Snukis prieš Einšteiną

[Snukis]

nelabai suprantu kam isviso tai daryti?? juk tai kad sviesos greitis pastovus visom atskajtom nebutinas laivas kuris skrenda 0.9c, uztenka ir zemisku greiciu.

Judant mažais greičiais tas efektas mažai pastebimas, be to brėžinyje pateiktame SRT išviso nenurodytas greitis. Norint patikrinti ar Einšteino teiginiai dėl laiko ir ilgio susitraukimo teisingi - reikalingi greičiai artimi c, tame tarpe ir c greičio atvejis, nes tuo metu turi, pagal SRT, laikas ir ilgis būti visiškai susitraukę.
Gaila, kad tam brėžiniui negalima taikyti Heizenbergo neapibrėžtumų principo, nes jis buvo prisiūtas prie BRT ir SRT brėžinyje jis nėra numatytas. Jei kas nors būtų pritaikęs Heizenbergo principą SRT - "akmens ant akmens" nebūtų likę iš SRT teiginių, kaip, beje, vos neatsitiko su BRT :!: Nors ir ten tas principas - svetimkūnis :!:

[Svetimas]

Laikrodžio horizontalus greitis v negali būti lygus C. Kitu atveju gautumėm, jog tai net ne ribinis atvejis, o viršribinis, nes dauguma laikrodžio taškų viršys C. Įsivaizduok, jog nuo kažkurio taško horizontaliose grindyse tolsta koks nors vertikalus grindims "strypas". Strypo horizontalus judėjimo greitis bus lygus v ir sutaps su greičiu tarp taško grindyse ir strypo apatinio galo (besiliečiančio su grindimis). Tačiau viršutinis strypo galas minėto grindų taško atžvilgiu judės didesniu greičiu nei v. Taigi iš principo horizontalus greitis v turi būti toks, kad greitis tarp bet kurios judančios-stebimos sistemos taško ir bet kurio mūsų atskaitos sistemos taško neviršytų c. Taigi, jei neklystu, laikrodžio horizontalus v neturėtų viršyti c/sqrt(2) (ribinio atvejo).

Dėl sutrumpėjimų. Šis mintinis šviesos laikrodžių modelis ir pagrindžia, kad reikia taikyti transformacijas. O tu iš karto jas jau taikai pačiam modeliui. Tai panašu į savęs kėlimą pasiėmus save už pakarpos ar pan.

[Snukis]

Laikrodžio horizontalus greitis v negali būti lygus C. Kitu atveju gautumėm, jog tai net ne ribinis atvejis, o viršribinis, nes dauguma laikrodžio taškų viršys C. Įsivaizduok, jog nuo kažkurio taško horizontaliose grindyse tolsta koks nors vertikalus grindims "strypas". Strypo horizontalus judėjimo greitis bus lygus v ir sutaps su greičiu tarp taško grindyse ir strypo apatinio galo (besiliečiančio su grindimis). Tačiau viršutinis strypo galas minėto grindų taško atžvilgiu judės didesniu greičiu nei v. Taigi iš principo horizontalus greitis v turi būti toks, kad greitis tarp bet kurios judančios-stebimos sistemos taško ir bet kurio mūsų atskaitos sistemos taško neviršytų c. Taigi, jei neklystu, laikrodžio horizontalus v neturėtų viršyti c/sqrt(2) (ribinio atvejo).

Dėl sutrumpėjimų. Šis mintinis šviesos laikrodžių modelis ir pagrindžia, kad reikia taikyti transformacijas. O tu iš karto jas jau taikai pačiam modeliui. Tai panašu į savęs kėlimą pasiėmus save už pakarpos ar pan.

Teisingai priekaištauji :!: Tik ne man reikėtų, o - Einšteinui :!:
Tame mintiniame eksperimente laikrodis juda su laivu (yra jame), taigi ir greitis jo v kaip ir viso laivo lygus c. Jeigu tarsime, kad laikrodžio greitis negali būti lygus c, o laivo greitis lygus c, tai gausis kad laikrodis atsileika nuo laivo :!: Einšteinas, galbūt, tai numatė, nes kito paaiškinimo - kodėl tame SRT brėžinyje nenurodytas greitis - nematau :!:
Dėl sutrumpėjimų: O tai kur juos dar taikyti jei ne SRT teiginiuose : Teisingai pastebėjai, kad gaunasi nesamonė :!: , bet tik dėl to, kad Einšteinas pats nenorėjo pritaikyti visų savo teiginių savo pateiktiems pavyzdžiams :!: Jeigu jau teigiama, kad judant tokiais greičiais kinta ilgi, laikas ir t.t., tai ir pateikiamuose pavyzdžiuose tai turi matytis :!: Lorencas, bent jau, taip ir darė - todėl jam ir nepavyko savo išgalvotom transformacijom išgelbėti Pasaulinio eterio teorijos :!:

[Svetimas]

Gerb. Snuki.
Kam tau reikalingas kosminis laivas? Kodėl laivas turi lėkti šviesos greičiu?
Įsivaizduok elementariai, kad esi kosminėj erdvėj ir tau pro nosį greičiu v pralekia minėtas šviesos laikrodis. Laikrodžio greitis v neprivalo būti artimas c. Greitis v gali būti lygus 0.000001c, 0.001c ir pan., nes šiame modelyje tėra svarbus tik pats laikrodyje šviesos nueito kelio istrižumo faktas (zigzagiškumas) ir teiginys, kad šviesos greitis visose atskaitos sistemose vienodas.

[Snukis]

Laivas reikalingas tam, kad tas laikrodis galėtų skristi įvairiais greičiais, pats jis neskrenda. Nu bet - tiek to - dėl laivo. Sakykim skrenda pats laikrodis. Greitis c reikalingas visiškam patikrinimui. Juk į formulę gali įsistatyti bet kokią greičio reikšmę ir Einšteinas pateikė brėžinį visoms (nors taip nemanau) greičių reikšmėms, taigi - ir c.
Šio brežinio paskirtis - įrodyti, kad greitai judančio objekto laikas sulėtėja priklausomai nuo greičio dydžio, o ne šviesos greičio vienodumo skirtingose atskaitos sistemose įrodymas.
Galima net spjauti į tą tariamą sutrumpėjimą, nors tai ir gana svarbus argumentas SRT nenaudai. Geriau pasakyk: Koks kampas bus tarp stovelio ir spindulio dviem atvejais: v=0,5c ir v=c? Koks, kiekvienu atveju, bus laiko sutrumpėjimas ir kaip tai pasimatys brėžinyje? Ypač domina atvejis (koks kampas, kuo tai pasireikš brėžinyje, kiek tada bus "susitrakęs" laikas) - kai v=c :!: Kaip Tau gausis :

[Svetimas]

Aš gi jau sakiau, jog ribinis atvejis laikrodžiui yra tada, kai v=с/sqrt(2) (jei nesuklydau), o ne c. Taigi v=c natūraliai atkrenta.
Kai horizontalus laikrodžio greitis v=0.5c, tuomet kampas tarp spindulio ir stovelio formaliai bus lygus 30 laipsnių.

[Snukis]

Aš gi jau sakiau, jog ribinis atvejis laikrodžiui yra tada, kai v=с/sqrt(2) (jei nesuklydau), o ne c. Taigi v=c natūraliai atkrenta.
Kai horizontalus laikrodžio greitis v=0.5c, tuomet kampas tarp spindulio ir stovelio formaliai bus lygus 30 laipsnių.

Laikrodžiu gal ir ribinis, o aš klausiu apie greitį, kuris ribinis yra c, didesnio už jį nebūna. Kolkas Tu tik išsisukinėji nuo atsakymo . Jeigu jau sakai, kad "Einšteino laikrodis" negali veikti tokiem greičiam, vadinasi tas SRT teiginys apie laiko sutrumpėjimą ir, kai v=c, susitraukimą iki nulio - nesamonė :!:
Kapituliacija :

[Svetimas]

O man atrodo, kad išsisukinėji tu.
Jei v yra stataus trikampio statinis ir jis lygus c reiškia trikampio ižambinė yra daugiau už c, o taip negali būti. Laikrodžių brėžinys tik iliustruoja, kodėl laikas laikrodžio sistemoje sulėtėja ir atvirkščiai. Užtenka ir mažų greičių v. Ko tu įsikandai tą c? Brėžiniu nenorėta įrodyti, kad t=0.

[Snukis]

O man atrodo, kad išsisukinėji tu.
Jei v yra stataus trikampio statinis ir jis lygus c reiškia trikampio ižambinė yra daugiau už c, o taip negali būti. Laikrodžių brėžinys tik iliustruoja, kodėl laikas laikrodžio sistemoje sulėtėja ir atvirkščiai. Užtenka ir mažų greičių v. Ko tu įsikandai tą c? Brėžiniu nenorėta įrodyti, kad t=0.

Paryškinta mano
Bet kad taip jau yra nubrėžta originale :!: Net esant mažiems greičiams (v<<c) jau galima pritaikyti Tavo dabartinį teiginį Einšteino brėžiniui ir sumalti jį į miltus :!:
Atvirkščiai : : : Bet tai juk - H.Dinglio prieštaravimo atmaina :!:
Brėžiniu norėta įrodyti, kad laikas nuo greičio sulėtėja, bet, pagal brėžinį, jis turėtų trauktis (pabandyk kelias v reikšmes) ne pagal Lorenco-Fitcdžeraldo formulę :!: , kaip tikina Einšteinas. Pagal Lorencą, Einšteiną,..., t.y. SRT, ribiniu atveju (v=c), laikas turėtų sustoti, bet, pagal tų pačių veikėjų pateiktą paaiškinamąjį brėžinį to nesigauna :!: Šitai aš ir norėjau pasakyti savo straipsnyje.
Nuosekliai artėjant iki c ir pratęsiant brėžinį nuo mažų greičių iki v=c, gaunasi, kad spindulys su stoveliu sudarys 45 laipsnių kampą (v=c), t.y. laikas niekada nesustoja :!: Iš brėžinio seka, kad laikas "sustos" tik tada kai greitis bus begalinis :!:
Einšteinas prieš Einšteiną, o ne Snukis prieš Einšteiną :!:

[Svetimas]

Peržiūrėjau "originalą" tavo straipsnyje. Jame c yra stataus trikampio, kurį nubrėžia "zigzagas" ižambinė, o horizontalus greitis v=0.5c.

[Snukis]

Peržiūrėjau "originalą" tavo straipsnyje. Jame c yra stataus trikampio, kurį nubrėžia "zigzagas" istrižainė, o horizontalus greitis v=0.5c.

Prie brėžinuko "aptarimo", žemiau yra nuoroda (3), kad šis brėžinukas yra neteisingas :!: Einšteinas net nebandė nurodyti greičio dydį duotam brėžiniui. Aš laaabai blogai padariau, kad pabandžiau jį ištaisyti žr.apačioje. Originale virš vektoriaus rodančio judėjimo (greičio) kryptį užrašyta v, o ne c :!: Mano, blogai perpieštame, brėžinyje greitis gaunasi ne c, o - 2c :!: Seniai pats žiūrėjau ką prirašiau . Galvojau, kad jį išmečiau, nes niekaip nesigavo man jį teisingai (kaip to reikalauja SRT) nubrėžti :!: Ačiū už pastabą.
Teisingai turi būti taip: c dydis turi būti lygus stovelio ilgiui (pusė mano nubrėžto), nes tiek spindulys tiek pats laikrodis per tą patį laiką nueina tą patį kelią (kai v=c). Tik didinant greitį iki begalybės, gausime kad spindulys su stoveliu sudarys statų kampą, t.y. laikas sustos.

[Svetimas]

Taigis: c turi būti stataus trikampio ižambinė, o v horizontalus statmuo.

[Snukis]

Teisingai turi būti taip: c dydis turi būti lygus stovelio ilgiui (pusė mano nubrėžto), nes tiek spindulys tiek pats laikrodis per tą patį laiką nueina tą patį kelią (kai v=c). Tik didinant greitį iki begalybės, gausime kad spindulys su stoveliu sudarys statų kampą, t.y. laikas sustos.

Vo net ir dabar susimaliau :!: :!: :!: Nu niekaip to brėžinio negalima nubrėžti visiškai teisingai :!:
Pataisa:... tiek spindulys, kai laikrodis nejuda (laikrodžio ilgis), tiek greičio v vektoriaus dydis, kai v=c, turi būti vienodi...

[Snukis]

Taigis: c turi būti stataus trikampio ižambinė, o v horizontalus statmuo.

Ne: c ir stovelis - statmenys, o atsilenkęs (arba kaip tu sakai - zigzagu judantis) spindulys - įžambinė. Spindulys visada bus įžambinė, net ir v<<c atveju, išskyrus v=0, nes tada nebus ir trikampio.
Aš dar straipsnyje minėjau, kad spindulys, pagal Einšteino brėžinį, bet prieštaraujant jo teiginiams, - pailgėja :!:

[fizikanas]

Tik didinant greitį iki begalybės, gausime kad spindulys su stoveliu sudarys statų kampą, t.y. laikas sustos.

kodel laikas sustos kai kampas bus status? beje ar fotonui laikas nera ir taip sustojes pagal SRT?

[Svetimas]

beje ar fotonui laikas nera ir taip sustojes pagal SRT?

Hmmm… Ribiniais atvejais galima gauti keistų išvadų. Pvz. atomas išspinduliuoja fotoną, o tas nukeliavęs nuo vieno Visatos krašto iki kito “susitinka” elektroną. Jei šiai fotono “egzistencijai” bandytumėm taikyti piono analogiją, gautume, jog fotono atskaitos “sistemai” pagal SRT perskaičiuotas jo kelionės laikas ir nueito kelio atstumas lyginant su mūsų masteliais artimi nuliui. Kitaip sakant dėl perskaičiavimų gaunasi tarsi savotiška “pseudo-toliveika”, nes atrodytų, jog ne fotonas pernešė sąveiką, o tiesiog jo “tėvas” atomas žaibiškai “pakrapštė” elektroną esantį kitam Visatos gale... Fantastika ar ne?

[Snukis]

Tik didinant greitį iki begalybės, gausime kad spindulys su stoveliu sudarys statų kampą, t.y. laikas sustos.

kodel laikas sustos kai kampas bus status? beje ar fotonui laikas nera ir taip sustojes pagal SRT?

Kai kampas bus status reikš, kad laikrodžio spindulys niekada nepasiekia kito stovelio galo - laikrodis "netiksi".
Taip. Kadangi SRT nemato skirtumo tarp šviesos judėjimo (sklidimo) ir kitų kūnų judėjimo - išeina, kad fotonams laikas sustojęs. Iš čia - kūnai, kurių laikas sustojęs (t,y. t=0) - neegzistuoja :!: Fotonai, anot SRT, neegzistuoja :!: Geras , ne :

[Svetimas]

Fotonai, anot SRT, neegzistuoja :!: Geras , ne :

Ši tavo mintis ir kartu tavo pasvarstymai apie “šviesos pagreitį” (straipsnyje) sužadino ir man norą pafilosofuoti.
Vien tai, kad šviesos greitis visose inercinėse atskaitos sistemose yra vienodas ir maksimalus liudija, kad kalbama apie kokybiškai kitokios prigimties materiją. Iš principo c yra sąveikos, o ne tam tikrų materialių objektų greitis. Pagreičio sąvoka sąveikai netaikoma, nes ji pati yra pagreičio priežastis.
Kiek žinau yra laikoma, jog fotonas yra elektromagnetinės sąveikos “nešiklis”. T.y. fotonas tėra tam tikra abstrakcija, fikcija apibūdinanti pernešamos energijos diskretumą, kitas sąveikos savybes (impulsą ir pan.), o jo judėjimas nėra tiesiogiai stebimas (geriau išmanantys manau neduos suklysti).
Fotono “pamatymo” procesas gana sudėtingas. Pvz. fotonas “aptinkamas” tik tada, kai jis susąveikauja su kokiu elektronu, o tas “paerzintas” elektronas įtakoja pokyčius akies tinklainės pigmente, fotoemulsijoje ar kokiame kitame jų registravimo prietaise, o jau tie pokyčiai per sudėtingą sąveikos grandinę suvokiami kaip fotonas. Čia tik mums dėl įpratimo atrodo, jog viskas labai paprasta, nes turim gamtos dovaną: akis.
Taigi, kažkuria prasme klausimas dėl fotonų egzistencijos lieka atviras.