Windows OS ir alternatyvos

[Seianus]

Šiaip, net ir iš savo patirties nemažai situacijų pamenu, kai didelė dalis žmonių kokiuose programinės įrangos pristatymuose UI susižavi. Ir neretai, mano akimis, nekreipia pakankamai dėmesio į pristatomų dalykų "vidurius".

O tu dažnai skaitai naudojamų programų source kodą?

[Svetimas]

O tu dažnai skaitai naudojamų programų source kodą?

Neaiškiai matyt išsireiškiau. Turėjau omenyje, kad iš savo patirties jeigu kokios programinės įrangos pristatymo metu žmonėms patinka UI, tai klausimų apie programos "vidurius" (pvz., kokia softui yra naudojama DB ar kiti specifiniai dalykai) dažnai žmonėms beveik nekyla arba tokių klausimų būna neproporcingai mažai.

Ir mano komentare prieš tai nebuvo kritikos, jeigu kartais netyčia kitaip pasirodė.

Šiaip, naudojamų programų source kodą žiūriu labai retai, nebent ką nors sau svarbaus labiau savo srities dalykuose reverse engineerinti prisireikia. Gal tik kiek dažniau susiduriu, kai developeriai, specialistai ar šiaip kokie krapštukai kai kuriuose specializuotuose šaltiniuose aptarinėja dažniausiai open sourciniam softui kokius nors su saugumu ar pan. susijusius dalykus.

[Seianus]

Neaiškiai matyt išsireiškiau. Turėjau omenyje, kad iš savo patirties jeigu kokios programinės įrangos pristatymo metu žmonėms patinka UI, tai klausimų apie programos "vidurius" (pvz., kokia softui yra naudojama DB ar kiti specifiniai dalykai) dažnai žmonėms beveik nekyla arba tokių klausimų būna neproporcingai mažai.

Aiškiai, aš taip ir supratau. Tik nematau tame nieko keisto ar blogo. Žmonės tų dalykų neišmano ir neprivalo, o galiausiai jie dažnai ir nebūna reikšmingi. Kas iš to eiliniam Kaziui iš Utenos, kad sužinos, jog muzikos klausymui jo naudojama Spotify programa parašyta C++ ir dar naudoja CEF ir Stitch, o serverio pusėje gyvas galas technologijų - Java/Scala, Python/Django, JavaScript/React/Node.js... kaip tai jam padėtų priimti sprendimą - naudoti ar nenaudoti? Dzin tas Kazys, ką tau tai įtakoja?

O patogus ir akiai malonus GUI be abejo yra labai svarbu.

Kai programas naudoja kiti programuotojai ir jų viduriai reikšmingi, be abejo, kad pasidomi. Kartais pasidomi ir kai nėra labai reikšmingi, iš smalsumo ar akiračio plėtimo tikslais.

[Svetimas]

Dzin tas Kazys, ką tau tai įtakoja?

Bent jau savo darbe, nemažai susiduriu su backend’o dalimi pakankamai sudėtingose informacinėse sistemose. Tai gal todėl man panašus bendras įspūdis iš pristatymų, kuriuose esu dalyvavęs, ir susidarė. Nes pačiam neretai būna pakankamai įdomūs programinės įrangos “vidurių” dalykai. Nors gero ir patogaus UI svarbos irgi nenuvertinu.

[Svetimas]

Nukrypom, šiaip, kiek nuo temos.
Dar vienas neblogas video iš to paties Chris Titus Linux pradinukams įkrito:
Chris Titus Tech: Windows to Linux for a Poweruser

[deniss]

Sveiki, kokia yra geriausia Windows alternatyva kompiuteriui žmogui, kuris nelabai išmano technologijas?

Perskaitęs apie Windows planus dėl dirbtinio intelekto, supratau, kad laikas ieškoti ko nors kito.

Linux? Tails? Ubuntu? Kas geriausiai tiktų žmogui, kuriam reikia naršyti internete ir naudotis Office arba į Office panaši programinė įranga, kurių failus būtų galima konvertuoti naudoti Office? Galimybė žaisti žaidimus būtų privalumas, bet nėra būtina.

[Svetimas]

Sveiki, kokia yra geriausia Windows alternatyva kompiuteriui žmogui, kuris nelabai išmano technologijas?

Perskaitęs apie Windows planus dėl dirbtinio intelekto, supratau, kad laikas ieškoti ko nors kito.

Linux? Tails? Ubuntu? Kas geriausiai tiktų žmogui, kuriam reikia naršyti internete ir naudotis Office arba į Office panašiais produktais, kurių failus būtų galima konvertuoti naudoti Office? Galimybė žaisti žaidimus būtų privalumas, bet nėra būtina.

Jei žmogus neišmano technologijų ir neturi laiko ir noro eksperimentuoti ar kažką iš technologijų naujai mokytis, tai gali pasilikti ir toliau Windows platformoje. Nes perėjus naujų dalykų mokymosi "kreivė" nebus žema, jei žmogus nori su sau nepažįstama operacine sistema turėti kuo mažiau problemų. Jei žmogus menkai išmano kažkurią technologiją, tai jo nesaugumo ar pažeidžiamumo rizikos dydis tikėtina bus tuo didesnis, kuo jis mažiau turi žinių toje srityje ir atlieka mažiau veiksmų, kad užkirstų įvairiems galimiems pažeidžiamumams kelią.

Jei turi laiko ir ūpo eksperimentuoti ir mokytis, tai gali pradžiai susikurti kokią nemokamą virtualią mašiną (pvz., su dirbtinio intelekto pagalba, konsultuodamasis su juo - tik su sąlyga, jei supranti, ką jis tau sako ir kartu supranti, ką ruošiesi daryti ar darysi), susidiegti kokį Linux Mint ar pan. ir pasižaisti/pasimokyti, kas tai per dalykas ir kiek tinka asmeniniams poreikiams.

Paskutiniu metu mąstau savo tėvus šiek tiek apmokyti kaip klausinėti dirbtinį intelektą (DI) įvairių dalykų. Kad ir su kompiuteriais ir kitomis technologijomis susijusių, kur jie labai mažai išmano. Kaip savotišką pagalbinį asistentą tuose dalykuose.

Nežinau kaip su tuo bus ateityje, bet kol kas pastebėjau, kad nemažoje dalyje gan jautrių "ideologinių" klausimų DI vidutiniškai mažiau nusikalba nei įvairūs internetiniai "guru" (save tokiais laikantys įvairiuose interneto burbuluose). Nors kartu DI atsakymas nemenkai priklauso ir nuo to, kaip suformuluoji jam savo klausimą ar su kokiais nustatymais užklausi.

Pvz., padrumsiu šiek tiek vandenį. Paprašiau DI pakomentuoti kai kurias jūsų komentaro vietas (tikiuosi neužrūstins ):

Windows AI planai, privatumas ir Linux: ką iš tikrųjų verta žinoti?

Man atrodo, kad interneto diskusijose dažnai suplakami trys visiškai skirtingi dalykai:

1. Ką Microsoft iš tikrųjų daro?
2. Kaip tai interpretuoja Linux ir privatumo bendruomenės?
3. Ką apie tai mano santykinai neutrali saugumo ekspertų bendruomenė?

Kai šiuos tris sluoksnius atskiri, visas vaizdas tampa gerokai aiškesnis.

---

[+] show hidden text

1. Ką Microsoft realiai planuoja?

Microsoft visiškai atvirai juda AI integracijos kryptimi.

Tai reiškia:

• Daugiau Copilot funkcijų.
• Daugiau vietinių (on-device) AI modelių.
• Tokias funkcijas kaip Recall, Click to Do ir kt.
• Vis didesnį dėmesį Copilot+ kompiuteriams.

Tai nėra gandai – tai oficiali Microsoft strategija.

---

2. Kur prasideda interneto hiperbolės?

Internete neretai galima perskaityti:

• "Microsoft įrašinės VISKĄ."
• "AI stebės kiekvieną tavo veiksmą."
• "Windows tapo šnipinėjimo programa."

Tokie teiginiai dažnai yra daug kategoriškesni nei faktai.

Pavyzdžiui, daugiausia kritikos sulaukusi funkcija buvo Recall.

Tačiau svarbu žinoti:

• Ji veikia tik Copilot+ kompiuteriuose.
• Yra pasirenkama (opt-in).
• Duomenys saugomi lokaliai.
• Naudojamas papildomas šifravimas ir Windows Hello apsauga.

Tai gana stipriai skiriasi nuo naratyvo:

"Windows automatiškai seka visus naudotojus."

---

3. Ar kritika buvo pagrįsta?

Taip.

Ir čia svarbus niuansas.

Pradinė Recall versija sulaukė rimtos kritikos ne tik iš Linux bendruomenės.

Ją kritikavo:

• Informacijos saugumo tyrėjai.
• Privatumo ekspertai.
• Technologijų žurnalistai.
• Kai kurie Microsoft partneriai.

Po šios kritikos Microsoft:

• Atidėjo funkcijos paleidimą.
• Pakeitė jos architektūrą.
• Padarė Recall pasirenkamą.
• Pagerino šifravimą.
• Sustiprino autentifikaciją.

Tai rodo du dalykus:

• Kritika buvo pagrįsta.
• Microsoft bent iš dalies į ją sureagavo.

---

4. Koks yra ekspertų konsensusas?

Nepriklausomi saugumo ekspertai dažniausiai nesako:

"AI Windows yra blogis."

Dažniau sakoma:

"Svarbiausias klausimas yra pasitikėjimas (trust)."

Pagrindiniai klausimai:

• Ar funkcijos aiškiai paaiškintos?
• Ar jos tikrai pasirenkamos?
• Ar vartotojas jas kontroliuoja?
• Ar Microsoft ateityje nepakeis numatytųjų nustatymų?

---

5. Ar baimė dėl privatumo pagrįsta?

Nepakankamai pagrįsti teiginiai:

• „Windows dabar viską siunčia Microsoft.“
• „Visi Windows kompiuteriai automatiškai naudoja Recall.“
• „Be Linux neįmanoma apsaugoti privatumo.“

Pagrįsti nuogąstavimai:

• Microsoft aiškiai juda AI integracijos kryptimi.
• Praeityje kai kurios funkcijos buvo pristatytos nepakankamai atsargiai.
• Kuo daugiau kontekstinės informacijos renka operacinė sistema, tuo didesnis galimas rizikos paviršius.
• Recall istorija parodė, kad bendruomenės kritika gali pagerinti galutinį produktą.

---

6. O kaip Linux?

Kartais susidaro įspūdis:

"Linux = absoliutus privatumas."

Tai nėra tiesa.

Jeigu Linux sistemoje naudojamos tos pačios interneto paslaugos (Chrome, Gmail, Google Docs, Facebook, Microsoft 365 ir pan.), didelė dalis duomenų vis tiek bus renkama pačių interneto paslaugų.

Tačiau Linux turi objektyvių privalumų:

• Mažiau telemetrijos pagal nutylėjimą.
• Daugiau naudotojo kontrolės.
• Daugiau atvirojo kodo komponentų.
• Mažiau reklamos operacinėje sistemoje.
• Mažesnė priklausomybė nuo vienos kompanijos.

Tai nėra propaganda – tai realūs architektūriniai skirtumai.

---

7. Kodėl Linux bendruomenėje kartais tiek daug nerimo?

Čia atsiranda ne tik techninis, bet ir vertybinis skirtumas.

Linux bendruomenėje dažnai vyrauja idėja:

"Kompiuteris priklauso naudotojui."

Microsoft filosofija dažniau orientuojasi į:

"Kompiuteris yra nuolat tobulinama paslauga."

Todėl dalis Linux naudotojų AI integraciją suvokia kaip dar vieną žingsnį mažesnės naudotojo kontrolės link.

Tai nėra vien techninis ginčas.

Tai iš dalies ir vertybių konfliktas.

---

Trumpa santrauka

✔ Labai pagrįsta:

• Microsoft aktyviai integruoja AI į Windows.
• Pradinis Recall dizainas turėjo rimtų trūkumų.
• Bendruomenės kritika privertė Microsoft keisti Recall.
• Linux suteikia daugiau operacinės sistemos lygmens kontrolės.
• Microsoft AI kryptis kelia pagrįstų klausimų dėl privatumo ir pasitikėjimo.

✘ Nepakankamai pagrįsta:

• „Windows dabar automatiškai šnipinėja visus.“
• „Linux išsprendžia visas privatumo problemas.“

---

Išvada

Jeigu kas nors sako:

"Perskaičiau apie Windows AI planus ir supratau, kad laikas ieškoti kitos operacinės sistemos."

Tuomet racionaliausias klausimas būtų:

"Kas konkrečiai tave neramina?"

Galimi atsakymai:

• Nenoriu naudoti AI funkcijų.
• Nenoriu būti priklausomas nuo Microsoft strateginių sprendimų.
• Bijau dėl privatumo.

Visais trimis atvejais sprendimai gali būti skirtingi.

Galutinė mintis:

Nepriklausomų saugumo ir privatumo ekspertų požiūris paprastai nėra nei panika, nei aklas pasitikėjimas. Jis remiasi principu:

Vertinti konkrečias funkcijas, jų naudą, rizikas ir naudotojo kontrolės lygį, o ne daryti apibendrintas išvadas vien dėl to, kad operacinėje sistemoje atsiranda dirbtinio intelekto galimybės.

---

1. Kokie tie „Windows“ DI planai yra realiai vs. interpretacijos?

Realybė: „Microsoft“ pagrindinis dėmesys sutelktas į Windows Copilot – dirbtinio intelekto asistentą, integruotą į sistemą, ir lokaliai veikiančius modelius (pvz., Recall funkciją „Copilot+“ kompiuteriuose). Realybėje tai yra įrankiai, skirti produktyvumui: tekstų suvestinėms, paieškai pagal kontekstą, vaizdų generavimui ir nustatymų valdymui balsu/tekstu.

Interpretacijos ir „burbulų“ neurozės: Interneto forumuose (ypač „Linux“ ar privatumo entuziastų bendruomenėse) tai dažnai interpretuojama kaip „Microsoft“ virsmas totalia šnipinėjimo programa. Pavyzdžiui, kai buvo anonsuota Recall funkcija (kuri daro ekrano nuotraukas kas kelias sekundes, kad vartotojas galėtų rasti savo praeities veiksmus), internete kilo panika, kad „Microsoft“ tiesiogiai siunčia jūsų slaptažodžius ir banko duomenis į savo serverius. Realybėje šie duomenys yra šifruojami ir apdorojami lokaliai jūsų įrenginyje (naudojant NPU lustą), o ne debesyje.

---

2. Nepriklausomų ekspertų konsensusas

Kiberpasaulio saugumo ir IT ekspertų bendruomenės nuomonė yra pragmatiškesnė:

* Technologinė pažanga: Ekspertai sutinka, kad lokalus DI (on-device AI) yra ateitis ir „Microsoft“ tiesiog bando būti šios bangos priešakyje.
* Kritika dėl komunikacijos: Ekspertai pagrįstai sukritikavo „Microsoft“ dėl Recall saugumo pradinėje stadijoje (nes pradžioje ji turėjo būti įjungta pagal nutylėjimą). „Microsoft“ gavo skaudžią pamoką ir pakeitė architektūrą: dabar funkcija yra Opt-in (ją reikia įsijungti patiems) ir reikalauja „Windows Hello“ (biometrinio) autentifikavimo.

---

[+] show hidden text

3. Kiek pagrįsta baimė dėl privatumo ir saugumo?

* Iš dalies pagrįsta (potenciali rizika): Bet koks papildomas duomenų rinkimo sluoksnis padidina „paviršių atakoms“. Jei kenkėjiška programa (malware) pateks į kompiuterį su administratoriaus teisėmis, lokalus DI duomenų archyvas gali tapti jaukia vieta programišiams rasti viską vienoje vietoje.
* Nepagrįsta (paranoja): Įsivaizdavimas, kad „Microsoft“ dabar tiesiogiai stebi kiekvieną jūsų pelės judesį ir parduoda tai reklamos davėjams, yra perteklinis. Didžiosios korporacijos teisiškai ir finansiškai per daug rizikuotų teismuose dėl tokių tiesioginių pažeidimų. Be to, dauguma DI funkcijų gali būti visiškai išjungtos nustatymuose.

---

4. Kiek pagrįstas „Linux“ reklamavimas šiame kontekste?

„Linux“ siūlymas kaip panacėja turi dvi medalio puses:

* Argumentai UŽ „Linux“: Privatumo prasme – tai absoliuti tiesa. „Linux“ (dauguma distribucijų) neturi jokios telemetrijos, jokių paslėptų DI sekimo algoritmų ir vartotojas turi 100% kontrolę. Jei žmogaus prioritetas yra absoliutus privatumas, „Linux“ yra labai rimta ir pagrįsta alternatyva.
* Argumentai PRIEŠ (pakeitimo iliuzija): Žmogus sako „laikas ieškoti ko nors kito“, bet ar jis pasiruošęs kompromisams? Pereidamas prie „Linux“, vartotojas dažnai praranda specifinę programinę įrangą („Adobe“, „MS Office“, tam tikrus žaidimus). Be to, paradoksas: net jei jūsų OS bus „švari“, vos tik atidarysite „Google Chrome“ ar prisijungsite prie „Facebook“, jūsų privatumas vėl bus paaukotas. „Linux“ neišgelbėja nuo interneto paslaugų renkamų duomenų.

Išvada:
Citatos autoriaus reakcija yra emocinė reakcija į antraštes, o ne racionali analizė. Jo nerimas turi realų pagrindą (privatumo evoliucija keičiasi), tačiau sprendimas „bėgti iš Windows“ dėl DI planų dažniausiai yra perteklinis, pagrįstas „Linux“ bendruomenės sukurta hiperbole, o ne realia grėsme kasdieniam vartotojui.

[Seianus]

Linux? Tails? Ubuntu? Kas geriausiai tiktų žmogui, kuriam reikia naršyti internete ir naudotis Office arba į Office panašiais produktais, kurių failus būtų galima konvertuoti naudoti Office? Galimybė žaisti žaidimus būtų privalumas, bet nėra būtina.

Sveikinu nusprendus atsikratyti Windowsais, vienas protingiausių sprendimų šiais laikais.

Dėl tavo išvardintų:

- Ubuntu yra vienas iš Linux variantų (distribucijų).

- Tails neskirta naudotis nuolat, ji tik kai nori padaryti kažką, ką vėliau teisėsauga gali neteisingai suprasti, tai kad darant neliktų pėdsakų. Pavyzdžiui, perkant chemines medžiagas be recepto įvairiose abejotinos reputacijos interneto parduotuvėse kurios gal oficialiai nelabai registruotos ir gal net, hipotetiškai, paieškomos FTB ir Interpolo. Arba, jei gyveni Rusijoje - žiūrėti Youtube.



Aš rekomenduoju Linux, vienareikšmiškai. Atviras kodas, tai visada žinai, ką turi - net jei pats to kodo greičiausiai neknisi, tą darys gausybė žmonių ir atsiradus kažkam įtartino, kaip mat bus pranešta internete ir pataisyta. Plius nemokama. Plius nėra jokios telemetrijos. Plius gali labai daug ką susikonfigūruoti kaip reikalinga tau. Kas liečia grafinę aplinką, Windows šūdui labai toli šaukia iki KDE Plasma - vienos iš kelių populiariausių Linux grafinių aplinkų. Veikia sparčiau už Windows.

Dėl žaidimų - kokie 95 % jų dabar veikia Linuxe su Proton emuliatoriumi. Dažnas net sparčiau, nei Windows. Kai kurie gali veikti kiek lėčiau, kai kuriems gali reikėti šiek tiek tweakinimo (papildomų parametrų paleidžiant ar pan.) bet dauguma tiesiog veikia. Jei naudoji Steam, jis šiuos dalykus suinstaliuoja automatiškai, tiesiog imi ir žaidi. https://www.protondb.com/ gali pasiieškoti sau rūpimų žaidimų ir pažiūrėti, kaip jie veikia su Linux.

Dėl Office - turbūt populiariausias Linux atitikmuo yra Libre Office. Aš jį profesionaliai naudojau kokius penkis metus dar su Windowsais, tai pereinant pilnai prie Linux niekas nepasikeitė. Man patogesnis ir absoliučiai niekuo nenusileidžia MS Office, kas liečia mano poreikius. Prieš Libre Office naudodavau Open Office, irgi veikiantis, bet ne toks modernus. MS Office nustojau naudoti prieš kokius beveik 20 metų, bet kartais dar prisimenu, kai giminės prašo padėti, nes kažkas neveikia.

Interneto naršymas - niekuo nesiskiria. Šiais laikais visos naršyklės rodo puslapius daugmaž vienodai, ir skiriasi nebent GUI bei kiek tave telemetrina. Linux veikia dauguma populiariausių naršyklių - Firefox, Brave, net Chrome jei dėl kažkokių priežasčių mėgsti, kad Googlas tave sektų ir pardavinėtų info marketingo įmonėms. Plius dar dešimtys kitų, ne viena orientuota į privatumą ir greitį.

Dabar kurią Linux distribuciją pasirinkti, nes techniškai Linux yra tik kernelis (pagrindas). Operacinė sistema yra Ubuntu, Fedora, OpenSUSE, ArchLinux, Mint ir t.t. - čia jau tik tau spręsti, kiekviena turi savo pliusų, savo minusų ir paprastai pritaikytos skirtingiems poreikiams. Tačiau tokiems paprastiems poreikiams, kaip tavo, tiks turbūt bet kuri. Žaidimams populiarios Arch pagrindu sukurtos OS, kaip CachyOS ar Manjaro gaming edition. Pati ArchLinux OS irgi gerai tinka, bet ji labiau tokia "pasidaryk pats" tipo, pažengusiems naudotojams. Siūlau nepatingėti pasiieškoti internete, "best gaming Linux distro", "Linux distro comparisons" ir pan., pvz.:
https://deltiasgaming.com/bazzite-linux ... or-gaming/

Tikrai nerekomenduoju Ubuntu. Ji labai populiari, taip, nes kažkada buvo bene patogiausia naudotis buvusiems Windows useriams. Bet ją prižiūrinti Canonical įmonė truputį parsidavė už pinigus, ir ten buvo negerų dalykų, kaip kad amazono reklamų integravimas į paiešką ir dar visko. https://www.linuxteck.com/ubuntu-trust-problem-2026/

Na o darbui su Office tiks turbūt bet kuri, tai pagal šį kriterijų neverta net ieškoti.

Apskritai neverta per daug galvoti renkantis distribuciją, nes juk OS neprivalai instaliuotis visam gyvenimui. Pasinaudosi kažkiek tarkime Cachy, nepatiks, galėsi susiinstaliuoti kitą Linux distribuciją. Visos nemokamos. Tiesiog pasiskaityk internete kelis palyginimus ir imk, kuri atrodys geriausia.

Nusiteik, kad bus nemažai smulkių skirtumų, kartais nerasi įprastų dalykų įprastose vietose, kartais kažkas veiks beveik taip pat bet kitaip ir pan., bet kaip įpratai prie Windows, taip įprasi ir prie Linux. Jei mano abu pensininkai tėvai sugebėjo, tai bet kas sugebės. Sėkmės.

[Svetimas]

Dėl žaidimų - kokie 95 % jų dabar veikia Linuxe su Proton emuliatoriumi. Dažnas net sparčiau, nei Windows.

O dėl likusių 5% ? Kiek smalsu, ar tu pats dar bent kažkiek ir kada nors pas save naudoji Windows? Turi gal, pavyzdžiui, kur nors pas save "dual-boot" ar pan., ir bent retkarčiais kartais kažkokiais tikslais pasileidi? Ar jau realiai "išmetei į šiukšlyną" Windows iš principo?

[Seianus]

Dėl žaidimų - kokie 95 % jų dabar veikia Linuxe su Proton emuliatoriumi. Dažnas net sparčiau, nei Windows.

O dėl likusių 5% ? Kiek smalsu, ar tu pats dar bent kažkiek ir kada nors pas save naudoji Windows? Turi gal, pavyzdžiui, kur nors pas save "dual-boot" ar pan., ir bent retkarčiais kartais kažkokiais tikslais pasileidi? Ar jau realiai "išmetei į šiukšlyną" Windows iš principo?

Likę ~5 % neveikia visai arba būna rimtų problemų.
Aš Windows seniai nebenaudoju visai. Jokių dual boot. Man šūdų kompe nereikia. Ne iš principo, o todėl, kad šūdas.

[Svetimas]

Aš Windows seniai nebenaudoju visai. Jokių dual boot. Man šūdų kompe nereikia.

Kažkiek esi panašus į Linux ar privatumo bendruomenės narį.
O pasitaiko internete keistų žmonių, kuriems patinka aiškinti, kad iš esmės šiais laikais praktiškai daugumai rūpi daugiausiai tik pinigai ar pelnas ir žmonės neturi rimtų vertybių.

Prisiminiau:

Microsoft employee and developer Andres Freund reported the backdoor after investigating a performance regression in a development version of Debian, a Linux distribution.[15] Freund noticed that SSH connections were generating an unexpectedly high amount of CPU usage as well as causing errors in Valgrind, a memory debugging tool.[7] He reported his finding to Debian[1] and later to the Openwall Project,[16] which brought it to the attention of various software vendors.[7] Once the compromised version is incorporated into the operating system, it alters the behavior of OpenSSH's SSH server daemon by abusing systemd, allowing an attacker with a specific Ed448 private key[4] to gain administrator access.[5][7] According to an analysis by Red Hat, the backdoor can allow a malicious actor to gain full access to a system remotely.[17]

Beje, Linux pradinukams ar patyrusiems išmanantiems Linux naudotojams gal nelabai aktualu, bet praėjusį mėnesį kai kuriuose burbuluose nemenkai nuskambėjo naujienos dėl "Atomic Arch" atakos, užkabinusios Arch Linux bendruomenę. Pvz.:
https://thehackernews.com/2026/06/over- ... kages.html

[Seianus]

Kažkiek esi panašus į Linux ar privatumo bendruomenės narį.
O pasitaiko internete keistų žmonių, kuriems patinka aiškinti, kad iš esmės šiais laikais praktiškai daugumai rūpi daugiausiai tik pinigai ar pelnas ir žmonės neturi rimtų vertybių.

Nebūtina būti jokios bendruomenės nariu, kad turėti sveiką nuovoką ir kažkiek rūpintis savo privatumu, turėti bent minimalius standardus vartojamiems produktams ir rinktis geresnę prekę pagal kainos/kokybės santykį.

Beje, Linux pradinukams ar patyrusiems išmanantiems Linux naudotojams gal nelabai aktualu, bet praėjusį mėnesį kai kuriuose burbuluose nemenkai nuskambėjo naujienos dėl "Atomic Arch" atakos, užkabinusios Arch Linux bendruomenę. Pvz.:
https://thehackernews.com/2026/06/over- ... kages.html

Ten buvo AUR (Arch User Repository) perimti apleisti packages ir pridėta malwaro. AUR visada buvo labai rizikinga, ten programas deda kas nori ir nėra beveik jokios priežiūros. Geriausia kiek įmanoma vengti naudoti arba atidžiai žiūrėti, ką siuntiesi. Su Pacman ir Flatpak galima rasti beveik viską, ko reikia.
O Arch apskritai neskirtas Linux ir/ar kompiuterių naujokams.

Prisiminiau:

Microsoft employee and developer Andres Freund reported the backdoor after investigating a performance regression in a development version of Debian, a Linux distribution.[15] Freund noticed that SSH connections were generating an unexpectedly high amount of CPU usage as well as causing errors in Valgrind, a memory debugging tool.[7] He reported his finding to Debian[1] and later to the Openwall Project,[16] which brought it to the attention of various software vendors.[7] Once the compromised version is incorporated into the operating system, it alters the behavior of OpenSSH's SSH server daemon by abusing systemd, allowing an attacker with a specific Ed448 private key[4] to gain administrator access.[5][7] According to an analysis by Red Hat, the backdoor can allow a malicious actor to gain full access to a system remotely.[17]

Ir kas iš to?

[Svetimas]

Ir kas iš to?

Šiaip prisiminiau, kad net ir galbūt tavo akimis liūdnai pagarsėjusiose stambiose korporacijose dirbantys žmonės laisvalaikiu naudingai prisideda prie open source projektų. Sudėtingas softas dažnai yra sudėtingas kolektyvinis produktas. Tai gal nereikėtų skubėti urmu retoriškai spjauti ant darbo vaisių kitų žmonių, kurie kitu laiku galimai naudingai prisideda prie projektų, kurie tau patinka.

Pvz., dalis tokių žmonių, dirbdami prie kokio open source projekto, gali išbandyti idėjas, kurios jiems įdomios ir kurių dėl kažkokių priežasčių neturi galimybių realizuoti korporacijose, kuriose jie dirba.

[Seianus]

Šiaip prisiminiau, kad net ir galbūt tavo akimis liūdnai pagarsėjusiose stambiose korporacijose dirbantys žmonės laisvalaikiu gali naudingai prisidėti, prisideda ar prisidėdavo prie open source projektų. Sudėtingas softas dažnai yra sudėtingas kolektyvinis produktas. Tai gal nereikėtų skubėti urmu retoriškai spjauti ant darbo vaisių kitų žmonių, kurie kitu laiku galimai naudingai prisideda ar prisidėjo prie projektų, kurie tau patinka.

Jei darbo vaisiai šūdas, aš ant jų spjaunu ir nenaudoju. Jei turiu galimybę rinktis žymiai geresnį produktą, imu žymiai geresnį produktą. Koks man skirtumas, kas tuos vaisius darė, ką dar jie veikia ir kur jie prisideda. Aš jiems ne tėtis.

Pvz., dalis tokių žmonių, dirbdami prie kokio open source projekto, gali išbandyti idėjas, kurios jiems įdomios ir kurių dėl kažkokių priežasčių neturi galimybių realizuoti korporacijose, kuriose jie dirba.

Nelabai supratau, kodėl man visa tai turėtų rūpėti šiame kontekste. Tipo dalis kažkokių žmonių, kurie nėra mano draugai nei giminės, dirba korporacijoje, kas man px, ir kartais ne viską gali išbandyti savo korporacijoje, kas man px, ir tada išbando savo idėjas dirbdami prie open source projekto kas man absoliučiai px, ir todėl... instaliuotis Windows?

Kartais būna, kad žmonės suformuluoja netiksliai, bet suprantu, ką bando pasakyti. Kartais būna, kad šneka visai pievas, bet galiu atspėti, kaip jie iki to priėjo - dažniausiai imdami kažkokias neteisingas prielaidas ir ant jų toliau statydami savo tiradas. Nu bet tu kartais kai parašai tai nesuprantu išvis jokios logikos ar ryšio su mano žinutėmis.

[Lionginas2]

Šiaip prisiminiau, kad net ir galbūt tavo akimis liūdnai pagarsėjusiose stambiose korporacijose dirbantys žmonės laisvalaikiu gali naudingai prisidėti, prisideda ar prisidėdavo prie open source projektų. Sudėtingas softas dažnai yra sudėtingas kolektyvinis produktas. Tai gal nereikėtų skubėti urmu retoriškai spjauti ant darbo vaisių kitų žmonių, kurie kitu laiku galimai naudingai prisideda ar prisidėjo prie projektų, kurie tau patinka.

Vaje, tau tikrai patinka žodis "prisidėti" ir visos jo formos. Valdykis.

Kartais būna, kad žmonės suformuluoja netiksliai, bet suprantu, ką bando pasakyti. Kartais būna, kad šneka visai pievas, bet galiu atspėti, kaip jie iki to priėjo - dažniausiai imdami kažkokias neteisingas prielaidas ir ant jų toliau statydami savo tiradas. Nu bet tu kartais kai parašai tai nesuprantu išvis jokios logikos ar ryšio su mano žinutėmis.

Panašu, kad bent esmę supranti. O aš po visų galimai pertelinių ar mano akimis subjektyviai beveik perteklinių (nereikalingų) žodžių išvis neturiu sugebėjimo ar galimai dėl kažkokių priežasčių nesugebu minties pagauti ir suprasti, kuri buvo išsakyta ar yra išsakoma.