It All Begins With Choice
http://www.youtube.com/watch?v=ZFGlfCm85Ho
Homoseksualumas / heteroseksualumas, tai dichotomija skirianti du seksualinius identitetus, potraukius ir praktikas. Bet ar žmogaus seksualumas turi apsiriboti tokia supaprastinta binarine opozicija tarp A ir B? Ar turime rinktis tarp juodo ir balto? O gal yra daugiau spalvų, daugiau identitetų, kurie persipina su šitomis supaprastintomis medikalizuotomis kategorijomis... Šitame margame Pasaulyje egzistuoja incestas, zooseksualumas, pederastija, poliamorija ir tt. Tai tie Kiti, kurie neturi vietos gėjų ideologijos emancipacinėje kovoje, tie atstumtieji, peržengiantys ribas, kurias nubrėžė mūsų visuomenės socialiniai inžinieriai ir patys vadinamosios tolerastijos aktyvistai, propaguojantys
scientia sexualis (sekso mokslo) rėžimą, Proto tironiją. Aš tuo tarpu skelbiu jums ars erotica (sekso meną). Paaiškinsiu kodėl.
Kodėl neturėtume susimąstyti ties tikra savikūryba (
aesthetic self creation) ir autentiška egzistencija? Juk ribos egzistuoja tik tam, kad peržengti per jas, reikia kurti virš savęs, o ne susitaikyti su esminiu ir ahistoriniu Aš, pagal kurį esa turime gyventi. Gyvenimas pagal tariamą prigimtį yra stagnacija, dekadansas ir gyvenimo neigimas! Gyvybė, kūryba, transgresija, tai Dionisiškumo ženklas! Jeigu paneigiame Dievą (metanaratyvą, logos) - viskas galima, nes nebelieka jokių objektyvių standartų ir taisyklių, jokio totalaus universalumo ir dogmatizmo, o tik begalinis perspektyvizmas.
Pomoseksualumas (postmodernus seksualumas), arba
queer yra tiksliai neapibrėžti žodžiai, kurie nurodo į bendrą heteronormatyvumo ir homonormatyvumo nepaisymą, bei lyties ribų ištrinimą. Tegul žodžių galia, kuri įkalino - išlaisvina. Tegul tokių kaip mes būna daugiau.
Plačiau apie diskusiją tarp natural law teoretikų ir socialinio konstrukcionizmo, bei queer teorijos šalininkų skaitykite čia:
http://plato.stanford.edu/entries/homosexuality/
O jei be postmodernistinio žargono, tai aš esu biseksualus pederastas, jaučiu potraukį paaugliams berniukams.

Iš dalies dėl to, kad jie moteriškesni už vyrus, bet ir tuo pačiu nėra moterys. Mano požiūris šiuo klausimu grynai estetinis, kaip ir beveik visais klausimais. Mano ginofilija nenukreipta į moteris dėl to, kad tai atrodo per daug normalu ir neįdomu iš romantinės pusės.