Konservatoriai sako: vaikus mušti reikia.

Visos temos, susijusios su socialiniais mokslais.
User avatar
Svetimas
senbuvis
Posts: 4701
Joined: 2004-05-25 19:04
Location: Vilnius

2010-04-04 13:34

Akela wrote:Visuomenė turi tokius piliečius, kokie ateina iš šeimų. Šeimos auklėjo vaikus savais metodais - paauglių nusikalstamumas buvo mažesnis. Auklėti ėmė valstybė pagal psichologijos afffftaritietų nurodymus (tiesiogiai įsikišdama į santykių šeimoje reglamentavimą) - paauglių nusikalstamumas (vėliau - atitinkamai - ir jaunų suaugusiųjų) gerokai išaugo.
<ironija>O taip! Vaikus reikia auklėti tūkstantmečių patikrinimą atlaikiusiais ir praktiškai pasiteisinusiais tradiciniais metodais: rykšte ir pan.</ironija>

Akelos stilingos šnekos šioje temoje man priminė vieną internetinį gyvenimiškos patirties "ekspertą". Tiesiog nesusilaikiau nepapastinęs didingų jo minčių (http://www.lizdas.lt/diskusijos/viewtopic.php?t=1057):
Barnis wrote:Čia yra pageidavimai. Ir greičiausiai juos rašė indėnų senės, galvodamos, kad jų 50-mečiai sūneliai - vis dar vaikeliai, kuriuos reikia mokyti gero elgesio taisyklių. Tie patys indėnai (vyrai) savo sūnums išmušdavo dantį, taip įnicijuodami juos į vyrus. Ir valgyti neduodavo. Tris dienas pralaikę duobėje vakare atsivesdavo prie laužo, ir tada visi genties vyrai ratu leisdavo peilį ir indą. Kievienas įsipjaudavo sau, ir nuleisdavo truputį kraujo į tą indą. Tai ir būdavo maistas po trijų dienų.

Ir medžioklėje gerokai pagainiodavo. Kur jau ten iki nešliurpimo ir gero tono.. Toks "vaikelis" po medžioklės rydavo, kaip žvėris. Ir nieko tai nestebino. Baikit čia su tuo geru tonu.
Šiandien jau dažnas vaikinukas nemoka į dantis kalti per tą gerą toną, kai jo paną už papų kabina...

Ten dar nėra parašyta - "pabučiuok mamytę ir ji tave leis į lauką".

O šiaip gali gautis nebloga tema apie tapimą vyru.
----------
Kartą vienas tėvas išėjo su sūnumi į medžioklę. Po kelių valandų tėvas pagavo žiurkę ir davė ją berniukui. Šis pagalvojo, kad žiurkė nieko verta ir numetė ją į krūmus.
Taip atsitiko, lad tą dieną jie nieko ir nesumedžiojo. Temstant tėvas liepė berniukui iškepti tą žiurkę ant laužo. "Aš ją numečiau į krūmus" - atsakė šis. Tada tėvas pakėlė kirvį ir taip trenkė sūnui, kad šis parkrito be jausmų ant žemės, o pats nuėjo sau.

Kokie jausmai?
----------
Šiame pasakojime yra keli planai. Pirmasis ir pats svarbiausias - kiekvienam fiziškai pajustas smūgis. Kai tėvas trenkė, visi skaitę pajuto smūgį. Kai kas net mirtiną. Įdomu, kad nurodė smūgio vietą - į galvą, nors pasakojime nepasakyta į kurią vietą trenkė tėvas ir kaip stipriai. vyrai paprastai nurodo skirtingas vietas - ten kur kažkada juos pažymėjo sunki tėvo ranka. Ir visada atsimena tą ženklą.
Pripažinkite, kad net nestiprus smūgis gali atimti jausmus - ten taip parašyta: "Krito be jausmų". Būtent atėmė jausmus, o ne gyvybę ar kitaip sužalojo. Tas berniukas iki vakaro buvo karalius. Pamenate, kaip lengvabūdiškai išmetė žiurkę? Jis nusprendė, kad ji - nieko verta. Taip elgiasi karaliai.
O vakare paprastai gavo į galvą - koks gi tu jau čia karalius? Ir ar karalius turi elgtis neapdairiai? Pasakę, kad jis gavo kirviu per galvą pasąmoningai nurodė karūnos vietą.

Smūgis reiškia, kad tėvas trenkia, o sūnus PRIIMA tą smūgį. nei kiek neabejoju, kad daugelis vyrų yra patyrę kažką panašaus. Tai yra įvedimas į nuožmų (žiurkė) ir teisingą (kirvis) vyrų pasaulį. Niekas dar nieko nesužalojo. Juk tėvas išsivedė į medžioklę, būna kad jos nenusiseka. Jis pasiruošė blogiausiam. Bet buvo atstumtas.
Tai neturi kartotis atetityje jau vien dėl paties sūnaus saugumo. Ir pamokymai - būk tu geras daugiau žiurkių į krūmus nemėtyk, nepadės. Kam reikalinga žiurkė?

O dėl vaikų, kurie bėga iš pamokų, jungiasi į gaujas, plėšikauja ir prievartauja yra aiški statistika - daugiausia tai yra berniukai, kurie neturi tėvo. Kurie auga su mama. Mama gi negali padaryti to, ką padarė tėvas. Jai gaila ir ji nera žiauri, kaip pati pasakytų. Tad tie berniukai gauna žiauraus nuožmumo pamokas gatvėse iš vyresnių draugų. Gauna viena, bet negauna kita.

Tas tėvas iš pasakojimo po kiek laiko atėjo ir pasirūpino savo sūnumi. Matyt ir maisto - koią nors šaknį atnešė. Gatvės draugai paliktų jį gulėti ir negrįžtų.

Vis dar norite, kad ne tėvas, o kažkas kitas supažindintų jį su žiauria realybe?
----------
Moteris ateina į moteriškumą per gamtos duotą skausmą ir kraują - pirmosios mėnesinės. Joms nereikia kitos moters, kad ja taptų. Ja padaro gamta.
Berniukai negali tapti vyrais patys. Juos įveda kiti vyrai. Geriausia jei tai yra tėvas. Rašiau anksčiau, kad gentyse būna visi genties vyrai.
O būna, kad ir iki brandaus amžiaus jis dar nėra patyręs vyriškumo. Taip ir lieka tokiu švelniu pūkuotuku.

Negaliu už jus spręsti. Į klausimus "kodėl" neatsakysiu.
----------
Kartą vienoje vyriškoje auditorijoje pasiūlė vyrams užsirišti raudonais raiščiais tas vietas, kur jie yra patyrę sužalojimus, gautus rizikuojant (muštynės, avarijos, sportas, rizikingas darbas).

Salė visa paraudonavo. Vyrai rišosi po kelis raiščius - galvos, rankos, pečiai... Kraupus vaizdas. Auditorija buvo ne kolonijoje ir ne kalėjime. Joje sėdėjo gerbiami vyrai.
---------
Paaiškėjo, kad tėvo smūgiai sūnui yra labai žiaurūs. Tokie žiaurūs, kad sužaloja mielą jaunuolį ant visai ir vargu ar jis atsikels.
O kokie yra motinos smūgiai tokiam jaunuoliui? "Tu su anais berniukais nežaisk - jie yra neklaužados ir išdykę", "Kaip galėjai skriausti paukščiuką?", "Tu jau per didelis, kad taip kvailiotum", "Taip elgtis nedera", "Kaip tau ne gėda?".
Tėvas smogia nepmirštamą smūgį kirviu, o motinos pastoviai gėdija ir tramdo. Ir daro tai nuosekliai ilgai, kol gėdos krikštas įsitvirtina jame.
Suaugęs jis jau pats kalba:
"Negalima eiti ir kelti skandalą dėl laiku neiškmokėto atlyginimo, matyt tam yra svarios priežastys. Aš matyt kažką ne taip padariau".
"Kaimynai triukšmauja ir neduoda man miegoti jau trečia diena - aš pakentėsiu, jiems matyt didelė šventė". Tokie vyrai yra tvirtai pakrikštyti ir jaučia gėdos jausmą visą savo gyvenimą.

Fizinės bausmės, kirčiai ir barimai - tai žaizdos. Jos užgyja ir primena tuos atvejus, kai buvo gautos. Gi smūgiai menkinantys savigarbą, nuodija pasitikėjimą savimi ir žeidžia dvasią .
----------
Pavojingiausias rifas paauglystės metu berniukams yra svilinantis mamos troškimas padėti tapti vyru. dar iki šiol gailiuosi, kad nepaiunčiau mamos dar toliau - o buvau ją pasiuntęs. Grįžo.
Tada paaugliukai, mato, kad tėvas nenumaldomai tolsta ir jei tas nesugalvoja pasiųsti savo žmonos ir su bernais imtis žygių ir gyventi kartu, šie netrukus suvokia, kad apie gyvenimą geriau išmano moterys, o vyras (jų tėvas) yra tamsuolis, tinkantis šiukšlėms nešioti ir gazonus drožti. Tad apsisprendę dėl lyties prioritetų jie netrukus apsiramina ir ima ieškoti sau žmonos, kuri pakeistų mamą. Tokios su kuria galėtų PASITARTI. Ir jos patarimą įgyvendinti.
Tada gyvenimas tampa gražus.
Jie ir toliau nedrįsta sakyti, ką galvoja, o to juk ir reikia.
Skanaus. :)
Alchi
pradedantis
Posts: 249
Joined: 2010-01-01 18:48

2010-04-04 19:13

Auksiniai žodžiai.

Bet čia tik berniukams taikomas auklėjimas, kaip tapti vyru. Mergaitėm gi taip nepadarysi.

Bet beabejo, objektyvioje realybėje reikia vaikus auklėti unisex principais. Nes berniukai nuo mergaičių niekuo nesiskiria. :guilty:
User avatar
Svetimas
senbuvis
Posts: 4701
Joined: 2004-05-25 19:04
Location: Vilnius

2010-04-04 20:22

Alchi wrote:Auksiniai žodžiai.

Bet čia tik berniukams taikomas auklėjimas, kaip tapti vyru. Mergaitėm gi taip nepadarysi.
Man, asmeniškai, tai runkeliška filosofija, o ne aukso žodžiai.

Visgi apmaudu, kuomet psichologai pašaipiai išvadinami "afffftaritietais", nes jie, matai, remiasi kažkokiomis paprastam žmogeliui sunkiai suprantamomis teorijomis. Juk daug paprasčiau remtis intuityviai paprasta ir aiškia "senolių išmintimi". Nors ko aš čia stebiuosi: jeigu lietuviai tokie puikūs ekspertai krepšinyje, politikoje, ekonomikoje ir pan., tai kuom jie prastesni ekspertai vaikų auklėjime?
Alchi wrote:Bet beabejo, objektyvioje realybėje reikia vaikus auklėti unisex principais. Nes berniukai nuo mergaičių niekuo nesiskiria.
Prie ko čia "auklėjimas unisex principais"?
Alchi
pradedantis
Posts: 249
Joined: 2010-01-01 18:48

2010-04-04 22:06

Dabar tai tikrai pasiduodu.

Su žmonėm, kurie remiasi kitais žmonėm, kurie parašė daug knygų, tikrai nesiginčysiu. Visi žino, kad jeigu žmogus jau parašo knygą, tai jis jau kažką turi žinoti.

Ech, runkeliu gimiau, runkelius auginsiu, runkeliu ir mirsiu.
Kai pagalvoji, tai liūdna truputį - kiek daug gėrio nepažinsiu. :(

Nepykit už offtopic'ą.
User avatar
Akela
senbuvis
Posts: 2549
Joined: 2006-01-08 23:00

2010-04-05 02:31

Svetimas wrote:Akelos stilingos šnekos šioje temoje man priminė vieną internetinį gyvenimiškos patirties "ekspertą". (...)
Man, asmeniškai, tai runkeliška filosofija, o ne aukso žodžiai.
Ok, tęsiam temą „kas kam ką primena“ :wink: :

Orvelas rašė “Gyvulių ūkį” naudodamas aliuziją į fermą - manau kad galima galima parašyti analogišką kūrinį “Augalų ūkis”. Svetimo paminėtus :) runkelius jau turim, belieka ant atitinkamų laiptelių sudelioti kitus daržo augalus.
Burokėliai raudoni ( be to dar buvo toks Mykolas Burokevičius :wink: ), tai tebūnie tai buvę komunistai bei komunistuojantys asmenys. Bulvės - savaime suprantama - proamerikietiškos, visuomenės elitas – pomidorėliai su oligarchiniais agurkėliais :) klesti šiltnamyje, visur prasimuša kriminaliniai elementai - usnys bei dilgelės, braškytės bei pupytės žaviai šypsosi iš tv ekranų, tolerancija rūpinasi agrastai... Sunkiau yra su „dvasingais“ augalais, bet yra ir tokių. Pavyzdžiui, šamanai "bendravimui su anuo pasauliu" vartodavo musmires, kartais šis gražus grybas išdygsta ir darže, tai tebūnie musmirė dvasininkijos simboliu. O aguona – psichiatrijos, nes psichiatrai nemažai eksperimentavo su opiatais :tease:

O va dabar įžanga kaip ir baigės :wink: : jei „Gyvulių ūkyje“ lygesnės buvo kiaulės, tai „Augalų ūkyje“ lygesnės už kitus augalus būtų mokesčiams atsparios musmirės ir agurkėliai iš šiltnamio :) .Na, "agurkėlių" temos dabar neliesim, nes šioje temoje aktualiau "aguonėlės", kurios irgi taikosi priisjungti prie lygesnių už lygius. Dvasininkai ir psichologai (dar prijunkim ir psichiatrus su jų ypatinga galia kai kuriems piliečiams) kai kuo panašūs: ir vieni ir kiti taikosi keisti įstatymus motyvuodami savo ypatinga privilegija tai daryti. Pavyzdžiui, dvasininkai spaudžia drausti abortus, o psichologai – reglamentuoti tėvų ir vaikų santykius šeimoje (nors smurtas šeimoje kaip ir visur kitur turėtų būti teisėtvarkos opinijoje). Vieni tvirtina, kad atstovauja Visagaliui, todėl yra neklystantys, kitų pretenzijos ne ką mažesnės, nors jų pačių mokslo istorija rodo, kad jie ne kartą nusivažiavo į lankas.
Svetimas wrote:<ironija>O taip! Vaikus reikia auklėti tūkstantmečių patikrinimą atlaikiusiais ir praktiškai pasiteisinusiais tradiciniais metodais: rykšte ir pan.</ironija>
Skaitant Bibliją :) matom vos ne po žingsnį reglamentuojant viską imtinai ir santykius šeimoje. Taigi, prieš tūkstantmečius „senovės žyniai“ reglamentavo ir santykius šeimoje. O, kadangi psichiatrija prisiėmė dalį tos veiklos, kuria seniau užsiimdavo žyniai/vėliau-kunigai, tai nestebina tas faktas, kad atsirado apetitas ir valdžiai, kurią jie turėjo/turi (inspiruoti įstatymų kūrimą/keitimą) :wink:
Musmirė ir Aguona jaučiasi lygesnės už kitus augalus. Aguona nori, kad Musmirė su ja pasidalintų valdžia. Ale, Musmirė kietai laikos... :wink:
Hubertas
pradedantis
Posts: 203
Joined: 2008-12-27 15:19

2010-04-05 21:32

Akela wrote:...
aš suprantu taip: psichiatrai pastebėję, kad mušami vaikai užaugę būna žiauresni, neurotiškesni, nei tie kurių vaikystėj nemušė, panoro uždrausti mušti visiems, bet tau tai nepatinka, nes primena dvasininkus (pastarieji neatlikę beveik jokių stebėjimų), kurie nori uždrausti abortus
Akela wrote:Vieni tvirtina, kad atstovauja Visagaliui, todėl yra neklystantys, kitų pretenzijos ne ką mažesnės, nors jų pačių mokslo istorija rodo, kad jie ne kartą nusivažiavo į lankas.
tai tuo pačiu reiktų ignoruot ir mediciną, teisę. ar pradėt diskusiją: ar psichologija tai mokslas?
reklamosauka
pradedantis
Posts: 128
Joined: 2009-09-17 12:18

2010-04-06 11:14

Ar aš teisingai supratau - čia diskutuoja tie, kurie neturi savo vaikų, pateikdami pavyzdžius iš gyvenimo? :) Smagu, aišku - teorinių žinių nėra, anekdotiniai įrodymai iš serijos - viena boba sakė, o pasisako kaip ekspertai.

Aš mama. Vaikų mušti negalima, nes mušimas yra smurtas. Beje, niekas ir nesako, kad uždraudus mušti, uždraudžiama vaikus auklėti. Mūsų namuose pasitaiko ir bausmių, ypač kai vaikui šauna į galvą pasielgti pavojingai. Bet pliaukštelti kyla noras tik tada, kai pati būnu blogos būklės, o su vaiko elgesiu tai menkai susiję. Susivaldau, ir kitaip parodau, kad toks elgesys nepriimtinas. Viskas labai paprasta, kai realiai susiduri su vaiko auginimu, o ne įsivaizduojamais tobulai auklėjamais paaugliais, kurie rūko.
aivaras
skeptikas
Posts: 517
Joined: 2006-11-03 14:39
Location: Vilnius

2010-04-06 11:39

Bišką nusižengiau trolių ir flamerių švntom taisyklėm ir pamėginau ilysti į D3mono linkus (o taisyklė skelbia niekada neiti oponento pateiktais linkais!!).

Pirmasis pasakoja istoriją apie Švedijos patirtį. Kurioje pasako tyrimo rezultatus nelabai paaiškinant kaip tas tyrimas buvo daromas ir pateikiamos išvados, kad kova su prievarta prieš vaikus sumažino prievartos prieš vaikus atvejų kiekį. Vat tik nelabai ten radau pasakymų kad sumažino vaikų prievartos atvejus.

Dar vienas pastebėjimas. Fizinių bausmių šeimose kontrolė buvo įvesta ne dėl pedagoginių priežasčių o tam, kad kovoti su prievarta prieš vaikus (taip pat pastebėkime, kad šios savokos atskiros ir viena yra civilinio nagrinėjimo problema o kita baudžiamojo). Taip pat paminėtas metodas tos kovos: visuotinis švietimas (probleminiais atvejais priverstinis) pedagogikos pagrindų. Tad kyla klausimas ar situacija pakito dėl to, kad tėvai mažiau muša savo atžalas ar dėl to, kad geriau susipažinę su situacija.

Pvz Akelos minėtoje knygoje yra pateikta informacija kaip auklėti vaikus (iš to darome išvada, kad Akela kuri tą knygą skaitė žino apie vaikų auklėjimą daugiau negu tie kas neskaitė). Fizinės bausmės pateiktos kaip elternatyva. Klausimas kokius resultatus turės auklėjant tėvai kurie yra pasikaustę ir turi mušimo alternatyvą ir tie kurie nėra pasikaustę bet neturi tokios alternatyvos.

O rimtame darbe pabrėžiama krūva probleminių ir tikslinimo reikalaujančių situacijų. Tarp kurių yra fizinės bausmės apibrėžimo ir priežastinio ryšio tarp bausmės naudojimo ir elgesio nustatymo. Tai nėra tokie galutinis darbas kaip D3monas mėgina čia pateikti.

Šiaip pilnai sutinku su pagrindinėmis D3mono nusakytomis nuostatomis jog vaikus reikia ir teigiamai skatinti. Tai yra girti ugdyti pasitikėjimą bei saviraišką. Su kuo nesutinku, kad reikia absoliučiai kontroliuoti vaiko aplinką (jau apie neįmanomumą duotos užduoties nešnekėkime) ir, kad negalima destruktyvaus/pavojingo elgesio asocijuoti su neigiamom pasekmėm.
D3monas
senbuvis
Posts: 2100
Joined: 2008-05-10 16:22

2010-04-06 12:41

aivaras wrote:nesutinku, kad reikia absoliučiai kontroliuoti vaiko aplinką
Nieko nereikia daryti "absoliučiai." Vaiko aplinką reikia kontroliuoti, tačiau ne apie kraštutinius atvejus kalbame.
aivaras wrote:nesutinku, kad <...> negalima destruktyvaus/pavojingo elgesio asocijuoti su neigiamom pasekmėm.
Ne tik, kad galima, tačiau ir reikia. Tik skirtumas tarp to, kokias neigiamas pasekmes vaikas jaus. Negi vienintelė neigiama pasekmė yra tėvų smurtas prieš vaikus? Jei vaikui tėvai yra autoritetas (o tai dažnai pasitaiko tada, kai tarp tėvų ir vaikų yra geri santykiai ir vaikas auklėjamas skatinant teigiamai), tai vien nusivylimas, jog nuliūdino tėvus - vaikui bus pakankama pasekmė.

Taip pat, veikiausiai vyksta kažkoks nesusipratimas. Jei manote, jog aš esu prieš vaikų baudimą, kai jie elgiasi netinkamai - jūs klystat. Tačiau bausmės neturėtų būti fizinio ar psichinio smurto formos. Vien paprastos pasekmės, einančios iš netinkamo vaiko poelgio, dažnai yra pakankama bausmė, užtenka vaikui tai tik priminti ir tiek. Na, tarkime, vaikas nutepė mėgiamus marškinėlius mėlynių uogiene, nes prie stalo žaidė ir dūko - užtenka vaikui priminti, kad jo mėgiami marškinėliai nutepti, užtenka atkreipti jo dėmesį į tai. Visa kita -vaiko mąstymas. Vaikai nėra tokie kvaili, kokiais juos laikote. O jei jie yra lupami ir iš jų nesitikima, kad šie galvos ir jaus tikrąsias savo veiksmų pasekmes, taip su jais ir būna.

Dabar tiksliai nepamenu kur, tačiau skaičiau mokslinį straipsnį apie tai, kaip fizinė bausmė eliminuoja vaiko kaltės jausmą ir šis, pasijutęs, jog atpirko kaltę, toliau krečia išdaigas. Tačiau tam pačiam vaikui pasakius, ką jis padarė ir kokios yra to pasekmės, tačiau nemušus, kaltės jausmas ir atsakomybė ženkliai išauga. Šitaip vaikas pradeda vertinti savo poelgius ir nuspėti kokios bus jų pasekmės, vietoje to, kad darytų bet ką ir gavęs į užpakalį greitai vėl pamirštų ką darė.
reklamosauka wrote:Ar aš teisingai supratau - čia diskutuoja tie, kurie neturi savo vaikų, pateikdami pavyzdžius iš gyvenimo?
Nemanau, kad yra fundamentalus skirtumas. Tos pačios žinios prieinamos ir turintiems vaikus, ir neturintiems. Tai, kad dauguma neturinčių vaikų asmenų mažiau išmano apie auklėjimą - galimas daiktas. Visgi, diskusijose argumentai iš autoriteto laikomi nerelevantiškais.
reklamosauka wrote:Beje, niekas ir nesako, kad uždraudus mušti, uždraudžiama vaikus auklėti. Mūsų namuose pasitaiko ir bausmių, ypač kai vaikui šauna į galvą pasielgti pavojingai. Bet pliaukštelti kyla noras tik tada, kai pati būnu blogos būklės, o su vaiko elgesiu tai menkai susiję. Susivaldau, ir kitaip parodau, kad toks elgesys nepriimtinas. Viskas labai paprasta, kai realiai susiduri su vaiko auginimu, o ne įsivaizduojamais tobulai auklėjamais paaugliais, kurie rūko.
Jei tik visos mamos tokios būtų... Džiugu girdėti, kad Lietuvoje pasitaiko ir tokių tėvų, kurie moka vaikus auklėti. Tiesa, ar turėjai kokių nors vaikų auklėjimo kursų, kuriuose toks auklėjimo būdas buvo aiškinamas? Apskritai, ar domėjaisi vaikų auklėjimu prieš tapdama mama?
reklamosauka
pradedantis
Posts: 128
Joined: 2009-09-17 12:18

2010-04-06 14:05

D3monas wrote: Nemanau, kad yra fundamentalus skirtumas. Tos pačios žinios prieinamos ir turintiems vaikus, ir neturintiems. Tai, kad dauguma neturinčių vaikų asmenų mažiau išmano apie auklėjimą - galimas daiktas. Visgi, diskusijose argumentai iš autoriteto laikomi nerelevantiškais.


Jei tik visos mamos tokios būtų... Džiugu girdėti, kad Lietuvoje pasitaiko ir tokių tėvų, kurie moka vaikus auklėti. Tiesa, ar turėjai kokių nors vaikų auklėjimo kursų, kuriuose toks auklėjimo būdas buvo aiškinamas? Apskritai, ar domėjaisi vaikų auklėjimu prieš tapdama mama?
Na, čia man labiau užkliuvo ne pats vaikų neturėjimo faktas, bet bandymas pasiteisinti - o aš vat nežinau kaip su tais vaikais, bet girdėjau, kaip vienas mokytojas paauglį sumušė ir jis po to geru žmogum užaugo. Neįtikino :)

O auklėjimu domėjausi. Jokių kursų, bet labiau domėjausi psichologija apskritai, natūralu, kad tai apėmė ir auklėjimą. O konkrečiau susidomėjau kaip prireikė, bet pagrindai kažkokie jau buvo.

O įsikišau į šitą diskusiją, nes man labai gaila, kad įstatymas nebuvo priimtas. Ne dėl to, kad pliaukštelėjimas labai sužalos vaiką, bet dėl to, kad uždraudus fizines bausmes, būtų didesnis noras pasidomėti, kaip jų išvengti. Nu rimtai, trys su kapeikom metų motinystės ir NĖ VIENOS situacijos, kur pliaukštelėjimas būtų išeitis, išskyrus sau pačiai nervams nuraminti. Dauguma pasisakančių nurodo, kad mušimas yra būtinas vaiko auginime, o aš manau griežtai priešingai. Galbūt įstatymas būtų padėjęs keisti nuostatą mušimas=auklėjimas ir bausti=mušti, žeminti.
aivaras
skeptikas
Posts: 517
Joined: 2006-11-03 14:39
Location: Vilnius

2010-04-06 14:21

Paskaičius D3mono duotą linką supratau labai svarbų dalyką: Yra skirtumas tarp fizinės bausmės ir smurto. Problema daugiau tame, kad kurioje vietoje baigiasi vienas ir prasideda kitas sunku iš akies nustatyti.

Nes matote nei aš nei, manu, Akela už smurtą prieš vaikus nepasisakome. Tačiau mūsų skalė kiek kitokia ir sudaviau per pirščiukus kai lindo prie saldainių arba leidau apsideginti žvakės liepsna, kad kitą kartą žinotų ir pats nelystų, yra labai toli nuo daviau kumščiu į veidą, kad kraujais spjaudytusi arba gesinau cigaretę į ranką.

Dėl tos pačios priežasties jei pripažystate bausmes kaip auklėjimo priemonę tenka prsiimti riziką smurtui. Bausmė ir smurtas yra ant tos pačios skalės ir reikia vertinti kur labaiu duotas veiksmas patenka.

Viena problema yra kad darantis ir gaunantis vertina atskirai. Ir tai kas tau gali būti smurtas gali nebūti juo gaunančiam ir atvirkščiai lyg ir nieko blogo nedarei bet gaunanti jaučiasi lyg prieš jį buvo panaudotas smurtas.

Antra problema yra kodėl būtent Fizinis išskiriamas. Psichologinis smurtas dar sunkiau apibrėžiamas ir suvaldomas ar vien dėl to atsisakote mėginimų jį taip griežtai kontroliuoti? Tiesa bausmėse ir auklėjime labai ramiai ir lengva ranka operuojama Kaltės jausmo sukėlimu, tačiau demonizuojama Baimė ir skausmas. Kodėl? Negi Kaltė nėra nemažiau potencialiai destruktyvus jausmas nei Baimė?

Šiaip Hubertas užkabino vieną momentą kurį norėjau išplėtoti: Auklėjimas nėra universali taisyklė "daryk taip ir viskas bus gerai". Iš esmės auklėjimas yra problemos sprendimo metodas. Tad pirmą reikia žinoti kuria kryptim auklėsime vaiką. Pagal nutylėjimą manau auginama "aš pats, bet geresnis" (gal D3monas čia geriau ką nors žino? Koks tyrimas ar šiaip kas pasiskaitymui? This is not sarcasm.). Tačiau jei žinai atsakymą į šitą klausymą auklėjimo priemonių asortimentas kinta: Nori Vergo visai kitaip auklėji, negu kai nori užauginti Asmenybę.

O dabar tik bišką susijęs klausimas: Kokius mokytyojus iš mokyklos geriausiai prisimenate ir vertinate?
Griežtas bet teisingas. Duoda daug darbo ir ramia sažine už neįvykdytus rašo 2 už gerai įvyjkdytus 10.
Gerietis mokytojas kuris neduoda daug namų darbų ir nespaudžia su kontroliniais
Kuris savo nuotaiką išlieja ant mokinių ir visada rašo pažemintus pažymius
reklamosauka
pradedantis
Posts: 128
Joined: 2009-09-17 12:18

2010-04-06 15:30

Na, mano niekuo nepgrįsta nuomone - būtent mušimas ir kitos neadekvačios bausmės skirtos "paklusnumui" ugdyti. Svarbu, kad klausytų, visa kita dzin. Aš dažniausiai baudžiu leisdama pajusti pasekmes - su ta žvakės liepsna taip ir yra, pajuto karštį ( kur jau ten iki nudegimo) ir ramu, nebereikia. O į saldainius buvo įjunkus, bet jau nepamenu kaip sprendžiau, bet mušimo tikrai nebuvo. Kažkaip susitarėm, kada valgom saldainius, o kada ne, o kol susitart nebuvo įmanoma, laikiau, kad nepasiektų. Manau, kad principingai laikantis "nemušimo" taktikos, lengviau nenuslyst į smurtą, ir vaikas baudžiamas adekvačiau.
Hubertas
pradedantis
Posts: 203
Joined: 2008-12-27 15:19

2010-04-06 22:58

aivaras wrote: O dabar tik bišką susijęs klausimas: Kokius mokytyojus iš mokyklos geriausiai prisimenate ir vertinate?
Griežtas bet teisingas. Duoda daug darbo ir ramia sažine už neįvykdytus rašo 2 už gerai įvyjkdytus 10.
o jė, lietuvių k. mokytoja sykį per vieną pamoką du dvejetus suraitė, labai jau principingai pasielgė pagal "įstatymo raidę", bet ir nesibodėdavo pagirt ir 10 parašyt. dabar nieku gyvu neapsiverstų liežuvis bloguoju ją minėti.
D3monas
senbuvis
Posts: 2100
Joined: 2008-05-10 16:22

2010-04-09 11:11

Hubertas wrote:
aivaras wrote: O dabar tik bišką susijęs klausimas: Kokius mokytyojus iš mokyklos geriausiai prisimenate ir vertinate?
Griežtas bet teisingas. Duoda daug darbo ir ramia sažine už neįvykdytus rašo 2 už gerai įvyjkdytus 10.
o jė, lietuvių k. mokytoja sykį per vieną pamoką du dvejetus suraitė, labai jau principingai pasielgė pagal "įstatymo raidę", bet ir nesibodėdavo pagirt ir 10 parašyt. dabar nieku gyvu neapsiverstų liežuvis bloguoju ją minėti.
Smagus pavyzdys, kaip apibrėžtos taisyklės padeda vaikui suvokti savo darbų pasekmes, kurios paremtos nesmurtiniu atsaku. Net ne bausme, tačiau atitinkamu atlyginimu už atitinkamą darbą. Taip, tokie mokytojai yra geriausi, kurie sugeba sulaikyti vaikus tuo, jog jie nustato griežtas taisykles, kurių laikosi visi. Palyginkite su kitais mokytojais, iš kurių galima išzysti, kad jie nerašytų blogo pažymio. Ar tokių vaikai klauso? Regis, kiek mažiau.
RB
senbuvis
Posts: 5793
Joined: 2004-05-18 13:16

2010-04-09 20:22

D3monas wrote:Kuo tu geresnis už vaiką? Norėtum, kad tau beržinės košės įkrėsčiau? Kodėl nenorėtum?
Legionas wrote:Nieko prieš jei prisidirbčiau: skriausčiau ką nors, pavogčiau ką ar, tarkime, mokesčius rinkčiau.
Ne ne ne. Kalbu apie davimą tau į snukį išimtinai mano nuožiūra, mano sugalvotu pagrindu ir tiek smarkiai, kiek manysiu esant reikiamą. Be jokių apribojimų. Na, taip, kaip tu propaguoji šeimos santykiuose.
User avatar
Svetimas
senbuvis
Posts: 4701
Joined: 2004-05-25 19:04
Location: Vilnius

2010-04-10 18:34

Alchi wrote:Aš pritariu Akelai šituo klausimu. Šiek tiek pakeičiant mintį, mažus vaikus galima įsivaizduoti kaip labai protingus gyvuliukus. Beabejo galima gražiai mokyti šunį, kad jisai nemyžtų ant sofos, bet jeigu jau užlipo ant sofos ir pakėlė koją, tai jokie gražūs žodžiai nebepadės. Kuo skiriasi vaikai nuo gyvulių? Ogi tuo kad jie išmoksta kalbėti ir elgtis kaip žmonės.
Hmm... Sakai, labai maži vaikai dar nėra sąmoningi ir panašūs į gyvūnėlius, todėl juos galima šiek tiek paprograminti neigiamais paskatinimais nesąmoningam lygyje? O.K. Nors tai ir ne visai korektiška, bet pabandykim pasiremti šia analogija. T.y. kol kas palikime nuošaly tokią subtilią vaikų aklėjimo sritį ir nusileiskim į šiek tiek paprastesnę gyvūnų dresiravimo sritį. :)

Man labai įdomu, ką profesionalūs gyvūnų dresiruotojai mums pasakytų apie neigiamus fizinius paskatinimus ar smurtą gyvūnų dresiravime? Gal kas turi kokios solidesnės patirties šioj srity?
Kiek man teko girdėti ir patirti, šioje srityje iš esmės remiamasi teigiamais paskatinimais (na, nebent siektume išugdyti kokius agresyvius kovinius šunis ar pan.). O gal aš klystu?
reklamosauka
pradedantis
Posts: 128
Joined: 2009-09-17 12:18

2010-04-10 21:36

Jop, Svetimas, kaip tik ta tema TED žiūrėjau paskaitą, bet jau neberandu. Bet kaip suprantu, dresavime irgi pasitaiko bausmių, ir netgi fizinių. Kita vertus, su šuniu nelabai padiskutuosi, o su vaiku bent nuo trejų metų jau tikrai galima.
User avatar
Svetimas
senbuvis
Posts: 4701
Joined: 2004-05-25 19:04
Location: Vilnius

2010-05-22 13:10

D3monas wrote:Tyrimas rodo, jog tarp teigiamo ir neigiamo paskatinimo, imant visą populiaciją, nėra skirtumo. Tiesa, teigiamas paskatinimas labiau veikia ekstravertus, nei intravertus. (Čia prikišiu savo nuomonę ir pasakysiu, jog nenuostabu, jog užguiti žmonės nereaguoja į teigiamus paskatinimus. Jie beveik negirdi ir neišsiugdo reflekso į juos reaguoti. Intravertai yra dūchinami, todėl jie išmoksta labiau reaguoti į neigiamus paskatinimus. Manau, ilgainiui, teigiamai skatinant intravertą, jis turėtų prie tokio auklėjimo būdo priprasti ir į jį reaguoti labiau nei į neigiamą. Dar manau, kad kartu su tuo turėtų mažėti jo intraversija. Tačiau tai jau mano asmeninės spekuliacijos.)
Kaip suprasti tavo pasakymą, kad "intravertai yra dūchinami"? Kad iš dūchinamų vaikų išauga statistiškai daugiau intravertų?
Post Reply