Skaičiau šiek tiek apie mokyklas, tikybos pamokas.Tekštelėjo mintis:
Kokio velnio valstybė(mes) moka už moralinį žmonių luošinimą nuo vaikystės, įkišdama klaidingą pasaulio suvokimą ir netikras vertybes.Žinoma galima pasirinkti ir etikos pamokas, tačiau valstybė vis tiek moka tikyboms 'mokytojams' už brolių grimų knygos dėstymą.Ir kainuoja ir neigiamą įtaką duoda, kas to norėtų ?
Kokio velnio valstybė išlaiko bažnyčias.Suprantu pastatas gražus, bet gali ir nešildomas stovėti, tegu žiemą karštai meldžia į Kristų ir sušils.
Gal ir mes padarom savo Kosminių Klounų religija, padarysim erdvėlaivio formos šventyklą ir tegu valstybė apmoka mūsų [s]balius[/s] apeigas ir pastato eksploatacijos išlaidas...
Apšvieskit mane, nesuprantu kur Reksas pakastas.Ir šiaip greičiausiai valstybė kitų šarlatanų veikalus kompensuoja, gydytojai skatina homeopatiją, tuoj rentgeną pakeisim auros fotografija.
Religija ir Valstybė
Tėvų prašymų vaikai mokyklose mokomi tikybos. Net konstitucijoje šitai sakoma. Tai yra jų teisė. Jei nesusirenka grupė vaikų tikybos pamokoms - tikybos mokytojo nebereikia, jis atleidžiamas ir tiek.
Religijos remiamos, nes tai yra bendruomenę jungiančios organizacijos. Bendruomenė moka mokesčius - bendruomenė reguliuoja kur juos dėti.
Tokia, tatai demokratija. Gassetas tik pasijuoktų iš tokios situacijos ir pasakytų "o ką aš jums sakiau, vaikučiai?" Tai tik dar viena apraiša to, kad dauguma sugalvoja, kad jai kažko reikia ir tai daro neatsižvelgdama į mažumas, dauguma, sakydama "visi" turi galvoje tik save, pavyzdžiui "visi lietuviai yra katalikai" ir t.t.
Religijos remiamos, nes tai yra bendruomenę jungiančios organizacijos. Bendruomenė moka mokesčius - bendruomenė reguliuoja kur juos dėti.
Tokia, tatai demokratija. Gassetas tik pasijuoktų iš tokios situacijos ir pasakytų "o ką aš jums sakiau, vaikučiai?" Tai tik dar viena apraiša to, kad dauguma sugalvoja, kad jai kažko reikia ir tai daro neatsižvelgdama į mažumas, dauguma, sakydama "visi" turi galvoje tik save, pavyzdžiui "visi lietuviai yra katalikai" ir t.t.
Na šaunu, kad vienija visuomenę, bet dar šauniau būtų jei nekištų savo evoliucijos, bei savos moralės, kuri Ugandoj (kur katalikų ~80%) privedė prie gėjų kartuvių,tiesa to dar nebuvo, bet įstatymo projektas jau buvo.
Dėl santvarkos nežinau kuri geriausia.Neseniai užtikau svetainę/forumą propaguojančius komunizmą kaip geriausią santvarką.Šiek tiek pasiskaitinėjau ten, netapau komunizmo šalininku, bet užteko suprasti, kad demokratija nėra vienintelė ir geriausia santvarka kaip greičiausiai mano 80% lietuvių, jaunimo greičiausiai visas šimtas.Reikės kada surasti laiko paskaityti apie santvarkas ir nuspręsti kuri geriausia
Dar vienas perliukas į temą:
"Katedros aikštė priklauso Lietuvos Respublikai ir Bažnyčia neturėtų teisės kištis į tai, kas ten vyksta, deja, Vilniaus savivaldybė prižadėjo Bažnyčiai, kad bus atsiklausiama leidimų."
Vadinasi jei būtų norinčių valstybė finansuotų ir armagedono nuspėjimo pamokasD3monas wrote:Tėvų prašymų vaikai mokyklose mokomi tikybos. Net konstitucijoje šitai sakoma. Tai yra jų teisė.
Dėl santvarkos nežinau kuri geriausia.Neseniai užtikau svetainę/forumą propaguojančius komunizmą kaip geriausią santvarką.Šiek tiek pasiskaitinėjau ten, netapau komunizmo šalininku, bet užteko suprasti, kad demokratija nėra vienintelė ir geriausia santvarka kaip greičiausiai mano 80% lietuvių, jaunimo greičiausiai visas šimtas.Reikės kada surasti laiko paskaityti apie santvarkas ir nuspręsti kuri geriausia
Dar vienas perliukas į temą:
"Katedros aikštė priklauso Lietuvos Respublikai ir Bažnyčia neturėtų teisės kištis į tai, kas ten vyksta, deja, Vilniaus savivaldybė prižadėjo Bažnyčiai, kad bus atsiklausiama leidimų."
Del tos pacios priezasties, del kurios islaiko ir sporto klubus, bibliotekas, mokyklas, gamyklas - padeda savo klanui.Kokio velnio valstybė išlaiko bažnyčias.
Manyciau, kad valstybe reiktu atskirti nuo baznycios, svietimo, ekonomikos ir sporto.
Rated. Teigdamas jog tikybos mokymas perša klaidingas vertybes ir t.t. taikotės daryti tai kuo kaltinate tikybos mokytojus ir valstybę: Peršate savo vertybes.
Taip dauguma primeta savo valią nes tam, kad ji tai galėtų padaryti ta dauguma ir susidarė.
Galų gale iš esmės pritariu Legiono minčiai, kad religija yra valstybės įrankis kontrolei. Kaip ir begalė kitų įrankių (media, švietimas, soc parama, verslo parama ir t.t.) kuriuos žmonės įteikė "valstybei", kad ši užtikrintu jiems sotų, saugų ir laimingą gyvenimą. Praktikoje ne viskas ten veikia (o galų gale dėl žmogiškojo faktoriaus ir visai nustoja veikti neretai).
Dėl demokratijos. Dar viena žmogiškojo netobulumo neatlaikanti tobula sistema. Visos utopinės idėjos remiasi postulatu, kad jose gyvens idealiai joms pritaikytos visuomenės. Demokratiojoje aktyvi, kompetetinga ir informuota, komunizme motyvuota ir savo poziciją priimanti, Anarchijoje kompetetinga ir savaime sąžininga. Dar yra autoritarinės valdymo formos kurios kelia mažiau reikalvimų visuomenei tačiau yra giliai trumpalaikės (istorijos masteliu).
Praktikoje jos visos geros ir visos blogos. Visos gali veikti idealiai, tačiau kol kas nėra nei vienos kurios žmonės nesugebėtų su fuckupinti.
Taip dauguma primeta savo valią nes tam, kad ji tai galėtų padaryti ta dauguma ir susidarė.
Galų gale iš esmės pritariu Legiono minčiai, kad religija yra valstybės įrankis kontrolei. Kaip ir begalė kitų įrankių (media, švietimas, soc parama, verslo parama ir t.t.) kuriuos žmonės įteikė "valstybei", kad ši užtikrintu jiems sotų, saugų ir laimingą gyvenimą. Praktikoje ne viskas ten veikia (o galų gale dėl žmogiškojo faktoriaus ir visai nustoja veikti neretai).
Dėl demokratijos. Dar viena žmogiškojo netobulumo neatlaikanti tobula sistema. Visos utopinės idėjos remiasi postulatu, kad jose gyvens idealiai joms pritaikytos visuomenės. Demokratiojoje aktyvi, kompetetinga ir informuota, komunizme motyvuota ir savo poziciją priimanti, Anarchijoje kompetetinga ir savaime sąžininga. Dar yra autoritarinės valdymo formos kurios kelia mažiau reikalvimų visuomenei tačiau yra giliai trumpalaikės (istorijos masteliu).
Praktikoje jos visos geros ir visos blogos. Visos gali veikti idealiai, tačiau kol kas nėra nei vienos kurios žmonės nesugebėtų su fuckupinti.
Jei jau taip grynai pagal temos antraštę "religija ir valstybė", tai turim religiją, kuri sugebėjo sukurti labai įtakingą valstybę (Vatikanas) ir turi daugybę savo "ambasadų" ar filialų visame pasaulyje. Kai pagalvoji, tai, jei religija nebūtų atskirta nuo valstybės, teoriškai būtumėm... kaip ir Vatikano dalis. Ar kaip?
Na dzin Ne tik Vatikanas - daugybė firmų, korporacijų ir pan turi savo centrinę būstinę ir jos filialus visame pasaulyje. Taigi, jei nekreipsime dėmesio į visus barokinius papuošimus ir laikysime Vatikaną organizacija, kuri per savo filialus realizuoja kokį tai savo specifinį žmonių psichologija manipuliuojantį produktą, ir žėsim į tai per rinkodaros prizmę, tai naujos klientūros/darbuotojų auginimasis bei atitinkamas paruošimas (tikybos pamokos, teologijos fakultetas, seminarijos) yra labai labai kieta rinkodaros strategija ir tiek.
Statusas "religija" padeda nepakliūti į sąrašą tų firmų, kurios moka mokesčius, bet, kadangi nemokamas sūris tik pelėkautuose, filialui tenka atidirbti vietinei valdžiai teikiant specifines paslaugas: "ganant" bei varant bandą ten, kur reikia valdžiai. (Žinoma, derinant tai ir su savo pagrindine strategija.)
Vienžo, vyraujančios krikščionybės atveju religija yra dviejų valstybių simbiozė (tos valstybės, kurioje yra filialas ir Vatikano), kada pirmoji teikia resus, o antroji... turi patentą. Na taip - patentą produktui, pagal kurį vietoje sukuriama specifinė žmonių valdymo struktūra dubliuojanti vietinę valdžią. Žinoma, šiek tiek kitame lygmenyje, nei tiesioginė, bet tai irgi valdžia (dubliuodami vietinę valdžią priverčia pastaruosius su savimi skaitytis bei prisistatyti "ant kilimėlio"). Šio valdžios simbioto atsikratyti įmanoma tik ekstremaliais metodais (dalinai tai buvo TSRS egzistavimo metu), tačiau po 1991 ji buvo mikliai resurektinta
Taigi, turim praktiškai tobulą sistemą atnaujinamą jaunais gabiais individais iš vietinių populiacijų. Jie kieti!
(Nebent susirems su panašaus tipo bet šiek tiek kitokia sistema...)
P.S. Vatikanas turi priešlėktuvinę gynybą? (Nors toks teroro aktas tik duotų darbo statybininkams ir - gal - nauji iš filialų sulėkę Vatikano darbuotojai būtų šiek tiek jaunesni. Bet nenustebčiau )
Na dzin
Ne tik Vatikanas - daugybė firmų, korporacijų ir pan turi savo centrinę būstinę ir jos filialus visame pasaulyje. Taigi, jei nekreipsime dėmesio į visus barokinius papuošimus ir laikysime Vatikaną organizacija, kuri per savo filialus realizuoja kokį tai savo specifinį žmonių psichologija manipuliuojantį produktą, ir žėsim į tai per rinkodaros prizmę, tai naujos klientūros/darbuotojų auginimasis bei atitinkamas paruošimas (tikybos pamokos, teologijos fakultetas, seminarijos) yra labai labai kieta rinkodaros strategija ir tiek.Statusas "religija" padeda nepakliūti į sąrašą tų firmų, kurios moka mokesčius, bet, kadangi nemokamas sūris tik pelėkautuose, filialui tenka atidirbti vietinei valdžiai teikiant specifines paslaugas: "ganant" bei varant bandą ten, kur reikia valdžiai. (Žinoma, derinant tai ir su savo pagrindine strategija.)
Vienžo, vyraujančios krikščionybės atveju religija yra dviejų valstybių simbiozė (tos valstybės, kurioje yra filialas ir Vatikano), kada pirmoji teikia resus, o antroji... turi patentą
. Na taip - patentą produktui, pagal kurį vietoje sukuriama specifinė žmonių valdymo struktūra dubliuojanti vietinę valdžią. Žinoma, šiek tiek kitame lygmenyje, nei tiesioginė, bet tai irgi valdžia (dubliuodami vietinę valdžią priverčia pastaruosius su savimi skaitytis bei prisistatyti "ant kilimėlio"). Šio valdžios simbioto atsikratyti įmanoma tik ekstremaliais metodais (dalinai tai buvo TSRS egzistavimo metu), tačiau po 1991 ji buvo mikliai resurektinta Taigi, turim praktiškai tobulą sistemą atnaujinamą jaunais gabiais individais iš vietinių populiacijų. Jie kieti!
(Nebent susirems su panašaus tipo bet šiek tiek kitokia sistema...)
P.S. Vatikanas turi priešlėktuvinę gynybą?
(Nors toks teroro aktas tik duotų darbo statybininkams ir - gal - nauji iš filialų sulėkę Vatikano darbuotojai būtų šiek tiek jaunesni. Bet nenustebčiau )
O aš esu už tikybos pamokas mokyklose. Vaikams turi būti suteikiama galimybė susipažinti su ideologija, kurios laikosi šimtai milijonų žmonių - tai padės jiems atrodyti labiau išprususiais (kas niekada nėra pavartojęs žodžių iš biblijos, pirmas meskite į mane akmenį ), praplatins potencialių kontaktų ratą (dauguma skeptikų nėra ir nenori būti hardcore, todėl pravartu yra geriau pažinot ir gebėt bendraut su savo religingais draugais). Galų gale, su religija nesusipažinus, kvaila ir jai oponuot.
Vienintelis pokytis kurio aš norėčiau - kad tikybos mokytojais būtų parenkami nešališki pasauliečiai.
), praplatins potencialių kontaktų ratą (dauguma skeptikų nėra ir nenori būti hardcore, todėl pravartu yra geriau pažinot ir gebėt bendraut su savo religingais draugais). Galų gale, su religija nesusipažinus, kvaila ir jai oponuot.Vienintelis pokytis kurio aš norėčiau - kad tikybos mokytojais būtų parenkami nešališki pasauliečiai.
Siūlau, kad mokytojai būtų ne tikybos, o tikybųiustas wrote:Vienintelis pokytis kurio aš norėčiau - kad tikybos mokytojais būtų parenkami nešališki pasauliečiai.
Gyvename multikultūriniame pasaulyje, reikia žinoti, į ką tiki kitose šalyse, ar tiesiog kaimynai su kitokia odos spalva, akių forma ir etc. Bent pagrindinėms religijoms dėmesio turėtų būti skiriama po lygiai.Irgi galvojau tą sakyt, bet... man atrodo niekada gyvenime nesu šnekėjęs apie religiją su budistu, daoistu, induistu ar net musulmonu. Ir manau ne vienas aš toks. Vis tik mūsų regione didžiausią reikšmę turi krikščionybė, todėl būtų praktiška jai ir skirti daugiau dėmesio. Na, padidinto dėmesio dar galėtų susilaukti pagonybė (bet taip sakau ne visai dėl praktinių sumetimų)
Vis tik mūsų regione didžiausią reikšmę turi krikščionybė, todėl būtų praktiška jai ir skirti daugiau dėmesio. Na, padidinto dėmesio dar galėtų susilaukti pagonybė (bet taip sakau ne visai dėl praktinių sumetimų) Na kaip... hmmm, rašei:iustas wrote:Irgi galvojau tą sakyt, bet... man atrodo niekada gyvenime nesu šnekėjęs apie religiją su budistu, daoistu, induistu ar net musulmonu. Ir manau ne vienas aš toks.
Jei norima, kad vaikai būtų išprusę - jie turi žinoti pagrindinių religijų esmę neiškeliant kurios nors virš kitų (moko pasaulietis, galbūt istorikas ar tiesiog religiotyrininkas), jei proteguojama kokia nors viena religija - tos religijos pagrindų moko jos adeptas ir vyraujanti informacija yra būtent apie šią religiją. Pirmu atveju mokymas turėtų prasidėti nuo kokios 4-5 klasės ar vėliau, nes pradinių klasių moksleiviams tokia informacija per sudėtinga. Antru atveju mokoma nuo pirmos klasės, nes mokoma dalykų, kuriuos svarbiausia "priimti širdimi", o ne protuiustas wrote:Vaikams turi būti suteikiama galimybė susipažinti su ideologija, kurios laikosi šimtai milijonų žmonių - tai padės jiems atrodyti labiau išprususiais(...)
Jo, bet aš sakiau ir kad
Dėl klasių, sutinku visiškai, su religija neturi būti prasidedama anksčiau vidurinės mokyklos (5 klasė). Galima ir vėliau. Kiek pamenu, gimnazijos pradžioj buvo nagrinėjama pagonybė (per literatūros pamokas), taigi variantas yra net ir vėlesnės klasės.
o krikščioniško auklėjimo žmonėms budistinis, musulmoniškas ar kt. požiūris yra gerokai svetimas. Kai svetimas pats požiūris, tai ir jį išmanantis žmogus nekels tokio didelio įspūdžio. Juk natūralu. Bet nesakau kad kitų religijų nereikia įtraukt visiškai. Jų pagrindinių principų išmanymas taip pat yra pravartus - tiesiog ne toks aktualus, mano nuomone.praplatins potencialių kontaktų ratą
Dėl klasių, sutinku visiškai, su religija neturi būti prasidedama anksčiau vidurinės mokyklos (5 klasė). Galima ir vėliau. Kiek pamenu, gimnazijos pradžioj buvo nagrinėjama pagonybė (per literatūros pamokas), taigi variantas yra net ir vėlesnės klasės.
Valstybės išlaiko sporto klubus ? Tai kokio velnio aš moku 100lt/mėn už sportą tada ? Greičiausiai pataikiau į tą neišlaikomą, bet išlaikomo neradau, nebent kokios policijos salės pareigūnų formai palaikyti ar gaisrinei kur bet ne civiliams...Legionas wrote:Del tos pacios priezasties, del kurios islaiko ir sporto klubus, bibliotekas, mokyklas, gamyklas - padeda savo klanui.Kokio velnio valstybė išlaiko bažnyčias.
Manyciau, kad valstybe reiktu atskirti nuo baznycios, svietimo, ekonomikos ir sporto.
Bibliotekos ok, tai yra šviečiamoji veikla, religijos skleidžiamos "tiesos" yra anti-šviečiamoji veikla, mokyklos taip pat prie išsilavinimo, kuris reikalingas žmogui tikrai.Gamyklas ? nuo kada valstybė gamyklas išlaiko.Nebent tai jų gamyklos, jų produkcija, jų pelnas, bet toks ir išlaikymas tada, iš pelno pasidengia(tūrėtų bent, Lietuvoj viskas turėtų
)Kas perša savo vertybes, ar žmonės pasakojantys apie dantukų fėjas, jų įsakymus tai ką žmogus gali daryti ko ne, už ką baus, kaip baus,ko dantukų fėja nori, kad tu darytum, ko neleidžia t.t... ar tie, kurie sako, kad nėra tų fėjų ir nereikia žmonėms smegenų plauti.aivaras wrote:Rated. Teigdamas jog tikybos mokymas perša klaidingas vertybes ir t.t. taikotės daryti tai kuo kaltinate tikybos mokytojus ir valstybę: Peršate savo vertybes.
Matai, kaip vėliau nuėjo diskusijose greičiausiai reikėtų tikybų pamokų, o ne tikybos.Sakot visi katalikai Lietuvoj, ar tikrai vis dar būtum katalikas jei nuo antros ar pirmos klasės "mokytų" tau islamo dėsnius, ideologija, maldas t.tiustas wrote:O aš esu už tikybos pamokas mokyklose. Vaikams turi būti suteikiama galimybė susipažinti su ideologija, kurios laikosi šimtai milijonų žmonių - tai padės jiems atrodyti labiau išprususiais
Jei pasakoji žmogui, kad ši dantukų fėja teisingiausia, kitų nėra tai kaip gali norėt iš žmogaus, kad jis galvotų kitaip.Panaikinam tikybą, iki penktos klasės eina etika ar kitoks dorinis ugdymas, nuo 5 religijos.Tik reiktų, kad neprimetinėtų kažkurios tai religijos, o būtų šiaip pažintinis kursas apie visas.
Darai tą pačią klaidą, kaip ir krikščionys, vadinantys ateizmą religija. Siūlymas nepiršti vertybių nėra vertybių piršimas. Juk nematau, kad kažkas reikalautų dėstyti mokyklose mokslinį ateizmąaivaras wrote:Rated. Teigdamas jog tikybos mokymas perša klaidingas vertybes ir t.t. taikotės daryti tai kuo kaltinate tikybos mokytojus ir valstybę: Peršate savo vertybes.
Jos kelia milžiniškus reikalavimus diktatoriui. Kaip tik todėl ir neišsilaiko.aivaras wrote:Dar yra autoritarinės valdymo formos kurios kelia mažiau reikalvimų visuomenei tačiau yra giliai trumpalaikės (istorijos masteliu).
Šiaip, manau, paprasta būtų, jei mokyklose nebūtų jokių tikybos pamokų, tačiau norintiems tėvams būtų leidžiama nuomotis mokyklos patalpas ir samdyti savus mokytojus, kad ir būreliams, klubams, etc. Tarp viso to - ir tikybos pamokoms. O iš valstybės pinigų mokėti tikybos mokytojams algas yra kiek kvaila, mat ne visi yra tikintys ir ne visi yra to paties tikėjimo.
Na, gerai, tarkime būtų siūloma vietoje tikybos mokyti ateizmo... Tiesiog tarkime. Ir tai vis vien nebūtų vertybių piršimas, mat tai yra moksliška, tikrai ir pagrindžiama pozicija, atitinkanti realybę, tačiau kartu su savimi nesinešanti jokių vertybių paketo, mat ateistų nevienija vertybės, tik pozicija, jog dievo nėra. Netikėjimas nėra vertybių apraiška, tai išvada padaryta remiantis tikrove ir logika. Sakyti, jog ateizmas yra vertybinis konstruktas, būtų tas pat kaip sakyti, jog pritarimas gravitacijos teorijai yra vertybinis konstruktas. Kitaip tariant, viena pusė (tikintieji) kiša savo vertybes ir primeta klaidingą požiūrį kitiems žmonėms, o racionalioji pusė sako "pažiūrėkime ką sako duomenys, įrodymai."aivaras wrote:Rated. Teigdamas jog tikybos mokymas perša klaidingas vertybes ir t.t. taikotės daryti tai kuo kaltinate tikybos mokytojus ir valstybę: Peršate savo vertybes.
O dabar dar pagalvok, jei tikybos mokyklose nebūtų mokoma, bet vietoje to, per istorijos ir literatūros pamokas būtų daugiau gilinamasi į mitologiją. Štai tada vaikų akiratis prasiplėstų, tačiau jie suprastų, jog religingumas nėra racionali pozicija, kuri yra tiek pat tikra kaip pasakos ir tiek. Būtų įdomu, informatyvu ir racionalu. Sakau iš savo patirties, mat turėjau be galo gerą lietuvių kalbos mokytoją, kuri itin daug dėmesio skyrė mitologijai ir jos analizavimui, nuo pat senųjų archetipinių mitų iki rimtesnių, kol galiausiai priėjome prie judaizmo ir krikščionybės mitų, etc. Visa tai sukūrė puikų suvokimą apie mitologijos tęstinumą ir tai, kaip žmonės tikėjo, jų tikėjimas keitėsi, etc.iustas wrote:O aš esu už tikybos pamokas mokyklose. Vaikams turi būti suteikiama galimybė susipažinti su ideologija, kurios laikosi šimtai milijonų žmonių - tai padės jiems atrodyti labiau išprususiais (kas niekada nėra pavartojęs žodžių iš biblijos, pirmas meskite į mane akmenį
Vienintelis pokytis kurio aš norėčiau - kad tikybos mokytojais būtų parenkami nešališki pasauliečiai.
Pradžiai, a) Aš ne katalikas, b) Per tikybos pamokas niekas neneigia jog egzistuoja kitos religijos.Rated wrote:Matai, kaip vėliau nuėjo diskusijose greičiausiai reikėtų tikybų pamokų, o ne tikybos.Sakot visi katalikai Lietuvoj, ar tikrai vis dar būtum katalikas jei nuo antros ar pirmos klasės "mokytų" tau islamo dėsnius, ideologija, maldas t.t
Jei pasakoji žmogui, kad ši dantukų fėja teisingiausia, kitų nėra tai kaip gali norėt iš žmogaus, kad jis galvotų kitaip.Panaikinam tikybą, iki penktos klasės eina etika ar kitoks dorinis ugdymas, nuo 5 religijos.Tik reiktų, kad neprimetinėtų kažkurios tai religijos, o būtų šiaip pažintinis kursas apie visas.
Paprastai vaikai su religija susiduria daug anksčiau, nei susiduria su mokykla, tad tikybos pamokų išėmimas vargu ar pakeistų daugelio žmonių įsitikinimus. Sutinku su mintim paversti tikybos pamokas pažintiniu kursu, tačiau nesutinku kad visos religijos būtų traktuojamos vienodai. Mūsų sėkmė daug priklauso nuo mūsų aplinkinių, o gyvename krikščioniškoje visuomenėje.
Iš esmės, tu sakai tą patį kaip ir aš. Tikybos pamokas įsivaizduoju kaip normalų informatyvų kursą. O ar tą kursą daryti atskirą, ar jo medžiagą įtraukti į kitus kursus - jau kitas klausimas.D3monas wrote:O dabar dar pagalvok, jei tikybos mokyklose nebūtų mokoma, bet vietoje to, per istorijos ir literatūros pamokas būtų daugiau gilinamasi į mitologiją. Štai tada vaikų akiratis prasiplėstų, tačiau jie suprastų, jog religingumas nėra racionali pozicija, kuri yra tiek pat tikra kaip pasakos ir tiek. Būtų įdomu, informatyvu ir racionalu. Sakau iš savo patirties, mat turėjau be galo gerą lietuvių kalbos mokytoją, kuri itin daug dėmesio skyrė mitologijai ir jos analizavimui, nuo pat senųjų archetipinių mitų iki rimtesnių, kol galiausiai priėjome prie judaizmo ir krikščionybės mitų, etc. Visa tai sukūrė puikų suvokimą apie mitologijos tęstinumą ir tai, kaip žmonės tikėjo, jų tikėjimas keitėsi, etc.
Matai, šis klausimas itin svarbus, mat, jei supažindinimas su mitologija vyksta per literatūros ir istorijos pamokas, tai dorinio ugdymo dalykas lieka tik etika, ir formaliai tikybos mokykloje nebelieka, lieka tik supažindinimas su mitologija, tačiau ne iš "dievulis sako ką reikia daryti" pusės, bet iš "įvairios tautos prisigalvoja įvairių dievų" pusės. O etika lieka paremta sekuliarumu ir humanizmu. Jei išliktų atskiras dalykas "religijų istorija" ar "pasaulio religijos" ar dar kaip nors pavadintas, tai jau suteiktų tiems vėjams moralinio svorio, žmonės į juos žiūrėtų rimtai, kaip į "skirtingus kelius į tiesą" ar panašiai, kitaip tariant, būtų sukuriama pozicija, jog tikėti yra sveikintina norma, nes "visas pasaulis tiki."iustas wrote:Iš esmės, tu sakai tą patį kaip ir aš. Tikybos pamokas įsivaizduoju kaip normalų informatyvų kursą. O ar tą kursą daryti atskirą, ar jo medžiagą įtraukti į kitus kursus - jau kitas klausimas.
Ok, sutinku
Kitas dalykas: Kas nors žinote kaip apmokamas mokytojų darbas? Abejoju kad dalykų kaip etika ar tikyba mokytojams mokama už pilną darbo dieną, įtariu kad jie gauna atlyginimą už išdirbtų valandų skaičių. Tai reiškia, kad valstybei finansų prasme nėra jokio skirtumo, finansuoti etikos ir tikybos, ar tik etikos pamokas. Valandų skaičius vis tiek gaunasi tas pats, kadangi šie dalykai yra alternatyvūs. Taigi, finansinis argumentas čia netinka.
Kitas dalykas: Kas nors žinote kaip apmokamas mokytojų darbas? Abejoju kad dalykų kaip etika ar tikyba mokytojams mokama už pilną darbo dieną, įtariu kad jie gauna atlyginimą už išdirbtų valandų skaičių. Tai reiškia, kad valstybei finansų prasme nėra jokio skirtumo, finansuoti etikos ir tikybos, ar tik etikos pamokas. Valandų skaičius vis tiek gaunasi tas pats, kadangi šie dalykai yra alternatyvūs. Taigi, finansinis argumentas čia netinka.
O ar etika (taip kaip dabar mokoma - po pamoką kas savaitę) nėra dirbtinė alternatyva tikybai? Gal jei panaikinti/privatizuoti tikybą ir etikos būtų galima sumažinti.iustas wrote: Tai reiškia, kad valstybei finansų prasme nėra jokio skirtumo, finansuoti etikos ir tikybos, ar tik etikos pamokas. Valandų skaičius vis tiek gaunasi tas pats, kadangi šie dalykai yra alternatyvūs. Taigi, finansinis argumentas čia netinka.
Be to ekonomiškai visad blogiau turėti du dalykus nei vieną. Atskiri vadovėliai, daugiau nepilnai užimtų klasių, atskiros studijų programos (?) (dėl to nesu tikras)...