Naujas Lygių galimybių įstatymo projektas

Visos temos, susijusios su socialiniais mokslais.
RB
senbuvis
Posts: 5793
Joined: 2004-05-18 13:16

2008-05-23 19:00

Šiuo metu Seime svarstomas naujas Lygių galimybių įstatymo projektas. Jau du kartus įstatymo priėmimas atidėtas, laukiama Žmogaus teisių komiteto išvadų, tačiau visoms atskirai paimtoms jo dalims Seimas yra pritaręs, taigi, galima tikėtis, jog įstatymas praeis.
Be jau įprasto ir širdžiai mielo straipsnio
Šio įstatymo nuostatos netaikomos:
2) religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų, jų tos pačios religijos tikslams įgyvendinti įsteigtų juridinių asmenų (toliau – religinės bendruomenės ir bendrijos), jų arba jų narių įsteigtų organizacijų, kurių steigimo ar juos atitinkančiuose dokumentuose nurodyta, kad jų etosas remiasi religija ar tikėjimu, darbuotojams ar personalui, taip pat tradicinių religinių bendruomenių ir bendrijų tikybos mokytojams keliamiems reikalavimams, jei dėl veiklos pobūdžio arba dėl aplinkybių, kuriomis ji vykdoma, reikalavimai dėl asmens išpažintinos religijos, tikėjimo ar įsitikinimų atsižvelgiant į minėtų organizacijų etosą yra įprastas, teisėtas ir pateisinamas reikalavimas;

3) religinėms bendruomenėms ir bendrijoms, jų arba jų narių įsteigtoms organizacijoms, kurių steigimo ar juos atitinkančiuose dokumentuose nustatyta, kad jų etosas remiasi religija ar tikėjimu, teikiant gaminius, prekes ir paslaugas religiniais arba tikėjimo tikslais;

4) priimant asmenis mokytis ar studijuoti į religinių bendruomenių ir bendrijų, jų arba jų narių įsteigtas mokyklas ir įstaigas, įmones, organizacijas, kurioms švietimas nėra pagrindinė veikla, įsteigtas turint ugdymo religinės bendruomenės ar bendrijos vertybes palaikančioje aplinkoje tikslą, kai atsisakymas priimti asmenį yra būtinas siekiant išsaugoti minėtų organizacijų etosą;

5) mokant tradicinių religinių bendruomenių ir bendrijų tikybos, švietimo programų, vadovėlių ir mokymo priemonių turiniui;

6) reikalavimams, kad asmenys, užsiimantys profesine veikla religinėse bendruomenėse ir bendrijose, jų arba jų narių įsteigtose organizacijose, kurių steigimo ar juos atitinkančiuose dokumentuose nustatyta, kad jų etosas remiasi religija ar tikėjimu, taip pat asmenys, kurie mokosi, studijuoja religinių bendruomenių ir bendrijų, jų arba jų narių įsteigtose mokyklose ir įstaigose, įmonėse, organizacijose, kurioms švietimas nėra pagrindinė veikla, ar dalyvaujantys organizacijose, įsteigtose turint ugdymo religinės bendruomenės ar bendrijos vertybes palaikančioje aplinkoje tikslą, sąžiningai ir ištikimai laikytųsi minėtų organizacijų etoso;
prisidėjo naujas:
7) švietimo ir ugdymo srityse, jei jų taikymas nesuderinamas su ikimokyklinio ugdymo įstaigų, bendrojo lavinimo mokyklų ar kitų švietimo įstaigų bendruomenių siekiu ugdyti vaikus religinės bendruomenės ar bendrijos vertybes palaikančioje aplinkoje.
Kitaip tariant, davatkoms neįtikę mokytojai bus laisvai diskriminuojami ne tik valstybės finansuojamose krikščioniškose mokyklose, bet ir visose kitose švietimo įstaigose.

Valstiečių liaudininkų frakcijos narė L. Mogenienė siūlė šią nuostatą išbraukti, tačiau dėl itin menko Seimo narių aktyvumo to padaryti nepavyko (nors iš tų kelių, kurie balsavo, dauguma siūlymui pritarė).

Visas projekto tekstas čia:
http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaiesk ... ry=&p_tr2=
User avatar
ToxisLT
pradedantis
Posts: 257
Joined: 2007-03-09 11:34

2008-05-26 15:28

a ko noret?
man labai patiko univeroj tureta "lychiu sociologija"... paskaitos kurias veda moterishke pilnai merginu auditorijai ir mums 4 ar 5 netychia pasirinkusiems shi dalyka... ilgai klausemes kokie visi vyrai yra kiaules praktishkai... ir shtai, norint plachiau pasiskaitinet apie lychiu lygybe galima eiti tiesiai i lychiu centro saita... kuris yra................
www.moterys.lt
manau shita saita galima irashyt i zhodynus kaip ironijos definicija ;)
User avatar
bro1
pradedantis
Posts: 362
Joined: 2005-06-25 19:42
Location: Velingtonas, NZ
Contact:

2008-05-26 23:37

švietimo ir ugdymo srityse, jei jų taikymas nesuderinamas su ikimokyklinio ugdymo įstaigų, bendrojo lavinimo mokyklų ar kitų švietimo įstaigų bendruomenių siekiu ugdyti vaikus religinės bendruomenės ar bendrijos vertybes palaikančioje aplinkoje.
Kas čia per bendrojo lavinimo mokyklos siekiančios ugdyti vaikus religinės bendruomenės aplinkoje? Ar mes turim Lietuvoj katalikiškų mokyklų?
User avatar
Legionas
senbuvis
Posts: 2539
Joined: 2004-11-03 12:17
Location: Sask

2008-05-27 00:48

bro1 wrote: Ar mes turim Lietuvoj katalikiškų mokyklų?
taip
D3monas
senbuvis
Posts: 2100
Joined: 2008-05-10 16:22

2008-05-27 10:11

Kuo toliau, - tuo labiau seimas artėja prie visiško nusišnekėjimo. Dabar jau rimtai galvoju apie kokį nors "gunpowder plot". Net galvą suskaudo, kai perskaičiau.
1.5 Priekabiavimas – nepageidaujamas elgesys, kai amžiaus, lytinės orientacijos, socialinės padėties, negalios, rasės ar etninės priklausomybės, religijos, įsitikinimų ar tikėjimo pagrindu siekiama įžeisti arba įžeidžiamas asmens orumas ir siekiama sukurti arba sukuriama bauginanti, priešiška, žeminanti ar įžeidžianti aplinka.
Ir dar kai tokie buki paibrėžimai padaromi, tai mes tų idiotų net kritikuoti nebegalime, nes tada "pažeistume jų teises".
11 straipsnis. Diskriminuojantys skelbimai

Skelbimuose priimti į darbą, valstybės tarnybą arba mokytis draudžiama nurodyti reikalavimus, suteikiančius pirmenybę amžiaus, lytinės orientacijos, socialinės padėties, negalios, rasės ar etninės priklausomybės, religijos, įsitikinimų ar tikėjimo pagrindu, išskyrus šio įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje nustatytus atvejus.
Na o jeigu aš nenoriu priimti į darbą žmogaus, kuris tiki bronzos amžiaus mitais ir šeštadieniais negali naudotis elektros prietaisais? Visiškas idiotizmas. Jeigu kieno nors įsitikinimai ar religija trukdo mano nuosavos įmonės veiklai, tai manau, kad turėčiau turėti pilną teisę priimti ką noriu ir nepriimti ko nenoriu. Logiška?
7x
senbuvis
Posts: 1822
Joined: 2004-07-16 21:43

2008-05-28 15:39

Man įdomu kokiais argumentais vadovaujamasi apeinant diskriminacijos draudimus reikaluose, susijusiuose su religinėmis bendruomenėmis? Tiek religinių institucijų vidinė organizacija, tiek išorės veikla vykdoma paprotinių-moralinių normų pagrindu. O papročiais, prieštaraujančiais teisės principams, kaip žinia, negali būti vadovaujamasi. Jei jau khem kuriame demokratinę valstybę, su "atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės siekiu", tai nereiktų pamiršti, kad vienas pagrindinių teisinės valstybės atributų yra lygybė prieš įstatymą. Bijodamas pasirodyti itin banaliu norėčiau priminti, kad vieni gyvuliai vis dar lygesni už kitus.
(p.s. o gal religinės bendruomenės yra grupė, kurių padėtis iš esmės sunkesnė, todėl joms taikoma pozityvi diskriminacija :D. Kunigai kaip pensininkai ir studentai negali pilnavertiškai patenkinti savo poreikių be valstybės pagalbos. Prasmės yra, eh? Kita vertus tinginiai ir alkoholikai (kurie naudingi ne mažiau! už kunigus) susiduria su panašiomis problemomis, bet nėra atleidžiami nuo mokesčių ar karo prievolės).
Ir dar kai tokie buki paibrėžimai padaromi, tai mes tų idiotų net kritikuoti nebegalime, nes tada "pažeistume jų teises".
Kur tu matai kritikos draudimą? Ar kritika yra neatskiriamai susijusi su įžeidinėjimu?
Na o jeigu aš nenoriu priimti į darbą žmogaus, kuris tiki bronzos amžiaus mitais ir šeštadieniais negali naudotis elektros prietaisais?
Tai diskriminuoji religijos pagrindu. O jei tavęs nepanorės priimti, nes netiki akivaizdžia dievo buvimo tiesa? Kam ir kokiu pagrindu tada skųsies? "Vo čia pagal lygių galimybių įstaymą, kuris šiaip nesąmonė, bet vo čia rašo, kad manęs negalim..."
Kiek darbų surasi, kur asmens religiniai įsitikinimai yra svarbūs dirbant? Jei musulmonas penkiskart per darbo dieną maldomis stabdo konvejerio darbą - pirmyn, atleisk, tačiau jei užuot surūkęs cigaretę per pertrauka teistas mieliau pasimelžia kokiam Bezdiejui, tai nematau pagrindo tokį žmogų atleisti ar tuo labiau nepriimti jo į darbą. Visame civilizuotame pasaulyje darbuotojų teisės nebūti diskriminuojamiems ginamos kur kas aršiau ir dažniau nei Lietuvoje, pas mus net padorios teismų praktikos dar nėra šiuo klausimu.
User avatar
Bitininkas
skeptikas
Posts: 817
Joined: 2007-12-14 17:53
Location: Vilnius

2008-05-28 15:57

Bet tas atvejis su musulmonu vairuotoju, kuris išlipa iš autobuso (pažeidžia grafiką) penkis kartus per dieną tam, kad pasimelsti tikrai turėtų būti pakankama priežastimi išmetimui iš darbo. Bijau, kad tokie įstatymai gali sudaryti sąlygas piktnaudžiavimui. Taip pat aš sunkiai įsivaizduoju kaip galima įrodyti dėl kokių priežasčių tave išmetė iš darbo, jei nieko viešai nepasakoma. Tai gan sunku. Galbūt reikia susikoncentruoti ties darbdavių švietimu (nepopuliaru).
Anekdotinė situacija dėl diskriminacijos: Musulmonas įsidarbina pas gėjų ir atvirai pareiškia, kad pagal jo įsitikinimus darbdavys yra nusikaltėlis ar pan.
Retorinis klausimas: Ką daryti darbdaviui?
:D
D3monas
senbuvis
Posts: 2100
Joined: 2008-05-10 16:22

2008-05-28 20:31

Kadangi bet kokia religijos kritika religinio fanatiko akimis yra įžeidinėjimas, manau daugiau ir kalbėti neverta...

O tą įdarbinimą ar neįdarbinimą būtent tokiems atvejams ir taikau, kad jie nelogiškas, nes žydukas vieną dieną per savaitę negalės naudotis elektros prietaisais, musulmonas gadins grafiką 5 kartus lankstydamaisi, na o scientologas pradės knisti protą apie savo ateivius ir lordą Xenu. Jeigu religinis kaušelis gali dirbti įvykdydamas savo darbą - viskas gerai, bet šis įstatymas duos pretekstą bylinėtis tokiems, kurie realiai smukdo kompaniją, bet PRIVALO būti priimti, nes jie negali būti diskriminuojami. Užsieniuose pilna tokios praktikos, kada į darbą nepriima juodaodžio ir po to darbdavys užtampomas po teismus, o juodukas darbe tik durnių volioja ir nieko nedirba. Nieko nenoriu įžeisti, bet darbdavys TURI TURĖTI TEISĘ PRIIMTI IR IŠMESTI KĄ TIK NORI, jeigu tai yra jo nuosava kompanija. Visai kitas reikalas, jei tai valstybinė įstaiga, tada reikia priimti visus, vienaip ar kitaip ten darbai lėtai juda... :D (jei privėliau klaidų ar nusišnekėjau, tai nekreipkit dėmesio... šiandien man viskas dzin.)
7x
senbuvis
Posts: 1822
Joined: 2004-07-16 21:43

2008-05-28 21:35

D3monas wrote: Kadangi bet kokia religijos kritika religinio fanatiko akimis yra įžeidinėjimas, manau daugiau ir kalbėti neverta...
Pasirodo ieškovas pats apibrėžia, kas yra įžeidimas (o aš maniau, kad tik teismas gali aiškinti teisę, echt gyveni žmogus ir mokaisi). Na tuomet viskas ok. Mane tavo pasisakymai įžeidė, paduosiu civilinį ieškinį dėl garbės ir orumo įžeidimo, teisme pasakysiu, kad prieštaravimas man yra mano garbės ir orumo įžeidimas, teismas sutiks, mat kitaip negali, ir tave privers sutikti su mano nuomone forumuose. Ir dar neturtinę žalą mokėsi, turėk omeny, kad esu labai įžeidus.
D3monas wrote:O tą įdarbinimą ar neįdarbinimą būtent tokiems atvejams ir taikau, kad jie nelogiškas, nes žydukas vieną dieną per savaitę negalės naudotis elektros prietaisais, musulmonas gadins grafiką 5 kartus lankstydamaisi, na o scientologas pradės knisti protą apie savo ateivius ir lordą Xenu.
Jeigu darbuotojas nevykdys savo pareigų darbdaviui (dėl religinių, moralinių motyvų, tingumo, nachališkumo, etc), tai niekas darbdaviui nedraudžia tokį dabuotoją atleisti. Juk minėjau atvejį su musulmonu. Tačiau asmens religiniai įsitikinimai negali būti darbo pareigų nevykdymo prezumpcijos pagrindas, nes tikintis tikinčiam nelygus. Galiausiai niekas netrukdo per pokalbį dėl darbo paklausti asmens, ar jis ketina pilnai vykdyti savo pareigas, net jei jos nesuderinamos su jo tikėjimo praktika. Jei atsakymas neigiamas, t.y. darbuotojas negalės pilnai vykdyti savo pareigų, tai darbdavys neprivalo jo priimti.
D3monas wrote:Užsieniuose pilna tokios praktikos, kada į darbą nepriima juodaodžio ir po to darbdavys užtampomas po teismus, o juodukas darbe tik durnių volioja ir nieko nedirba.
JAV pasitaiko tokių atvejų, bet tai nereiškia, kad antidiskriminaciniai įstatymai per se yra blogai. Kartais jų įgyvendinimas dėl tam tikrų aplinkybių (pvz ilgai gyvavusios segregacijos šalyje) yra žalingas.
D3monas wrote:darbdavys TURI TURĖTI TEISĘ PRIIMTI IR IŠMESTI KĄ TIK NORI, jeigu tai yra jo nuosava kompanija
Labas rytas. Siūlau susipažinti su kapitalizmo raida, darbuotojų teisių gynimu.
sovijus
skeptikas
Posts: 608
Joined: 2007-03-24 15:30

2008-05-29 04:23

7x wrote:Pasirodo ieškovas pats apibrėžia, kas yra įžeidimas (o aš maniau, kad tik teismas gali aiškinti teisę, echt gyveni žmogus ir mokaisi). Na tuomet viskas ok. Mane tavo pasisakymai įžeidė, paduosiu civilinį ieškinį dėl garbės ir orumo įžeidimo, teisme pasakysiu, kad prieštaravimas man yra mano garbės ir orumo įžeidimas, teismas sutiks, mat kitaip negali, ir tave privers sutikti su mano nuomone forumuose. Ir dar neturtinę žalą mokėsi, turėk omeny, kad esu labai įžeidus.
Vat man įdomu, kaip Lietuvoje apibrėžiama kas yra įžeidimas? Kažkada ieškojau, bet taip ir neradau nieko konkretesnio už kažkokią keistą "žmogaus orumo" metafiziką.

Ir apskritai, kodėl turėtų būti garantuojama teisė kažkam likti neįžeistam? Dezinformacija - suprantu, raginimas imtis prievartos, kurstymas - suprantu, bet apsauga nuo jausmų įžeidimo? Man tai panašiau į etiketo reikalavimą, iš serijos "vaikai turi gerbti savo tėvus". Kodėl jis turėtų būti kodekse?
7x
senbuvis
Posts: 1822
Joined: 2004-07-16 21:43

2008-05-29 06:37

sovijus wrote:Vat man įdomu, kaip Lietuvoje apibrėžiama kas yra įžeidimas?
Nelabai tuo domėjausi, bet spėju tai tokie veiksmai, nuo kurių kiekvienas protingas žmogus būtų įžeistas (o toliau viskas priklauso nuo konkrečios interpretacijos).
Kam ir kodėl to reikia? Turbūt siekiama žmones apsaugoti ne nuo įsižeidimo apskritai, bet nuo veiksmų, kurie nukreipti būtent į žmogaus pažeminimą. O ar tai veiksminga, reikalinga - nežinau.
D3monas
senbuvis
Posts: 2100
Joined: 2008-05-10 16:22

2008-05-29 10:44

Pasiduodu 7x, įtikinai. Stengsiuos mažiau nusišnekėti ta tema. :)
sovijus
skeptikas
Posts: 608
Joined: 2007-03-24 15:30

2008-05-29 14:11

7x wrote:Turbūt siekiama žmones apsaugoti ne nuo įsižeidimo apskritai, bet nuo veiksmų, kurie nukreipti būtent į žmogaus pažeminimą. O ar tai veiksminga, reikalinga - nežinau.
Na, bet tų veiksmų vertinimas yra labai subjektyvus. Pavyzdžiui, jei kas pavadintų viešai mano mamą kekše, manęs tai neįžeistų, nes ji tokia nėra, bet yra žmonių, kuriuos įžeistų. Ar čia veiksmas nukreiptas į žmogaus pažeminimą, ar tiesiog buvimas šiknium? Aš manau, kad tas "žmogaus pažeminimo veiksmas" tiek pat priklauso nuo adresato, kiek ir nuo to, kuris stengiasi "pažeminti". Ar vien dėl to, kad kai kuriuos žmones lengviau "pravirkdyti" jiems reikia suteikti specialią apsaugą?

Matyt, man nepatinka toks kriterijų neapibrėžtumas, nes atsiranda nemaža erdvė piktnaudžiavimui.
7x
senbuvis
Posts: 1822
Joined: 2004-07-16 21:43

2008-05-29 14:22

Tai jei manai, kad įžeidė, kreipiesi į teismą, jei nemanai, kad įžeidė - nesikreipi :). O teismas nusprendžia, ar įžeidimas buvo.
Dėl neapibrėžtumo, tai labai daug sąvokų nėra apibrėžtos teisės aktuose ar net teorijoje. Tuo užsiima teismų praktika. O kur čia gali būti piktnaudžiavimas?
sovijus
skeptikas
Posts: 608
Joined: 2007-03-24 15:30

2008-05-29 15:24

Mane labiausia jaudina, kad įžeisti jausmai ar patirtas pažeminimas gali tapti (kai kuriais atvejais jau ir tapo) cenzūros pagrindu. Pats principas, kad kažkokia informacija ar nuomonė gali būti ribojama tik dėl to, kad kažkam ji tiesiog nepatinka ar sukelia neigiamas emocijas yra kliuvinys laisvam informacijos judėjimui. Visus atvejus, kada informacija gali būti ribojama numato kiti straipsniai.
marius_s
pradedantis
Posts: 322
Joined: 2006-01-19 23:28

2008-05-29 16:06

Kam tos laisvos interpretacijos.

Ištrauka iš civilinio kodekso:

"Asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės".


Kitaip tariant, draudžiamas šmeižtas, o ne jausmų įžeidimas ar neigiamų emocijų sukėlimas, ir todėl tai nėra kliuvinys normaliam informacijos judėjimui.
sovijus
skeptikas
Posts: 608
Joined: 2007-03-24 15:30

2008-05-29 16:21

O jei uždėsim akcentą ant sakinio dalies, kurią atsisakai pamatyti?

"Asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės"

Tas laisvas interpretacijas sąlygoja pats kodeksas, o ne mano pasirinkimas laisvai žongliruoti sąvokomis.

O be to, visa mano pozicijos esmė ir yra, kad jei jau sutinkame kodekse šmeižto, kurstymo draudimus, kam dar reikalingas šitas:
1.5 Priekabiavimas – nepageidaujamas elgesys, kai amžiaus, lytinės orientacijos, socialinės padėties, negalios, rasės ar etninės priklausomybės, religijos, įsitikinimų ar tikėjimo pagrindu siekiama įžeisti arba įžeidžiamas asmens orumas ir siekiama sukurti arba sukuriama bauginanti, priešiška, žeminanti ar įžeidžianti aplinka.
Okamo skustuvas taikomas teisėje ar ne? :]
7x
senbuvis
Posts: 1822
Joined: 2004-07-16 21:43

2008-05-29 16:37

Mariau:
Baudžiamasis kodeksas wrote:155 straipsnis. Įžeidimas
1. Tas, kas viešai veiksmu, žodžiu ar raštu užgauliai pažemino žmogų,
baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
2. Tas, kas neviešai įžeidė žmogų, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir
baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu.
3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas.
:)
sovijus wrote:O be to, visa mano pozicijos esmė ir yra, kad jei jau sutinkame kodekse šmeižto, kurstymo draudimus, kam dar reikalingas šitas:
"11 straipsnis. Diskriminuojamo asmens teisės
Asmuo, manantis, kad jam buvo taikomi šiame Įstatyme nurodyti diskriminuojantys veiksmai, arba tapęs priekabiavimo objektu, turi teisę kreiptis į lygių galimybių kontrolierių."
Baik kabinėtis prie teisės normų :D. Teorijoje (teorijoje!!) teisės normos (tiek šakų viduje, tiek tarp šakų) sistemiškai susietos, todėl negali būti aiškinamos atskirai. Aišku realybėje pasitaiko daug nesąmonių, bet ne į tą pusę šaudai ;).
Dėl cenzūravimo - duh, nepagalvojau, durnas. Vis tik žodžio laisvė nėra butaforinė (net Lietuvoje), tad kažin ar praktikoje smarkiai ištampoma įžeidimo sąvoka.
Post Reply