fizikanas wrote:Kodėl vartotoju laikai būtent asmenį su dviem rankom ir dviem kojom? Vartotojas gali būti namo bendrija, kuris išsirenką kokį vieną vamzdį jam geriausia atsitiest.
O vartotoju gali būti ir valstybė, kuri išsirenka vieną įmonę (ir kontroliuoja jos kainas). Jei jau einam link kolektyvizacijos, tai kam apsiriboti namu.
fizikanas wrote:Nekantrauju pamatyti tą konkretų pavyzdį.
OK, tarkime, nutiesti autostradą kainuoja 1 mlrd. litų. Per metus ja pravažiuoja 1 mln transporto vienetų. Autostrados išlaikymą sudaro 50 mln pastovių išlaidų (dėl temperatūros svyravimų, lietaus ir t. t.) ir papildomai kiekvienas pravažiavęs automobilis padaro žalos už 50 Lt. T. y. autostrados išlaikymas kainuoja 100 mln.
Jei autostradą nutiesė valstybė, tereikia surinkti 100 mln litų per metus jos išlaikymui. T. y. po 100 Lt nuo kiekvieno pravažiavusio. Kaip tai bus daroma (tiesiogiai mokant autostradoje, per kuro akcizus ar kitus mokesčius) – socialinis, ne ekonominis klausimas. Svarbu, kad autostrada vartotojams kainuos po
100 Lt.
Dabar tarkime, kad ta autostrada privatizuojama (parduodama verslininkui už savikainą, 1 mlrd Lt). Tarkime, kad normalusis pelnas rinkoje yra 10 %. Taigi, verslininkas ims ne mažiau kaip
200 Lt nuo vartotojo (100 Lt išlaikymui + 100 Lt ne mažesniam nei normalusis pelnui užtikrinti). Jei mokestis mažesnis, verslininkui tiesiog nebeapsimokės tęsti šį verslą.
Tačiau būdamas monopolistas jis ima ir pakelia kainą. Pvz., iki 500 Lt. Taigi, atsiranda ekonominis pelnas, nes bendras pelnas viršija normalųjį.
Pagal visus mikroekonomikos dėsnius ši verslo sritis darosi labai patraukli ir konkurentas pastato autostradą greta. Jam taip pat reikia užsitikrinti bent normalųjį pelną. Prasideda kaininė konkurencija ir nusistovi minimali, abiejose autostradose vienoda kaina, užtikrinanti nulinį ekonominį pelną (t. y. pelnas lygus normaliajam, 10 %).
Ir kokia gi bus kaina? Kadangi transporto srautai pasidalina po lygiai, dabar kiekviena autostrada pravažiuoja po 0,5 mln transporto vienetų per metus. Taigi, kiekvienos autostrados išlaikymo išlaidos krenta iki 75 mln (50 mln pastoviųjų išlaidų ir 50 x 0,5 mln kintamų išlaidų dėl transporto srauto). Normaliajam pelnui užtikrinti reikia dar po 100 mln. Taigi, kiekvienam verslininkui reikia surinkti po 175 mln Lt per metus. Tam minimali kaina turi būti
350 Lt nuo vienos transporto priemonės.
Kadangi susisiekimas yra mažo elastingumo prekė, vartotojų skaičius smarkiai nesumažės (jam sumažėjus padėtis tik blogėtų, nes verslininkai bus priversti dar labiau kelti kainas arba atsisakyti verslo). Laikome, kad kitų transporto rūšių nėra siekiant supaprastinti modelį. Tačiau nesunku suprasti, kad alternatyvų transportą galime laikyti tiesiog dar viena autostrada, kuriam galios visi tie patys dėsniai.
Ir mes net nekalbame apie tai, kad laisvojoje rinkoje niekas netrukdys abiems verslininkams sudaryti kartelį ir susitarti dėl kainų pakėlimo.
Net jei laikysime, kad valstybė vykdo intensyvią kelių tiesimo programą, ir jai reikia surinkti pinigų ne tik nutiestos autostrados išlaikymui, bet ir naujų tiesimui, kainos vis vien bus mažesnės. Tarkime, jei valstybė tiesia po vieną autostradą kas 10 metų, tai pirmus 10 metų naujos autostrados naudojimo kaina bus 200 Lt (eksploatacijos išlaidos + pinigų surinkimas kitai autostradai), toliau 100 Lt (eksploatacijos išlaidos, nes pinigų surinkimą tolesnei statybai galima vykdyti naujai pastatytoje autostradoje). Jei tai darys privatus verslas, visų autostradų naudojimo kaina visą laiką bus ne mažesnė kaip 200 Lt (siekiant užsitikrinti bent normalųjį pelną).
:D:D
.