Page 1 of 22

Euroskepticizmas Lietuvoje

Posted: 2011-04-09 20:25
by SCnazi
Nelabai domiuosi politika, bet paskutiniu metu internete susiduriu su euroskeptikais, man jų argumentai prieš ES atrodo, švelniai tariant, abejotini.

Re: Euroskepticizmas Lietuvoje

Posted: 2011-04-09 20:29
by nnavakas
Yra du tipai - arba prorusiški euroskeptikai, arba euroskeptikai izoliacionistai. Arba ribiniai euroskeptikai - tie, kurie mano, kad ES turi duoti Lietuvai pinigus, bet Lietuva neturi nieko įsipareigoti. Visi jie keliauja po Šengeno zoną be vizų ir nesiskundžia. Aišku, jei Šengeno zoną matysime kaip logiškai susietą su Europos Sąjunga.

Re: Euroskepticizmas Lietuvoje

Posted: 2011-04-09 20:35
by SCnazi
Dabar suprantu kodėl jie man iš karto nepatiko. Prorusiški serga Stokholmo sindromu - tai aišku, bet izoliacionistų ir dar Lietuvoj, nesuprantu.

Re: Euroskepticizmas Lietuvoje

Posted: 2011-04-09 20:42
by VYTS
Yra ir pagrįsto nepasitenkinimo pvz dėl pinigų perskirstymo, žemės ūkio reikalų.

Re: Euroskepticizmas Lietuvoje

Posted: 2011-04-10 02:45
by fizikanas
Ignalinos AE.

Re: Euroskepticizmas Lietuvoje

Posted: 2011-04-10 03:02
by nnavakas
Čia trečia kategorija.

Re: Euroskepticizmas Lietuvoje

Posted: 2011-04-10 03:17
by NSO
atsibundi viena ryta ir suzinai, kad turi nauja ir dar viena prezidenta.

http://www.youtube.com/watch?v=bypLwI5AQvY

Re: Euroskepticizmas Lietuvoje

Posted: 2011-04-10 03:28
by fizikanas
Ai, dar Tomasevskis yra europarlamentaras :) Humoras, ten man ne organizacija labiau atrodo.

Re: Euroskepticizmas Lietuvoje

Posted: 2011-04-14 18:37
by Undine
Aš nežinau daug Euroskeptiškų idėjų. Išskyrus kad ES valdžios institucijose dirbantys žmonės tiek pat korumpuoti kaip ir atskirų valstybių valdžiose. Su ES valdžia turim papildomą korupcijos sluoksnį, reiškia daugiau pinigų dingsta perskirstymo metu.

Kita vertus, tam yra sprendimas. Žmonės turi protestuoti ir reikalauti, kad ES ir atskirų valstybių biudžetai būtų audituojami privačių audito firmų, kurios už išvadas atsako savo reputacija, ir daugiau dėmesio kreipti į audito nuomonę. Pvz. dabar ES biudžetą audituoja Europos audito rūmai (iškart kyla interesų konfliktas - šie rūmai finansuojami iš to paties biudžeto, todėl nėra nepriklausomi), bet ir nepaisant to, kad jų nepriklausomumas abejotinas, jie iki šiol nėra pateikę besąlyginės (t.y. geros) nuomonės apie ES biudžetą.

http://www.youtube.com/watch?v=wANxxNOsfb4

Re: Euroskepticizmas Lietuvoje

Posted: 2011-04-14 19:26
by RB
Undine wrote:Kita vertus, tam yra sprendimas. Žmonės turi protestuoti ir reikalauti, kad ES ir atskirų valstybių biudžetai būtų audituojami privačių audito firmų, kurios už išvadas atsako savo reputacija, ir daugiau dėmesio kreipti į audito nuomonę.
Maždaug taip, kaip kai kurios privačios energetikos kompanijos buvo audituojamos privačių savo reputacija už išvadas atsakančių audito firmų? :)

Re: Euroskepticizmas Lietuvoje

Posted: 2011-04-14 19:45
by NSO
Undine wrote:jie iki šiol nėra pateikę besąlyginės (t.y. geros) nuomonės apie ES biudžetą.
audito rumai paprastai kaltina nacionalines vyriausybes.

Re: Euroskepticizmas Lietuvoje

Posted: 2011-04-15 00:09
by Undine
AA juk buvo pripažinti kaltais teisme, ar ne? Reaputacija nukentėjo, ar ne? Praktikos licencijų AA savanoriškai atsisakė, ar ne? Iš didžiausiųjų penketuko iškrito, ar ne? Puiki iliustracija, RB, kaip visada.

Aišku, jei žinote geresnių priemonių, tai kodėl gi mums nepapasakojus?

Re: Euroskepticizmas Lietuvoje

Posted: 2011-04-15 20:08
by RB
Undine wrote:AA juk buvo pripažinti kaltais teisme, ar ne?
Ne, nebuvo. Ar tiksliau buvo laikinai. JAV Aukščiausiasis teismas panaikino nuosprendį.
Undine wrote:Reaputacija nukentėjo, ar ne? Praktikos licencijų AA savanoriškai atsisakė, ar ne? Iš didžiausiųjų penketuko iškrito, ar ne? Puiki iliustracija, RB, kaip visada.
Mhm, „Enron“ akcininkams nuo to smarkiai palengvėjo? Nors žinoma, gal aš visai nepagrįstai manau, jog svarbu projekto sėkmė. Gal tikrai svarbiausia yra po katastrofos surasti, ką apkaltinti. :)

Re: Euroskepticizmas Lietuvoje

Posted: 2011-04-15 21:16
by Undine
Visai pagrįstai manai, kad svarbu sėkmė. Visai atsitiktinai aš irgi taip pat manau. Ir kuriuo keliu tavo manymu didesnė tikimybė sėkmės sulaukti?

Re: Euroskepticizmas Lietuvoje

Posted: 2011-04-16 18:20
by Abejoklis
Iš ES naudingos tėra atviros sienos. Visa kita (centrinis bankas, harmonizuojami mokesčiai, teismai, subsidijos runkeliams ir bankininkams, infliacija, kariuomenė ir t.t.) yra blogis.

Re: Euroskepticizmas Lietuvoje

Posted: 2011-04-19 18:47
by Šešėlis
Visa kita ... yra blogis
Kaip suprantu, į tą kategoriją pakliūna taip pat spaudimas dėl visokių ten moterų ir gėjų teisių (sunku įsivaizduoti, kaip tai galėtų būti gėris visas teises turinčiam ne moteriai ir ne gėjui), taip pat visokie ten europiniai kokybės (kad ir maisto), energijos taupymo ir kt. standartai. Be to, visi draudimai mulkinti pirkėjus ir visokie bankinės saugos reikalavimai (kad ir pastarasis – privalomas PIN kodas atsiskaitant kortele) šiaip jau yra asmens teisės į mulkinimą ir apiplėšinėjimą pažeidimas.

Re: Euroskepticizmas Lietuvoje

Posted: 2011-04-19 19:38
by Abejoklis
Šešėlis wrote: Kaip suprantu, į tą kategoriją pakliūna taip pat spaudimas dėl visokių ten moterų ir gėjų teisių (sunku įsivaizduoti, kaip tai galėtų būti gėris visas teises turinčiam ne moteriai ir ne gėjui), taip pat visokie ten europiniai kokybės (kad ir maisto), energijos taupymo ir kt. standartai. Be to, visi draudimai mulkinti pirkėjus ir visokie bankinės saugos reikalavimai (kad ir pastarasis – privalomas PIN kodas atsiskaitant kortele) šiaip jau yra asmens teisės į mulkinimą ir apiplėšinėjimą pažeidimas.
Galima pamanyti, kad uz ES ribu nera ir banku vartotoju teisiu...
Taigi brangiai mokame uz centrini planavima ir reguliavima, o mainais negauname nieko, ko negalime pasidaryti patys.

Re: Euroskepticizmas Lietuvoje

Posted: 2011-04-20 00:03
by Šešėlis
Taigi brangiai mokame uz centrini planavima ir reguliavima, o mainais negauname nieko, ko negalime pasidaryti patys.
Įsivaizduokime du elementarius geležinkelių infrastruktūros planavimo scenarijus:

1) geležinkelių gamybos ir tiesimo standartus (pvz., bėgių plotį) nustato kiekviena valstybė atskirai (27 kartus, 27 skirtingi bėgių pločiai) ir

2) šiuos standartus priima centrinė institucija (vieną kartą, vienas bėgių plotis).

Prašom apskaičiuoti, kiek pirmas scenarijus yra pigesnis už antrą ir kiek kartų geležinkelio infrastruktūra taps našesnė, kai traukiniai negalės išvažiuoti iš vienos šalies į kitą (kaip tik labai realus pavyzdys – didelė geležinkelių dalis nėra suderinama, nes paveldėta prieš atsirandant europiniams standartams).