jei žmogus neigia objektyvią realybę (pvz. EM teorija), tai čia jau patologija. Be to, kad prietaisai apsiriktų beveik 1,3 kartus... čia reikėtų pasistengti. beto ką tavo mielas daltonikas pasakytų apie Ishiharos darbus? be to kaip jau publika minėjo, sąmokslo teorijas nupjauna Occamo skustuvas.White Panther wrote:Daltonikas teigs, jog tas obuolys yra žalias ir mokslas nebus pajėgus jam išaiškinti, jog tas obuolys yra raudonas. Mokslas bandys įtikinti, jog tam žmogui obuolys atrodo žalias dėl to, kad tas žmogus yra daltonikas (taip kaip religija gali bandyti įteigti savo teiginius, sakydama, jog kažkas nemato, netiki dėl to, kad yra koks nors apsėstasMaikUniversum wrote:Jeigu ta pati visata (tarkim raudonas obuolys) egzistuoja tiek TAU, tiek MAN, <...>). Mokslas gali bandyti aiškinti, jog tas obuolys atspindi tam tikro dažnio bangas, dėl to jis yra raudonas, tačiau daltonikas vėlgi gali teigti, jog prietaisai netikslūs, teorijos klaidingos, kadangi jis aiškiai mato, jog tas obuolys žalias!
o tu susipažinus su dėsniu? dėsnis kalba apie izoliuotas sistemas (net ne uždaras). Visos kitos sistemos, yra ne tvermės dėsnio daržas, ir ten jo nepanaudosi, arba panaudojusi gausi prieštaringus rezultatus.White Panther wrote:Gal galima konkrečiau? Nelabai randu ir abejoju, jog įrodymas būtinai galios bet kokiose sistemose ir ar galės būti bet kur patikrintas.Jauja wrote:šiaip jį labai elegantiškai įrodo Feinmanas savo paskaitose (pirmas tomas. berods 4 skyrius). Net nelabai aiškindamas kas ta energija yra.White Panther wrote:Fizikoje labai daug kas „kabo“ ant energijos tvermės dėsnio, bet jis taip pat nėra įmanomas įrodyti. Jei ir įmanomas įrodyti vienoje uždaroje sistemoje, tai nebūtinai galios kitose, nepatikrinamose.
Mokykloje išmokina pagrindinių dėsnių ir panagrinėja kelis idealizuotus atvejus: izoliuotos sistemos, tamprūs susidūrimai, dviejų kūno problemos. Ir kadangi moksleiviai neturi pakankamų matematinių žinių, tai visi dėsniai ir sprendimai dažniausiai nuleidžiami ant galvos. Negana to, mokyklose dėstomos maždaug XXa pradžios žinios, nes kvantmechas ir reliatyvumo teorija daugumai ne pagal dantis.White Panther wrote:Ačiū, pasiskaitysiu, pažiūrėsiu... Nors man kuo toliau, tuo darosi apmaudžiau, kad mokykloje mokomi dalykai yra pasenę. Tą pastebėjau jau per fizikos paskaitas universitete, bet... na, kuo toliau, tuo baisiauBent jau mokykloj duodamomis mokslo žiniomis, žiūriu, pasitikėti negalima.
Iš šito išplaukia, kad MaikUniversum pasakymas, kad iš mano klausimų matosi, kad mokykloj turėjau bėdų gali būti apverstas: iš mano klausimų ir teiginių matosi, kad mokykloje bėdų neturėjau, tiesiog mokykloje moko pasenusių ir klaidingų dalykų
Taigi, kaip tik tame ir problema, jog "daltonikas tiek žalią, tiek raudoną spalvą mato vienodai". Čia juk kaltas daltoniko matymas, o ne mokslas.White Panther wrote:Daltonikas tiek žalią, tiek raudoną spalvą mato vienodai, o ne painioja tas spalvas.Svetimas wrote:Žiūrėk, tik nesusipainiok šiame spalvų paradokse.White Panther wrote:[...]kaip su mano jau minėtu daltoniko pavyzdžiu – daltonikas aiškiai mato, kad obuolys yra žalias, o mokslas jam bando įbrukti, jog tas obuolys raudonas, nors pagal daltoniką tai akivaizdžiai klaidinga).
dubb wrote:Dar vienas dalykas. Man atrodo, kad panelė White Panther atsargiai pradeda prašyti bandyti įrodinėti pirmines prielaidas. Kvepia paraku
Jeigu skaitei diskusiją, tai turėjai perskaityti, kad aš tai perskaičiauSvetimas wrote:Jeigu sakai, jog skaitei straipsnius pagrindiniame puslapyje, tai turėjai "Kas yra skeptikas?" perskaityti ir tai:Be to, pernelyg didelis skepticizmas niekuomet neduoda norimų rezultatų, nes pradedama abejoti bet kuo. Kaip ir bet koks kitas tiesos ieškojimo būdas, skepticizmas nėra idealus. Tačiau daugelyje atvejų jis yra nepaprastai naudingas būdas išsiaiškinti, kas yra tiesa, o kas - ne.
Prietaisai dar gali būti ir netinkamai sukonstruoti, neteisingi ir pan.Jauja wrote:jei žmogus neigia objektyvią realybę (pvz. EM teorija), tai čia jau patologija. Be to, kad prietaisai apsiriktų beveik 1,3 kartus... čia reikėtų pasistengti. beto ką tavo mielas daltonikas pasakytų apie Ishiharos darbus? be to kaip jau publika minėjo, sąmokslo teorijas nupjauna Occamo skustuvas.
Žinau, kad izoliuotas, ne taip išsireiškiau. Bet sakau, kad nebūtinai visose izoliuotose sistemose jis veiks, visų juk ir nepatikrinsi.Jauja wrote:o tu susipažinus su dėsniu? dėsnis kalba apie izoliuotas sistemas (net ne uždaras). Visos kitos sistemos, yra ne tvermės dėsnio daržas, ir ten jo nepanaudosi, arba panaudojusi gausi prieštaringus rezultatus.
Mums mokykloje pasakojo (per fizikos pamokas), kad, pagal esamus fizikos dėsnius, kamanės negali skraidyti, o tai klaidinga, pasenusios žinios. Taip pat kažką dar mokino, kas, kaip universitete sužinojau, buvo klaidinga. Tik konkrečiai nepamenu, kas. Beje, ir reliatyvumo teorijos mokino, ar bent jau ji buvo fizikos vadovėlyje ir aš apie ją pasiskaičiau vien dėl įdomumo.Jauja wrote:Mokykloje išmokina pagrindinių dėsnių ir panagrinėja kelis idealizuotus atvejus: izoliuotos sistemos, tamprūs susidūrimai, dviejų kūno problemos. Ir kadangi moksleiviai neturi pakankamų matematinių žinių, tai visi dėsniai ir sprendimai dažniausiai nuleidžiami ant galvos. Negana to, mokyklose dėstomos maždaug XXa pradžios žinios, nes kvantmechas ir reliatyvumo teorija daugumai ne pagal dantis.
Mokyklinėmis žiniomis pasitikėti galima, tik reikia žinoti kiek. Su jomis nepaaiškinsi nei kamanės skrydžio, nei GPS veikimo. Bet tų žinių turėtų pakakti, kad nedžiovinti katinų mikrobanginėje, ar nenaudoti feno vonioje.
klaidingų dalykų nemokina. bet kaip dažniausia nutinka, pamirštamos pradinės sąlygos, kurios apibrėžia taikymo ribas.
Panašiai. Juk pagal skepticizmą, visada galima paprašyti įrodyti kokią nors prielaidą, tai ką daryti, kai jos neįmanoma įrodyti? Turi tiesiog patikėti...dubb wrote:Dar vienas dalykas. Man atrodo, kad panelė White Panther atsargiai pradeda prašyti bandyti įrodinėti pirmines prielaidas. Kvepia paraku
Bet juk daltonikui to neįrodysi. Jis gali nebent patikėti. Įsivaizduok, dabar visi, net mokslas, pradėtų įtikinėti tave, jog Dievas yra ir jis matomas, bet tu dėl savo matymo defektų negali jo pamatyti. Patikėtum?Svetimas wrote:Taigi, kaip tik tame ir problema, jog "daltonikas tiek žalią, tiek raudoną spalvą mato vienodai". Čia juk kaltas daltoniko matymas, o ne mokslas.
Aš tik sakau, jog prielaidos turėtų būti įmanomos įrodyti. Na, pačias pradines prielaidas, kad visata pažini, kad ji apskritai yra, kad ir puodelis ant stalo egzistuoja galima laikyti tiesa ir nesigilinti į galimus variantus, kad vis tik tas puodelis ant stalo yra iliuzija, arba kad tavęs paties net nėra. Tarkime, kad puodelis ant stalo yra, nes tu jį gali pačiupinėti – tai būtų kaip įrodymas. Bet kaip tu įrodysi, kad tiesė yra begalinė arba, kad dvi lygiagrečios tiesės nesikerta?MaikUniversum wrote:Nežinau, kaip dar labiau jai pabaksnoti jai, kad prielaidos BŪTINOS, kitaip gyventume akmens amžiūje. Kaip žirniai į sieną.
tau jau kažkas minėjo, kad SU KLAIDINGOMIS PRIELAIDOMIS GAUNAMA BET KASWhite Panther wrote:O aš taip pat pasikartosiu – kartais remiantis klaidingomis prielaidomis, įmanoma gauti teisingas (veikiančias) išvadas.MaikUniversum wrote:MOKSLO EFEKTYVUMO ĮRODYMAS YRA TAS, KAD MOKSLAS (mokslinis metodas) VEIKIA
Jeigu išvada pasiteisina 1000 kartų, nemanai, kad galima gan PAGRĮSTAI manyti, jog prielaida TEISINGA ? Kaip tamstai nedaeina 
Mokslininkas iškelia hipotezę, tikrina ją, testuoja ir t.t. ir TIK TADA rašo teoriją ir leidžia KITAM mokslininkui patikrinti ir jeigu jis gauna tokius pačius rezultatus ir t.t. - PRIELAIDA TEISINGA Kartoju, ABSOLIUTIZMŲ MOKSLE NĖRA, o jūs vis kaip sugedusi plokštelė dainuojat apie "klaidingas prielaidas", gi ką tik paaiškinau, kaip "atsisijoja" tos prielaidos ir gaunama racionali išvada.Tau atestatą parodyt, kad įrodyčiau, kad man mokykloje sekėsi pakankamai gerai, ar kaip?White Panther wrote:MaikUniversum wrote:kaip nekeista, mano baksnojimas į faktus (kad tu stokoji suvokimo apie mokslinį metodą ir mokslą apskritai ir nežinai sąvokų apibrėžimo) yra pakankamas argumentas, jog galėčiau teigti, kad mokykloje tau nesisekė.
ir tai vienintelis tamstos kontrargumentas prieš mokslinį metodą ?rietaisai dar gali būti ir netinkamai sukonstruoti, neteisingi ir pan.
O ką daltonikas turėtų pasakyti apie tuos darbus?
O Okamo skustuvas ne visada duoda teisingas išvadas.
Kodėl jūs praleidote mano pastabą apie jūsų buvimą ateive iš Rygelio ? Kodėl aš nebandau to kvestionuoti plačiau ? Ogi todėl, kad tai būtų absurdas. Masinė isterija. Šizofrenija. Kas tik nori, o ne skepticizmas ir kritinis mąstymas. Toks jausmas, kad gimėte vakar ir tik šiandien pradėjote domėtis pasauliu kas ir kaip veikia nebūtinai, bet šiuo atveju siūlyčiau psichologų konsultaciją, o ne mediumų.White Panther wrote:Na, taip, jau spėjau suprasti, kad mokslu remiamasi todėl, kad daugiau neturima kuo remtis. Tačiau yra dalykų, kurių ir mokslas paaiškinti negali. Jei kokias istorijas apie ateivius, telepatiją, raudonus drakonus pasakoja kiti, tai gali tai nurašyti kaip fantazijos vaisių. Bet kas, kai visa tai patiri pats? Kuo remtis tada? Ar jau nustatinėti sau šizofreniją?
gal galima pavyzdžių? nes per visą mokslo istoriją žinau gal tik vieną atvejį.White Panther wrote:O aš taip pat pasikartosiu – kartais remiantis klaidingomis prielaidomis, įmanoma gauti teisingas (veikiančias) išvadas.
pavadinkim tai sėkminga nuojautaWhite Panther wrote:Be to, aš pakankamai nusileidus ant žemės ir nė kiek nesikeliu, o diskutuojamas dalykas – paradoksas, kad skeptikai neturėtų pasitikėti neįmanomais įrodyti „faktais“, bet jie gali pasitikėti mokslu, kuris remiasi neįmanomais įrodyti faktais.
kokie yra tie faktai, kurių "neįmanoma įrodyti"? ir tuo pačiu kas pagal tamsta yra įrodymas?
White Panther wrote:Be to, kodėl jums atrodo, jog nežinau, kas yra mokslas ir mokslinis metodas? Iš ko sprendžiat?
Todėl ir yra toks dalykas, kaip racionalus, mokslinis skepticizmas, filosofinis skepticizmas ir pseudo-skepticizmas. Racionalus, mokslinis skepticizmas yra pragmatiškas teiginių vertinimo būdas, kuris daro keletą fundamentalių prielaidų (pvz. kad realybė yra iš principo pažini). Filosofinis skepticizmas gali stumti "ribas" iki pabaigos, t.y. tokio momento, kad neaišku ar aš egzistuoju, ar pati realybė egzistuoja ir pan.White Panther wrote:Ir aš supratau tiek tavo, tiek skeptikų poziciją, tačiau sakau, jog realiai tikrų tikriausias skeptikas turėtų abejoti absoliučiai viskuo, turėtų pasitikėti ir remtis tik tais dalykais, eksperimentais, kuriuos pats gali patikrinti ir yra patikrinęs. Ir net jais neturėtų 100% pasitikėti.
Spalvos, pačios savaime, ir nėra "objektyvios". "raudona", "žalia", "mėlyna" yra mūsų smegenų sukuriama tam tikro šviesos bangų ilgio interpretacija. Nėra nieko "objektyviai" "raudono" 625 - 740 nm ilgio bangose, tiesiog daugelio žmonių smegenys jas suvokia, kaip "raudona" ir tarpusavyje sutaria, kad vadins tai "raudona". Tavo daltonikui užtektų parodyt, kad kitų žmonių smegenys (ar akys) skaido šviesą į didesnį kiekį "prasminių" informacijos blokų (spalvų), nei jo paties. Bet pačiame obuolyje nėra nieko "raudono" ar "žalio".Daltonikas tiek žalią, tiek raudoną spalvą mato vienodai, o ne painioja tas spalvas.
Nurašyti savo fantazijai, psichologinėm anomalijom... Kodėl sau tokius pačius kriterijus taikyti turėtų būti sunkiau, nei kitiems? vien todėl, kad tai TAVO subjektyvūs potyriai? na, jei jau kitų žmonių subjektyvius potyrius gali vertinti kritiškai, kodėl savo negalėtum?Jei kokias istorijas apie ateivius, telepatiją, raudonus drakonus pasakoja kiti, tai gali tai nurašyti kaip fantazijos vaisių. Bet kas, kai visa tai patiri pats? Kuo remtis tada?
Bet jeigu pagal tą prielaidą gaunami neteisingos išvados, o 1000 kartų buvo gautos teisingos, tai greičiausiai (nors nebūtinai) bus nurašyta, jog tas eksperimentas buvo kažkaip blogai atliekamasMaikUniversum wrote:tau jau kažkas minėjo, kad SU KLAIDINGOMIS PRIELAIDOMIS GAUNAMA BET KAS
Atestate esantys įvertinimai parodo ir kad supratauMaikUniversum wrote:Atestatas parodo, kad tu išklausei mokyklos kursą, bet neparodo, kad tu iš tiesų supratai, apie ką šnekama. O gal tu "kalikė" ir tiesiog mokeis viską atmintinai ? Ok, užteks, bet norėjau pasakyti, kad nėra nieko bloga kažko nežinoti ir pasidomėt giliau. Aš pats mokydamasis mokykloje maniau, kad evoliucijos teorija "just a theory" tik teorija, ir visiškai nepriimiau to kaip fakto. Ir man negėda to pripažinti, nes dabar aš žinau daug daugiau, nei mokykloje, nes valstybinės institucijose normalaus išsilavinimo gauti beveik neįmanoma. Ten grūda į galvas DAUGYBĘ NEREIKALINGO šlamšto. Bet čia jau kita tema.
Žinoma, gali teigti, kad aš „kalikė“, aš tau turbūt niekaip negaliu įrodyti kitaip, bet jei užtektų vien mano žodžių, tai sakai – niekada nemėgau nieko „kalti“ ir „nekaldavau“, kai kuriuos dalykus suprasdavau iškart ir nereikdavo nei „kalti“ nei gilintis (pvz., matematika), o kitus suprasdavau labiau įsigilinusi (pvz., fizika). Ir niekad nesuprasdavau tokių dalykų, kuriuos įmanoma tik „iškalti“ (pvz., istorija).Ne apie tai kalbu. Tiesiog įsivaizduok, kad aš tau dabar parodau kažkokį neaišku prietaisą, kuris, atseit, mato žmogaus sielą. Tu pažiūri pro jį į kokį nors žmogų ir, tarkime, matai, kad aplink jį yra kažkokia balta šviesa. Wtf? Ir patikėtum, kad čia tas prietaisas tau parodo žmogaus sielą?MaikUniversum wrote:dabar įsivaizduok, ateina čiukčis iš čiukotkos prie tavęs ir klausia, ką tu ten burbi į tą keistą daiktą (mob.telefoną) kurį laikai prie ausies, ir kai tu paaiškini, kad tas daiktas tau padeda susikalbėti su žmogumi anapus vandenyno, čiukčis atkakliai pradeda tvirtinti, kad tai neįmanoma, nes iš taip toli girdėtis negali. Kaip tau patinka ? Pradėtum jam aiškinti fizikos pradmenis ir t.t. ? Va taip aš dabar jaučiuosi, kai tu kaip mantrą kartoji "prietaisai dar gali būti ir netinkamai sukonstruoti"
Na, psichologai tokiu atveju tikrai niekuo nepadėtų. Psichiatrai – galbūt, galėtų nustatyti kokią psichinę ligą. Bet jei nustatytų, jog jūs visiškai sveikas? Nors jei pasakytumėt, kad jūsų garaže raudonas drakonas, tikriausiai 99%, kad vis tik ligą prirašytųJauja wrote:nebūtinai, bet šiuo atveju siūlyčiau psichologų konsultaciją, o ne mediumų.White Panther wrote:Na, taip, jau spėjau suprasti, kad mokslu remiamasi todėl, kad daugiau neturima kuo remtis. Tačiau yra dalykų, kurių ir mokslas paaiškinti negali. Jei kokias istorijas apie ateivius, telepatiją, raudonus drakonus pasakoja kiti, tai gali tai nurašyti kaip fantazijos vaisių. Bet kas, kai visa tai patiri pats? Kuo remtis tada? Ar jau nustatinėti sau šizofreniją?
Bet ką tuomet daryti jums pačiam? Tarkime, prirašė jums vaistų, jūs juos tvarkingai geriate, bet ir toliau kokie nors neįprasti reiškiniai jums pasireiškia. Tarkime, telepatija, galbūt tai kada nors ir bus įrodyta moksliškai, bet kol kas tai nebent pseudomokslas. Jūs galite laikyti save pamišėliu, nes mokslas neatsako į jums pasireiškiančius dalykus?Sakau ne konkrečiai iš mokslo, o apskritai ir jau minėjau pavyzdį su pingvinais, tada iš klaidingo teiginio buvo padaryta teisinga išvada.Jauja wrote:gal galima pavyzdžių? nes per visą mokslo istoriją žinau gal tik vieną atvejį.
Daugmaž. Bet ką daryti atlikinėjant eksperimentus, darant tyrimus tokiose srityse, kurių mokslas kol kas dar negali paaiškinti? Kokiais pradiniais postulatais galima remtis, o kokiais ne? Jei galima tikėti, kad dvi lygiagrečios tiesės niekada nesusikerta, tai kodėl negalima tikėti Dievo egzistavimu?dubb wrote:White Panther, neseniai teko su vienu kolega diskutuoti panašia tematika. Siūlyčiau pasidomėti kaip ir kada skepticizmas atsirado (pats diskursas išsivystė senovės Graikijoje iš pironizmo; tai buvo helenistinės epochos filosofinio sąjūdžio viena iš doktrininių orientacijų). Tikrai nereikia būti profesoriumi, kad suprasti akivaizdų dalyką - skepticizmo diskursas pats save sunaikina, nes abejonės akivaizdoje reikalauja visiškos indiferencijos t.y. abejoti ir savo doktrininės orientacijos esminiais niuansais. Jeigu tu mums visiems nori tai pasakyti, tuomet (manau draugai skeptikai sutiks su manimi) žinok - tai mums ne naujiena ir mes tai pripažįstame. Tačiau nuo tokio diskurso pobūdžio pats skepticizmas savaime prastesniu nesąmonių likvidavimo įrankiu netampa. Aš sakau nuoširdžiai - neįsivaizduoju kas čia dar galėtų būti pasakyta, nes, manau, į tavo keliamą klausimą atsakiau.
Sėkmės tiesos paieškose, visada Tavo,
Paulius
Jeigu yra kažkokie prietaisai, galintys nustatyti, kokio ilgio bangas mato kiekvienas žmogus, ir kokias atspindi tam tikri objektai, tada pritariu tokiam sprendimui.sovijus wrote:Spalvos, pačios savaime, ir nėra "objektyvios". "raudona", "žalia", "mėlyna" yra mūsų smegenų sukuriama tam tikro šviesos bangų ilgio interpretacija. Nėra nieko "objektyviai" "raudono" 625 - 740 nm ilgio bangose, tiesiog daugelio žmonių smegenys jas suvokia, kaip "raudona" ir tarpusavyje sutaria, kad vadins tai "raudona". Tavo daltonikui užtektų parodyt, kad kitų žmonių smegenys (ar akys) skaido šviesą į didesnį kiekį "prasminių" informacijos blokų (spalvų), nei jo paties. Bet pačiame obuolyje nėra nieko "raudono" ar "žalio".
Fantazijoms netinka, nes tu to nesugalvojai, tu tai matei, pačiupinėjai, girdėjai, jautei. Psichologinėms anomalijom? Skaityk kiek aukščiau.sovijus wrote:Nurašyti savo fantazijai, psichologinėm anomalijom... Kodėl sau tokius pačius kriterijus taikyti turėtų būti sunkiau, nei kitiems? vien todėl, kad tai TAVO subjektyvūs potyriai? na, jei jau kitų žmonių subjektyvius potyrius gali vertinti kritiškai, kodėl savo negalėtum?
Jeigu aš būčiau daltonikas, galėčiau sau įsirodyti, kad toks ir esu. Jeigu aš pvz. neskirčiau spalvų, kurias kuria 495 nm ir 620 nm ilgio šviesos bangos (šviesos bangos ilgį įmanoma išmatuoti), tai reikštų, kad aš garantuotai esu daltonikas.White Panther wrote:Bet juk daltonikui to neįrodysi. Jis gali nebent patikėti. Įsivaizduok, dabar visi, net mokslas, pradėtų įtikinėti tave, jog Dievas yra ir jis matomas, bet tu dėl savo matymo defektų negali jo pamatyti. Patikėtum?Svetimas wrote:Taigi, kaip tik tame ir problema, jog "daltonikas tiek žalią, tiek raudoną spalvą mato vienodai". Čia juk kaltas daltoniko matymas, o ne mokslas.
Ir, kaip tyčia, visi žmonijos sukurti prietaisai klysta.White Panther wrote: Prietaisai dar gali būti ir netinkamai sukonstruoti, neteisingi ir pan.
Tada turi į pačią prielaidą pažiūrėti kritiškai ir pagalvoti ,ar tikrai jos neįmanoma įrodyti.White Panther wrote: Panašiai. Juk pagal skepticizmą, visada galima paprašyti įrodyti kokią nors prielaidą, tai ką daryti, kai jos neįmanoma įrodyti? Turi tiesiog patikėti...
Tam, kad įrodytum laisvojo kritimo pagreitį Žemėje, nebūtina mėtyt vakuume begalybės daiktų su visomis galimomis masėmis. O dėl dviejų lygiagrečių tiesių: matematika remiasi logika, logiškai neįmanoma, kad tos tiesės susikirstų, kitu atveju - jos nėra lygiagrečios.White Panther wrote: Bet kaip tu įrodysi, kad tiesė yra begalinė arba, kad dvi lygiagrečios tiesės nesikerta?
Kaip kažkas teisingai pastebėjo, tu painioji savo nesugebėjimą patikrinti teiginius su jų nepatikrinamumu. Pavyzdžiui, sveikas žmogus gali be vargo pademonstruoti daltonikui, kad jis (o podraug ir bet kuris atsitiktinai pasirinktas žmogus iš gatvės) sugeba be klaidų suklasifikuoti obuolius į "žalius" ir "raudonus". Kokias išvadas daltonikas galėtų padaryti? Kad egzistuoja obuolių savybė, kurią atpažįsta dauguma žmonių. Pažaidus su įvairiais daiktais būtų galima įrodyti, kad šią savybę turi ne tik obuoliai, bet ir kiti daiktai. Pažaidus su apšvietimu galima nustatyti, kad sugebėjimas klasifikuoti daiktus į "raudonus" ir "žalius" pradingsta prietemoje (už spalvotą regą atsakingos akies ląstelės mažai jautrios šviesai). Galiausiai, pasiėmęs prizmę ir suskaidęs baltą šviesą į spektrą, daltonikas pastebės, kad skirtingose vietose mato tą pačią spalvą, nors kiti žmonės jas skiria. Patyrinėjęs abiejų spektro vietų šviesos savybes, jis gali pastebėti, kad šios šviesos yra skirtingos. Tarkim, viena skelia tam tikrų junginių fluorescenciją, kita ne, arba kad jų interferencijos metu susidaro skirtingi atstumai tarp juostų ir t.t. Tokiu būdu net ir daltonikas gali įsitikinti, kad tai, ką jis laiko viena spalva, iš tikrųjų yra dvi spalvos, kurias kiti žmonės atskiria.White Panther wrote: Daltonikas teigs, jog tas obuolys yra žalias ir mokslas nebus pajėgus jam išaiškinti, jog tas obuolys yra raudonas. Mokslas bandys įtikinti, jog tam žmogui obuolys atrodo žalias dėl to, kad tas žmogus yra daltonikas (taip kaip religija gali bandyti įteigti savo teiginius, sakydama, jog kažkas nemato, netiki dėl to, kad yra koks nors apsėstas
Šioje temoje ne man kažką reiktų įrodinėti ir ne man kažkas turi „daeiti“. Aišku, kai baigiasi racionalūs argumentai, galima kaltinti oponento proto galias, žinias ir pan., bet tai nekorektiška ir tokie argumentai tikrai netinkamidubb wrote:ne...visgi matau, kad White Panther konkrečiai nedaeina, atsiimu žodžius "Visada Tavo"
Remiasi logika, bet tai vis tiek yra neįmanomas patikrinti „faktas“.Karolis wrote:O dėl dviejų lygiagrečių tiesių: matematika remiasi logika, logiškai neįmanoma, kad tos tiesės susikirstų, kitu atveju - jos nėra lygiagrečios.
Pagal tavo duodamus pavyzdžius, to nepatikrinsi. Įsivaizduok, jei pasaulyje dauguma žmonių būtų daltonikai ir tik dalis matytų „normaliai“. Tada viskas apsiverstų. Tada normaliai matantis turėtų patikėti, kad mato nenormaliai?Vajezus wrote:Kaip kažkas teisingai pastebėjo, tu painioji savo nesugebėjimą patikrinti teiginius su jų nepatikrinamumu. Pavyzdžiui, sveikas žmogus gali be vargo pademonstruoti daltonikui, kad jis (o podraug ir bet kuris atsitiktinai pasirinktas žmogus iš gatvės) sugeba be klaidų suklasifikuoti obuolius į "žalius" ir "raudonus". Kokias išvadas daltonikas galėtų padaryti? Kad egzistuoja obuolių savybė, kurią atpažįsta dauguma žmonių. Pažaidus su įvairiais daiktais būtų galima įrodyti, kad šią savybę turi ne tik obuoliai, bet ir kiti daiktai. Pažaidus su apšvietimu galima nustatyti, kad sugebėjimas klasifikuoti daiktus į "raudonus" ir "žalius" pradingsta prietemoje (už spalvotą regą atsakingos akies ląstelės mažai jautrios šviesai). Galiausiai, pasiėmęs prizmę ir suskaidęs baltą šviesą į spektrą, daltonikas pastebės, kad skirtingose vietose mato tą pačią spalvą, nors kiti žmonės jas skiria. Patyrinėjęs abiejų spektro vietų šviesos savybes, jis gali pastebėti, kad šios šviesos yra skirtingos. Tarkim, viena skelia tam tikrų junginių fluorescenciją, kita ne, arba kad jų interferencijos metu susidaro skirtingi atstumai tarp juostų ir t.t. Tokiu būdu net ir daltonikas gali įsitikinti, kad tai, ką jis laiko viena spalva, iš tikrųjų yra dvi spalvos, kurias kiti žmonės atskiria.
Iš kur ištraukėt ? Jei eksperimentas pavyko 1000 kartų ir nepavyko tik kartą, tai mokslas turi nuspręsti, kad prielaidos yra klaidingos ? O kaip žmogiškoji klaida, kuri įsivelt gali bet kokiame skaičiavime. Kaip blogos tyrimo sąlygos ? Reikia gi viską įvertinti ir niekas iš oro neatmes prielaidos, jei iš 1000 karto ji nepasitvirtino. Nelabai suprantu, ką čia siekiat įrodyti. Gal patikrtinkite gravitacijos teoriją 1000 kartų ir praneškite, kai kūnas vietoj krisdamas pradės KILTIWhite Panther wrote:Bet jeigu pagal tą prielaidą gaunami neteisingos išvados, o 1000 kartų buvo gautos teisingos, tai greičiausiai (nors nebūtinai) bus nurašyta, jog tas eksperimentas buvo kažkaip blogai atliekamasMaikUniversum wrote:tau jau kažkas minėjo, kad SU KLAIDINGOMIS PRIELAIDOMIS GAUNAMA BET KAS
lauksiu išvadų.Atestate esantys įvertinimai parodo ir kad supratau
Žinoma nepatikėčiau, nes pirma tu turėtum man apibrėžti, kas yra ta siela, kaip ji veikia ir kaip galų gale veikia tas prietaisas. Tai vadinama "extraordinary claim", t.y. ypatingas tvirtinimas. Jeigu tu kažką ypatingo tvirtini (sielas, ufonautus, reinkarnaciją) turi parisuošti tai pagrįsti faktais, įrodymais ir atliktais testais kad tas ar tas reiškinys egzistuoja.Ne apie tai kalbu. Tiesiog įsivaizduok, kad aš tau dabar parodau kažkokį neaišku prietaisą, kuris, atseit, mato žmogaus sielą. Tu pažiūri pro jį į kokį nors žmogų ir, tarkime, matai, kad aplink jį yra kažkokia balta šviesa. Wtf? Ir patikėtum, kad čia tas prietaisas tau parodo žmogaus sielą?
Jei neturi ir negali įrodyti, kad mokslas nors kartą sėkmingai ištyrė ar atrado žmogaus sielą, aš lengva ranka galiu atmest tavo pavyzdį.
ccams: gaila, kad lietuviškai informacijos laaabai mažai.
