Nafta ir kiti energijos ishtekliai

[zhukaSS]

Na pasidaires po foruma nelabai radau panashios temos, todel visai knietetu suzinoti ka mano skeptikai siuo sakyciau gan opiu niudenos klausimu(klausimais?) Kaip manot kuriam dar laikui uzteks naftos ir koks resursas ja pakeis? Ar naftos krize nesukels kritiskus padarinius planetai ir jos ekonomikai?

[skeptikas]

ehh senai buvau pas skeptikus forume...

Laiko, kuri dar turesime naftos istekliu taip paprastai nepaskaiciuosi. Naftos istekliai neisvengiamai senka, tenka ja isgauti is vis gilesniu sluoksniu (auga gavybos kastai). Vidutiniam vartotojui, mano nuomone, naftos turetu uztekti dar kokiem 30-40 meteliu, kol jos kaina taps nebeikandama.

Nafta turetu pakeisti elektra, yra projektu ir su vandeniliu, bet si technologija vistiek galu gale gamina elektra ir automobilis varomas ja... Per brangu yra gaminti vandenili vien tam kad jis vel gamintu elektra.

O del kriziu... kadangi faktas kad nafta baigsis nera niekam naujiena, kriziu buti neturetu, juolab, juk ji nesibaigs "viena grazia diena", tai ilgas procesas

[son]

<...>
Nafta turetu pakeisti elektra, yra projektu ir su vandeniliu, bet si technologija vistiek galu gale gamina elektra ir automobilis varomas ja... Per brangu yra gaminti vandenili vien tam kad jis vel gamintu elektra.
<...>

su elektra tai cia vienas rimciausiu bajeriu mat netoli 70% isgaunamos elektros yra butent is naftos.. o urano atsargos sparciai senka. tad vejelio ir saulutes tikrai neuzteks pasigaminti elektros energijai kad aprupinti dabar esanciu zmoniu poreikiu net nekreipiant demesio kad gyventoju zemej labai sparciai auga..

panasi tema buvo siame forume ir kazkas minejo kad meginama gaminti nafta.. na cia jau realiau skamba.

[senis]

Kaip manot kuriam dar laikui uzteks naftos ir koks resursas ja pakeis?

As kazkaip viliuosi, kad termobranduoline valdoma reakcija (vandenilio jungimasis i heli, panasiai kaip sauleje) galetu buti gera energijos alternatyva. Pliusai:
-Didesnis energijos isgavimo efektyvumas nei branduoliniu jegainiu atveju
-Geresne situacija su kuro resursais (vandenili galima gaminti is vandens)
-Mazesne aplinkos tarsa (praktiskai netersia aplinkos su CO2 ir kitomis dujomis sukelianciomis sitnamio efekta; bei gerokai mazesnis kiekis ir maziau pavojingu salutiniu radioaktyviu atlieku)
http://en.wikipedia.org/wiki/ITER
http://www.iter.org/

[son]

As kazkaip viliuosi, kad termobranduoline valdoma reakcija (vandenilio jungimasis i heli, panasiai kaip sauleje) galetu buti gera energijos alternatyva. <..>

o as viliuosi kad kam nors pavyks saltoji branduoliu sinteze ir ja eis pritaikyti buiciai.. taip butu galima gaminti mazas bet galingas elektrines.

http://en.wikipedia.org/wiki/Cold_fusion

[skeptikas]

panasi tema buvo siame forume ir kazkas minejo kad meginama gaminti nafta.. na cia jau realiau skamba.

Jo, visai pamirsau pamineti biodegalu gamyba:)

[senis]

o as viliuosi kad kam nors pavyks saltoji branduoliu sinteze ir ja eis pritaikyti buiciai..

Tai kad saltoji sinteze praktiskai neimanoma, nes norint iveikti kulono jega, kuri stumia vienas nuo kito atomu branduolius, reikia labai dideles energijos, apie 10 MeV vienam atomui. Tokios energijos isgauti kambario temperaturoje praktiskai neimanoma. Tai man sufleruoja, kad jeigu ir yra kazkokie objektyvus "saltosios sintezes" eksperimentai, tai vadinasi ten energija gaunama ne "saltosios branduoliu sintezes" pagrindu, o kazkokiu kitu mechaniniu/cheminiu ar kt. pagrindu. Tai savu ruoztu sufleruoja, kad tokiu budu neimanoma bus isgauti energijos, kuri butu palyginta su isgaunama energija branduoliuniu jegainiu. Vadinasi tipo "saltoji sinteze" jeigu ir yra galima, tai yra labai neefktyvi energijos gavimo priemone.
Be to is wiki:

However, bringing the nuclei so close together requires an energy on the order of 10 MeV per nucleus, whereas the energies of chemical reactions are on the order of several electron-volts; it is hard to explain where the required energy would come from in room-temperature matter
[...]
While some scientists have reported to have reproduced the excess heat with similar or different set-ups, they could not do so with predictable results, and many others failed. Some see this as a proof that the cold fusion is pseudoscience, or more precisely, pathological science.
[...]
In 1991, Dr. Eugene Mallove said that the negative report issued by MIT's Plasma Fusion Center in 1989, which was highly influential in the controversy, was fraudulent because data was shifted [77] without explanation, and as a consequence, this action obscured a possible positive excess heat result at MIT
[...]
As a result, it is difficult convincingly to resolve all cold fusion claims since, for example, any good experiment that fails to find cold fusion can be discounted as merely not working for unknown reasons
[...]
If the excess heat were generated by the hot fusion of two deuterium atoms, the most probable outcome, according to current theory, would be the generation of either a tritium and a proton, or a 3He and a neutron. The level of protons, tritium, neutrons and 3He actually observed in Fleischmann-Pons experiment have been higher than current theory asserts, but well below the level expected in view of the heat generated, implying that these reactions cannot explain it

Nezinau, man visa tai rodo, kad "saltoji sinteze" yra pseudomokslas

[son]

<...>
Nezinau, man visa tai rodo, kad "saltoji sinteze" yra pseudomokslas

daznai panasaus pobudzio bandymus vadina pseudomokslu bet ne visada sis pavadinimas pasitvirtina..
vienaip ar kitaip turiu vilti kad kam nors pavyks nors realumo isties mazokai.

[senis]

daznai panasaus pobudzio bandymus vadina pseudomokslu bet ne visada sis pavadinimas pasitvirtina..

Taip, taciau daznai ir pasitvirtina. As - uz daznus pasitvirtinimus

vienaip ar kitaip turiu vilti kad kam nors pavyks nors realumo isties mazokai.

Visiskai sutinku. Prideciau/pakartociau dar kelis momentus:
1. mano minetas ITER projektas yra daug labiau realesnis, nes zinome egzistuojancius termobranduolines sintezes atvejus. Ir daug maz zinome buda kaip ta sinteze suvaldyti - toroidinio magnetinio lauko pagalba.
2. Kiek supratau "saltoji sinteze" leidzia isgauti daug maziau energijos nei butu isgaunama branduoliniu reakciju ar termobranduoliniu reakciju atveju. Vadinasi - tai menkas papildas musu energijos poreikiams.

[starkis]

As kazkaip viliuosi, kad termobranduoline valdoma reakcija (vandenilio jungimasis i heli, panasiai kaip sauleje) galetu buti gera energijos alternatyva.

matyt busiu pramiegojas eiline fizikos pamoka, nes kazkaip maniau, kad dalelems jungiantis energija is aplinkos suvartojama, o ne spinduliuojama

[senis]

maniau, kad dalelems jungiantis energija is aplinkos suvartojama, o ne spinduliuojama

Is dalies - taip, termobranduoline reakcija dali isskirtos energijos pati ir suvartoja, taciau jei suvartotu visa isskiriama energija, tai mes cia dabar su tavimi nesneketume is vis (pagalvok kodel). Detaliau:
http://en.wikipedia.org/wiki/Proton-proton_chain

Comparing the mass of the final helium-4 atom with the masses of the four protons reveals that 0.007 or 0.7% of the mass of the original protons has been lost. This mass has been converted into energy, in the form of gamma rays and neutrinos released during each of the individual reactions. The total energy we get in one whole chain is 26.73 MeV.
Only energy released as gamma rays will interact with electrons and protons and heat the interior of the Sun. This heating supports the Sun and prevents it from collapsing under its own weight.

[RB]

matyt busiu pramiegojas eiline fizikos pamoka, nes kazkaip maniau, kad dalelems jungiantis energija is aplinkos suvartojama, o ne spinduliuojama

A ten ne visaip taip. Berods, sintezės metu susidarant už geležį lengvesniems elementams energija išskiriama, o sunkesniems – sugeriama. Todėl energetiniu požiūriu apsimoka arba konstruoti lengvus atomus (tas pats helis), arba skaidyti sunkius (uranas ir taip toliau).

[Apostatas]

Berods, sintezės metu susidarant už geležį lengvesniems elementams energija išskiriama...

Ar tik neturėtas omeny nikelis.

[RB]

Ar tik neturėtas omeny nikelis.

Tiek geležis, tiek nikelis. Keturi stabiliausieji įzotopai: Ni62, Fe58, Fe56, Ni60. Dažniausiai aptinkamas nikelio izotopas – Ni58, kaip matome, į šį ketvertuką neįeina, priešingai, nei labiausiai paplitęs geležies izotopas Fe56. Anyway, ginčas beprasmis. Kalba apie energetinių ryšių stiprumą skirtinguose branduoliuose, o ne apie „ribinį“ izotopą.

[Apostatas]

Tiek geležis, tiek nikelis.

Visada galvojau, kad riba aiški ir vienareikšmiška - Ni62.

Keturi stabiliausieji įzotopai: Ni62, Fe58, Fe56, Ni60.

O aš visada galvojau, kad stabiliausias Fe60, kurio pusperiodis 1,5 mln. metų.

Plačiai aptinkamas nikelio izotopas – Ni58, kaip matome, į šį ketvertuką neįeina, priešingai, nei labiausiai paplitęs geležies izotopas Fe56.

Kad čia paplitimas visai ne prie ko.

Anyway, ginčas beprasmis.

Sutinku, beprasmis nors, kad čia ir joks ginčas.

p.s.

ten ne visaip taip. Berods, sintezės metu susidarant už geležį lengvesniems elementams energija išskiriama, o sunkesniems – sugeriama. Todėl energetiniu požiūriu apsimoka arba konstruoti lengvus atomus (tas pats helis), arba skaidyti sunkius (uranas ir taip toliau).

Kiek aš pamenu, viskas priklauso nuo saryšio energijos. Didėjant elemento numeriui, ji didėja iki Ni62, o po to toliau didėjant numeriui vėl mažėja, taigi, energetiškai konstruoti vienodai lengva turėtų būti tiek labai lengvus, tiek labai sunkius branduolius, gi su sunkiais bėda kitur - jam suformuoti reikia, kad susidurtų daug mažesnių branduolių, kas sudėtinga tikimybiškai.

[Evolution]

Na pasidaires po foruma nelabai radau panashios temos, todel visai knietetu suzinoti ka mano skeptikai siuo sakyciau gan opiu niudenos klausimu(klausimais?) Kaip manot kuriam dar laikui uzteks naftos ir koks resursas ja pakeis? Ar naftos krize nesukels kritiskus padarinius planetai ir jos ekonomikai?

Manhattan'e metro yra pagrindine susisiekimo priemone. Tarpmiestini susisiekima galetu visiskai pakeisti greitaeigiai elektriniai traukiniai arba ant magnetiniu pagalviu. Beto branduoline energija pigiausia ir svariausia. Nuo to tik oras svaresnis butu, bei gatvese triuksmas isnyktu

[status_quo]

Klausimas turėtų būti ne kada baigsis nafta, dujos ir anglys, bet kas bus, kai jie baigsis. Tam reikėtų panagrinėti žemės istoriją.

Vienas itin svarbus aspektas yra tai, kad iki atsirandant gyvybei, labai didelę atmosferos dalį sudarė CO2. Deguonies praktiškai nebuvo. Tai yra, tą dalį, kuria dabar užima deguonis, anksčiau užėmė anglies dioksidas. I ra tėjo toks momentas, kai žemėje atsirado augalai. Jie pradėjo daryti savo fokusus su fotosinteze, kurios reakciją galima supaprastinti taip CO2 => C + O2. Deguonis išskiriamas į atmosferą, o likusi anglis lieka augalų (vėliau gyvūnų) biomasėje. Ši reakcija nebuvo šimtą procentų uždara. Augalai sugėrė daugiau anglies, negu reikėjo viasai anglies apykaitai, todėl ji skirtingais pavidalais (anglimi, angliavandeniliais) laidojosi po žeme. Taigi, visos anglies masė, kuri buvo CO2 pavidalu prieš n milijonų metų, dabar yra: CO2 dabar atmosferoje + visa biomasės anglis + naudingos organinės iškasenos.

Turbūt suprantate, kad dingus iškasenoms, jos kažkur turi atsirasti. Taigi iškasenas mes turime ten ir palikti, kad anglies dioksido kiekis išliktų normalus. Na nebent mes jį paverčiam plastiku (ar kuo nors panašaiu) ir paliekame cirkuliuoti tarp mūsų, bet ne atmosferoje. Kitais žodžiais tariant, mes degindami iškasenas paverčiame tuo, jo jos iš pat pradžių buvo

[son]

Manhattan'e metro yra pagrindine susisiekimo priemone. Tarpmiestini susisiekima galetu visiskai pakeisti greitaeigiai elektriniai traukiniai arba ant magnetiniu pagalviu. Beto branduoline energija pigiausia ir svariausia. Nuo to tik oras svaresnis butu, bei gatvese triuksmas isnyktu

svariausia hm..
http://en.wikipedia.org/wiki/Three_Mile_Island_accident
http://en.wikipedia.org/wiki/Chernobyl_accident
daug naftos reik isdeginti ir tai kazin ar tai pakeis masta zmonijai atnestos nelaimes kas ivyko su branduoline energija.. net neisinori sneketi apie menkus ivykius kaip atominiu laivu avarijas..