Racionalaus pasirinkimo teorija

[Meduolis]

Racionalaus pasirinkimo teorija yra vienas iš neoklasikinės ekonomikos pagrindų. Šios teorijos tezės labai trumpai:


1. Žmonės yra tikslus turinčios, sąmoningos būtybės.

2. Žmonės žino savo poreikius, ir gali juos suskirstyti hierarchiškai pagal prioritetą.

3. Darydami pasirinkimą, žmonės atlieka racionalius skaičiavimus, atsižvelgdami į galimą alternatyvių pasirinkimų naudą bei kainą ar prarastą naudą;

4. Socialinės struktūros ir kolektyviniai sprendimai visuomet yra naudos siekiančių žmonių racionalaus pasirinkimo vaisiai.


Taigi tokios yra pagrindinės Racionalaus Pasirinkimo Teorijos bei visos neoklasikinės-liberalios ekonomikos prielaidos. Trumpai drūtai, teigiama, kad žmonės yra pakankamai racionalūs, kad pasirinktų tą sprendimą, kuris jiems atneš daugiausiai naudos. Praktiškai visi ekonominiai skaičiavimai ar prognozės atliekami turint omenyje šias prielaidas.

Tačiau ar protinga kurti ekonomiką atsižvelgiant vien į šias išvardintas prielaidas, tai yra, kad žmogus yra absoliučiai racionalus ir turi tobulas žinias? Ar šios prielaidos apskritai yra teisingos?

Štai keletas veiksnių, kurie nemaža dalimi lemia žmonių sprendimus:


1. Selektyvus faktų atsirinkimas - žmogus yra linkęs prisiminti tik tuos faktus, kurie palaiko jo iš anksto padarytą išvadą, ir atmesti visus likusius

2. Per anksti nutraukta alternatyvų paieška - žmogus yra linkęs pasirinkti pačią pirmą pasitaisiusią alternatyvą, kuri jo manymu gali atnešti naudos.

3. Konservatyvizmas ir inercija - žmogus nėra linkęs keisti savo elgesio vos pasitaikius pirmai geresnei alternatyvai, jis yra linkęs prisirišti prie to, kas jam įprasta.

4. Selektyvus suvokimas - žmogus yra linkęs atmesti ar neįsiminti tokios informacijos, kuri jam nesukelia didelio įspūdžio.

5. Optimizmas - žmogus yra linkęs į viską žvelgti iš šviesiosios pusės, kas gali įtakoti iškreiptų įsitikinimų atsiradimą.

6. Žmogus yra linkęs labiau krepti dėmesį į naują informaciją, nei seną.

7. Žmogus yra linkęs patikėti tuo, ką yra girdėjęs daugybę kartų iš daugelio skirtingų šaltinių.

8. Grupinis mąstymas - žmogus yra linkęs pritarti nuomonei tos žmonių grupės, kuriai priklauso.

9. Žmogus yra linkęs atmesti informaciją iš tų asmenų ar grupių, kurie jam paprasčiausiai nepatinka, ir yra linkęs patikėti tuo, ką sako jam patinkntys asmenys ar grupės.

10. Žmogus savo sėkmę yra linkęs pateisinti savo sugebėjimais ir talentais, o nesėkmę nurašo kaip kažkokių išorinių jėgų veiksnius. Tuo tarpu kitų žmonių sėkmę jis linkęs aiškinti kaip išorinių jėgų rezultatą, o nesėkmę - kaip tų žmonių sugebėjimų ar talentų trūkumą.

11. Žmogus yra linkęs nepakankamai įvertinti ateities įvykių neužtikrintumą, kadangi dažniausiai yra tikras, kad tuos įvykius gali kontroliuoti, net ir tuomet kai taip nėra.

12. Klaidingi apibendrinimai - žmogus yra linkęs supaprastinti visą gaunamą informaciją darydamas apibendrinimus. Šie apibendrinimai dažnai būna tiesiog klaidingi, o tai gali turėti įtakos sprendimų priėmime.

13. Klaidingas priežastingumo nustatymas - žmogus yra linkęs tam tikriems reiškiniams priskirti klaidingą priežastį vien todėl, kad įžvelgia koreliaciją tarp įvykių.


Taigi, ekonomiką statome ant prielaidų, kurios akivaizdžiai yra klaidingos. Maža to, nuolat vystoma ir tobulinama nauja mokslo sritis, vadinama marketingu. Marketingo paskirtis nėra vien tik išsiaiškinti žmonių poreikius, nors marketingas dažiausiai tam ir naudojamas. Kita jo paskirtis - valdyti žmonių sprendimus, faktiškai pasinaudojant šiomis mano išvardintomis žmogaus silpnybėmis. Šioje srityje pažengta jau neįtikėtinai toli.

Taigi mano klausimas ekonomikos asams ir ne tik jiems: ar ekonomikos mokslo srityje vyksta kokie nors pokyčiai, ar vis dar remiamasi prielaidomis, kad žmogus yra visiškai racionali sau naudos siekianti būtybė? Ar nebūtų laikas kažką keisti - juk galimybės įtakoti žmonių sprendimus jau yra pasiekusios pakankamai aukštą lygį.

[Vajezus]

Galiu pasakyti viena dalyka - musu marketingo destytojas pastoviai kartojo, kad pirmutinis marketingo uzhdavinys esas tenkinti kliento poreikius Net susigraudinau

[Meduolis]

Galiu pasakyti viena dalyka - musu marketingo destytojas pastoviai kartojo, kad pirmutinis marketingo uzhdavinys esas tenkinti kliento poreikius Net susigraudinau

Žinai, karts nuo karto tenka sudalyvauti telefoninėse apklausose. Didžiosios jų dalies tikslas būna ne sužinoti mano poreikius, o išsiaiškinti, kokia reklama labiausiai veikia mano nuostatas ir sprendimus

[skeptikas]

Galiu pasakyti viena dalyka - musu marketingo destytojas pastoviai kartojo, kad pirmutinis marketingo uzhdavinys esas tenkinti kliento poreikius Net susigraudinau

manau kad marketingo pagrindinis tikslas yra koreguoti vartotojo poreikiu prioriteto piramide...
Lia lia lia su CALGON tarnau ilgiau....

[Nomad]

Taigi mano klausimas ekonomikos asams ir ne tik jiems: ar ekonomikos mokslo srityje vyksta kokie nors pokyčiai, ar vis dar remiamasi prielaidomis, kad žmogus yra visiškai racionali sau naudos siekianti būtybė? Ar nebūtų laikas kažką keisti - juk galimybės įtakoti žmonių sprendimus jau yra pasiekusios pakankamai aukštą lygį.

Kokie pokyčiai vyksta ekonomikos teorijoje nežinau, bo greičiausiai šį semestrą apturėsiu skolą iš ekonomikos

O kas vyksta gyvenime, išsakei labai teisingai ("teisingai" = "lygiai taip, kaip galvoju ir aš"). Kažkiek šią temą bandžiau paliesti savo poste apie reklamą, tačiau nesugebėjau taip tiksliai suformuluoti.

Ką siūlai keisti? Esu girdėjęs, kad ekonomika vadinama "niūriuoju mokslu". Nežinau, kodėl taip pavadinta, tačiau mano spėjimas toks: viskas yra blogai, tačiau mes galime kažką keisti tam, kad dar pablogintume.

[Vajezus]

Esu girdėjęs, kad ekonomika vadinama "niūriuoju mokslu". Nežinau, kodėl taip pavadinta

Klausiate - atsakome. Toki epiteta dave kazhkuris zhmogus, perskaites Tomo Maltuso traktata apie tai, kad gyventojai dauginasi geometrine progresija, o resursu daugeja tik aritmetine, taigi busianti katastrofa ir pan.

[Meduolis]

Ką siūlai keisti?

Dalykas tas, kad nežinau. Neoklasikinė ekonomika šiuo metu yra tapusi vos ne matematiniu modeliu. Susitatai skaičius vietoj nežinomųjų į formulę ir gauni rezultatą - čia aš labai naiviai apibūdinau, bet išties yra panašiai. Ir visa tai remiasi tomis mano keturiomis išvardintomis prielaidomis. Tuo tarpu tokie dalykai, kaip psichologija ar sociologija paliekama nuošalyje. Ekonomikos specialistai išties nesiremia jokiomis mokslinėmis žiniomis apie žmogų. Į žmogaus realų elgesį, to elgesio priežastis ten, galima sakyti, neatsižvelgiama. Tuo tarpu kieno nagrinėjimu ekonomika užsiima? Prekybos, gamybos, vartojimo, paslaugų ir kitų dalykų, kurie priklauso vien nuo žmonių sprendimų.

Tuo tarpu marketingas - atvirkščiai. Ten atsparos taškas yra būtent įvairios mokslinės žinios apie žmogų: sociologija, psichologija ir taip toliau. Studentas nueina į ekonomikos paskaitą, ir ten jam aiškinama, kad žmogaus sprendimai yra visiškai racionalūs. Po to nueina į marketingo paskaitą, ir ten jam jau dėstoma kaip tuos sprendimus įtakoti, ir padaryti juos nelabai racionalius (na gal Vajėzaus dėstytojas - išimtis). Štai kokia keistenybė gaunasi.

[Nomad]

Pabandykime pavyzdžius iš gyvenimo. Žmogui sakai: skepticizmas yra ne tai kad gerai, tai yra būtina. Jis tau atsako: skeptikai yra vaizduotės neturintys stabdžiai, atsikabink. Paskui degalinėje prisipučia naujo oro padangoms specialiai iš Norvegijos, 10 Lt / cm^3.

Jei žmogus pats nori būti apgaudinėjamas, ką dar galima padaryti? Jei mano, kad mokslas yra skirtas dėdėms su chalatais, o psichologija turi kažką bendro su vudu - ką kaltinti? Tavo minėtos žmogaus silpnybės visos iki vienos išvardintos Majerso "psichologijoje", labai įdomiai aprašyta, su pavyzdžiais, atpasakoti eksperimentai ir taip toliau. Tačiau jei žmogui kas vakarą įdomiau paskaityti "Vakaro žinias" vietoj tokio pačio "Psichologijos" puslapių skaičiaus, kaip dar jam padėti?

[Meduolis]

Jei žmogus pats nori būti apgaudinėjamas, ką dar galima padaryti?

Tame ir reikalas kad žmogus nenori būti apgaudinėjamas. Tiesiog jis nėra pakankamai racionalus, kad sugebėtų nuspręsti kas jam geriausia, kas atneš daugiausiai naudos. Taip yra ne todėl, kad jis taip nori. Taip tiesiog yra - žiūrėk į taip kaip į faktą, su kuriuo reikia skaitytis.

Dabar, kuomet kalbame apie ekonomiką... Ką turėtume prie ko taikyti: ekonomiką prie žmogaus, ar žmogų prie ekonomikos? Nelabai įsivaizduoju, kaip realizuoti pastarąjį variantą. Skepticizmas? Nei jis labai populiarus, nei padės visiškai atsispirti prieš reklamos ir kitų marketingo technologijų įtaką. Galiausiai, racionalus mąstymas reikalauja ypač daug laiko, todėl kasdieniame gyvenime žmogui dažniausiai tenka pasikliauti intuicija ir visokiais išankstiniais nusistatymais. Tai vienas iš didžiausių racionalaus mąstymo minusų - jis išeikvoja labai daug laiko, ir realiai visur jo naudoti praktiškai neįmanoma. O vartojimas vis auga ir auga, vadinasi, ir mąstyti racionaliai tektų daugiau.

Todėl manau, kad ekonomika turėtų taikytis prie žmonių. Mes nesame visiškai racionalūs, ir greičiausiai niekuomet tokiais nebūsime. Tai faktas, su kuriuo reikia skaitytis.

[Nomad]

O vartojimas vis auga ir auga, vadinasi, ir mąstyti racionaliai tektų daugiau.

O kodėl jis auga? Ar iracionalus mąstymas nėra vienas iš faktorių? Tiksliau, vis tobulėjantis jo išnaudojimas.

Todėl manau, kad ekonomika turėtų taikytis prie žmonių. Mes nesame visiškai racionalūs, ir greičiausiai niekuomet tokiais nebūsime. Tai faktas, su kuriuo reikia skaitytis.

Sutinku, absoliučiai racionalaus nėra nei vieno. Tai tik kryptis, kuria reikia eiti. O ką tu siūlai, tiesiog pakeisti pačią ekonomikos mokslo teoriją, kad labiau atitiktų realybę?

[Meduolis]

O kodėl jis auga? Ar iracionalus mąstymas nėra vienas iš faktorių? Tiksliau, vis tobulėjantis jo išnaudojimas.

Auga, nes žmogaus poreikiai yra neriboti. O poreikių aš nesiryžčiau vertinti kaip racionalių/iracionalių, kadangi tai daugiau susiję su emocine žmogaus būkle - noru kuo dažniau aplankyti mamą, skaniai pavalgyti, ar net išgyventi. Racionalus ar iracionalus gali būti tik tų poreikių patenkinimo būdas.

Drįstu tvirtinti, kad kuo toliau, tuo mažiau racionalumo bus žmonių sprendimuose kaip tuos poreikius patenkinti. Kaip vienas iš pavyzdžių: žmogus turi poreikį turėti bendrumo jausmą su kitais žmonėmis. Vien dėl to kai kurie įsitraukia į religines bendruomenes, nes ten žmonės yra labai linkę padėti vienas kitam, yra paslaugūs ir maloniai bendraujantys tarpussavyje.

Sutinku, absoliučiai racionalaus nėra nei vieno. Tai tik kryptis, kuria reikia eiti. O ką tu siūlai, tiesiog pakeisti pačią ekonomikos mokslo teoriją, kad labiau atitiktų realybę?

Aš čia bijau prišnekėti to, apie ką labai mažai teišmanau, bet galima pasakyti ir taip: manau, kad jei ekonominė sistema neatitinka mokslo pateiktų žinių, tai ji turėtų būti keičiama.

[Meduolis]

Beje, ironiškas dalykas. Spėkit, iš kieno kišenės apmokamas žmonių pasirinkimo įtakojimas

[Snukis]

Beje, ironiškas dalykas. Spėkit, iš kieno kišenės apmokamas žmonių pasirinkimo įtakojimas

Is ju paciu (mokesciu)

[Nomad]

Ne tik mokesčių. Reklama juk irgi apmokama iš pirkėjų kišenės

[Salomeja]

Taigi mano klausimas ekonomikos asams ir ne tik jiems: ar ekonomikos mokslo srityje vyksta kokie nors pokyčiai, ar vis dar remiamasi prielaidomis, kad žmogus yra visiškai racionali sau naudos siekianti būtybė? Ar nebūtų laikas kažką keisti - juk galimybės įtakoti žmonių sprendimus jau yra pasiekusios pakankamai aukštą lygį.

Isvardintos racionalaus vartotojo elgesio prielaidos pirma karta buvo suformuluotos dar 18 a. klasikines ekonomikos mokyklos atstovu. Jos labai stipriai evoliucionavo ir dabartinese teorijose beveik neimanoma atpazinti minetu prielaidu. Neoklasikineje ekonomikos teorijoje po Pirmojo pasaulinio karo isivyravo keinsizmas, kuri is esmes atitinka dabartine fiskaline valstybes politika, o kaip atsvara jai kilo monetarizmas. Is esmes siais principais ir vadovaujasi siuolaikines valstybes makro lygyje.

Manau, kad baziniu fiskalines ir monetarines politikos principu nebutina keisti. Tobulejimas is esmes privalo vykti mikro lygyje. Pats marketingas netgi nera ekonomikos teorija, tai labiau vadybine doktrina. Marketingo koncepcija nera nauja, bet ji labai sparciai kinta. Mintis, kad marketingo paskirtis yra tenkinti vartotojo poreikius jau paseno. Dabar kalbama apie tai, kad marketingo priemonemis butina kurti naujus vartotojo poreikius.

Sakysime, telefonu gamintojai mus bando itikinti, kad telefonas be radijo imtuvo, foto ir video kameru, zadintuvo, interneto ir t.t. yra ne telefonas. Panasu, kad jiems tai puikiai sekasi daryti. Bet galiu prisiekti, kad kokio ketvirtadalio savo telefono funkciju nezinau, o dvieju trecdaliu is viso nenaudoju. Tuo tarpu rinkdamasi telefono aparata as buvau tikra, kad viso to man labai reikia ir daznai naudosiu.

[liuciferis]

Taigi mano klausimas ekonomikos asams ir ne tik jiems: ar ekonomikos mokslo srityje vyksta kokie nors pokyčiai, ar vis dar remiamasi prielaidomis, kad žmogus yra visiškai racionali sau naudos siekianti būtybė? Ar nebūtų laikas kažką keisti - juk galimybės įtakoti žmonių sprendimus jau yra pasiekusios pakankamai aukštą lygį.

Siaip tai tie teiginiai naudojami sudarant ekonominiams modeliams. kadangi ju negalima tiksliu sudaryti tai sudaromi supaprastinti. t.y. pasiremiant visu siuo stuffu.
JU deka yra imanoma padaryti iamnoma modelio sukurima, tarkim naujos firmos atejimo i rinka.

[Legionas]

Taigi, ekonomiką statome ant prielaidų, kurios akivaizdžiai yra klaidingos.

Taigi mano klausimas ekonomikos asams ir ne tik jiems: ar ekonomikos mokslo srityje vyksta kokie nors pokyčiai, ar vis dar remiamasi prielaidomis, kad žmogus yra visiškai racionali sau naudos siekianti būtybė? Ar nebūtų laikas kažką keisti - juk galimybės įtakoti žmonių sprendimus jau yra pasiekusios pakankamai aukštą lygį.

Visi Ateono "bet" visai nepaneigia, kad zmogus yra racionali butybe, tie teiginiai visai nera apie racionaluma. Racionalumas = tikslingumas. Jei zmogus veikia neatsitiktinai, o siekdamas kazkokio issikelto tikslo, vadinasi jis veikia racionaliai. Racionalumas visai nereiskia gebejimo apskiciuoti 10 ejimu i prieki, o tiesiog tikslo issikelima ir jo siekima savo supratimu. Prielaidos pateiktos pirmame poste yra visiskai teisingos.

[Meduolis]

Visi Ateono "bet" visai nepaneigia, kad zmogus yra racionali butybe, tie teiginiai visai nera apie racionaluma. Racionalumas = tikslingumas. Jei zmogus veikia neatsitiktinai, o siekdamas kazkokio issikelto tikslo, vadinasi jis veikia racionaliai. Racionalumas visai nereiskia gebejimo apskiciuoti 10 ejimu i prieki, o tiesiog tikslo issikelima ir jo siekima savo supratimu. Prielaidos pateiktos pirmame poste yra visiskai teisingos.

Racionalumas anaiptol nėra tas pats, kas tikslingumas. Žinoma, žmogus dažnai veikia turėdamas kažkokius tikslus, o protą jis retkarčiais naudoja tam, kad pasirinktų patį tinkamiausią būdą tų tikslų siekti. Pavyzdžiui, jis gali turėti tikslą nisipirkti automobilį. Racionalus būdas automobilį išsirinkti būtų peržvelgti visų automobilių charakteristikas, įvertinti patikimumą, patogumą, ekonomiškumą, ir panašiai. Neracionalus būdas - nusipirkti galpuką, ir vien todėl, kad juo važinėja pusė Lietuvos.

Tačiau šiais laikais net ir žmonių poreikiai gali būti suformuoti gana paprastomis priemonėmis, aš jau nelakbu apie beribes galimybes įtakoti žmogaus pasirinkimą tuos poreikius tenkinant, ir net vargšelį įtikinti, kad jo pasirinkimas teisingas bei racionalus


Žmogus nėra racionali būtybė, ir niekada tokia nebuvo. "Šiek tiek racionali" - gerokai tikslesnis apibūdinimas.