžios metinės skolinimosi palūkanos jau viršijo 1000%.

Abejoklis · 2012-03-12 22:20

Kaip ir derėjo tikėtis "didingiausias žmonijos eksperimentas" baigėsi didžiausiu istorijoje bankrotu.

Greece implemented the biggest debt writedown in history on Monday, swapping the bulk of its privately-held bonds with new ones worth less than half their original value.

http://abcnews.go.com/Business/wireStor ... 15ZfIEgdIE

Žinoma, tai ne istorijos pabaiga, nes Graikijos skola vis dar nepakeliama.

Rationalis · 2012-03-18 01:54

Ech ta Graikija Graikija... Prisidirbo dešimtmečiais slėpdami savo deficitinius biudžetus, gyvendami ne pagal galimybes ir kaupdami skolą... Dabar už tai turi mokėti visa ES. Na, bet, žinai, kai sakoma, viskas priklauso nuo to kaip tu tai interpretuosi. Štai dabar jau pasidarė aišku, kad eurozonos šalys nėra tokios ekonomiškai stabilius (išskyrus Vokietiją) kaip atrodė iš pirmo žvilgsnio. Būtent dėl to ir yra sukurtas tas stabilumo fondas.

Aišku, kai kalba eina apie Graikiją - tai ji piktybiškai perdaug išlaidavo ir skolinosi, ir dabar pakliuvo dėl to į bėdą. Dar daugiau - dalį skolos būtina nurašyti, nes kitaip atsiranda galimybė, kad VISA skola bus negražinta, o dalį skolos atleidus ir kitos dalies grąžinimą atidėjus, atsiranda galimybė atgauti bent dalį paskolintų pinigų.

Žinoma, tai nėra sąžininga, tačiau šiuo metu tai yra bene racionaliausias sprendimas dabartiniame ES kontekste.

Buvo teigta, kad tas fondas jis iš esmės yra savo skolinimas sau. Tai iš esmės yra tiesa. Tačiau nereiktų interpretuoti taip, kad šis fondas sukurtas apgauti rinkos dalyvius. Į jį siūlau žiūrėti kaip į tam tikros žmonių dalies savo pajamų atsidėjimą juodai dienai. Kai kurį nors žmogų ištinka nelaimė, jis gali pasiskolinti dalį pinigų iš to fondo su pažadu gražinti. Tai šiek tiek prideda stabilumo.

Kai kalba eina apie ECB stabilumo siekį, tą jo iniciatyvą visgi vertinčiau teigiamai: visas tas skolos nurašymas, visas tas naujas pinigų leidimas bei visas tas naujas fondas būtų bereikšmiai jeigu nebūtų pažabota spekuliacija, kuri, tiesioginė arba ne, ir yra viena pagrindinių burbulų atsiradimo priežasčių (ypač finansų sektoriuje) - spekuliacija yra lūkesčių rezultatas. Būtent tą spekuliaciją labai gerai pažaboja tas naujas 0.5 proc. transakcijos mokestis. Dabar spekuliantams nebeapsimokės per dieną po 10 kartų persiuntinėti (pirkinėti/pardavinėti) spekuliacines prekes.

Taip, kad ačiū jums, graikai, už pamoką. Nuoširdžiai.