son wrote:vadinasi visi ateistai ir skeptikai nedaro jokiu moraliniu sprendimu?
Tie ateistai, kurie daro moralinius sprendimus jau nėra jokie ateistai. Jie tik galvoja, kad yra ateistai. Ir iš viso, visi mano stebėti bandymai išsiaiškinti, kas galėtų būti tas ateistas – tiek „griežtasis“, tiek „švelnusis“ – taip ir nedavė jokio rezultato. Daug maž aišku tik kas yra agnostikas – tas, kuris nežino, kas jis toks yra.
O tarp skepticizmo ir religijos prieštaravimo nematau. Skeptiką aš suprantu tiesiog kaip netikintį aklai, abejojantį prieš patikint. Pilnai įsivaizduoju skeptišką nedogmatišką religinį tikėjimą – kai prieš „atsiverčiant“ analizuojami visi už ir prieš.
moraliniai sprendimai astiranda is socializacijos kitaip tariant is zmoniu tarpusavio bendravimo ir sutarimo.
Be abejo. Moralės atsiradimo mechanizmas pilnai moksliškai paaiškinamas. Biologiškai ir negali atsirasti jokio kito algoritmo, kaip intuityvaus noro išlikti. Įdomumas prasideda, kai biologinė evoliucija pasibaigia, atsiranda sąmonė ir laisva valia. Kai individas pradeda suvokti, kad susinaikinimas yra pilnai įmanoma alternatyva, jokie moksliniai argumentai šitos alternatyvos atmesti nepajėgūs. Mokslas gali tik konstatuoti faktą: individas nusižudė, Pasaulis susinaikino. Pilnai moksliškai įmanomas rezultatas. Netgi šitaip: mokslas išaiškina, kad Pasaulis anksčiau ar vėliau iš tikrųjų pasibaigs. Nesant jokio religinio pagrindo, sąmonei stengtis toliau išlikti nelieka prasmės.
"nezudyk" savos rusies egzistuoja ir pas dauguma bandomis gyvenanciu gyvunu bet tai nereiskia kad jie religingi.
Taip, kol jie nėra sąmoningi. Kai „nežudyk“ tampa sąmoningo apsisprendimo kriterijum, jis būtinai turi būti įvilktas į kokį nors logišką religinį paaiškinimą – todėl, kad Dievas neleidžia, todėl, kad žmogus yra humanistinė vertybė, dar kas nors. Netgi grynai praktinis savanaudiškas „nežudysiu todėl, kad manęs nežudytų“ vis tiek anksčiau ar vėliau atsiremia į religinį egzistencinį klausimą – kas aš toks, kad reikia, jog manęs nežudytų? Kodėl aš esu vertybė?
be "nezudyk" "nevok" neegzistuotu socialiniai daugumai priimtini rysiai butent ta rasi sociologijoj ir tas buvo nusavinta religiju.
Tai kad istoriškai atsitiko kaip tik priešingai. Visos socialinio elgesio normos nuo pat pradžių buvo reguliuojamos religijų, ir tik prieš pora šimtmečių buvo išrasta „sekuliaristinė“ humanistinė moralė.
daugma religiju susiformavo skirtingose vietose skirtingai nuo kulturos jos igavo skirtingus religinius ypatumus ir susidare didelis ju kiekis.
Dėl politeizmo tu teisus, paralelės tikrai yra. Krikščionybėje politeizmo reliktais laikyčiau šventųjų ir statulų bei paveikslų kultą, bet Trejybė man čia jau nauja įžvalga. To paties intelekto trys aspektai: Matricos Programuotojas, Matricos Softas ir sąmoningi objektai Matricos viduje – mes, žmonės – faktiškai Tėvo-Programuotojo inkarnacijos, vaikai šiaip jau.
O kas dėl europietiškos antikinio monoteizmo istorijos – tai čia jau pastovus minties tobulėjimas ir kaita. Judaizmas atsirado, adaptavus egiptiečių Ateno kulto monoteistines užuomazgas. Krikščionybė buvo judaizmo revoliucija, adaptavusi Platoną. Islamas – judaizmo ir Aristotelio sintezė. Katalikai atsiskyrė nuo stačiatikių kartu su feodalizmo atsiradimu. Protestantizmas – kapitalistinė revoliucija. Ką reiškia „reformacija“, jeigu ne keitimąsi? Kur čia skirtingos vietovės ir sustabarėjusi ideologija?
butent liniuote ir matuojamas liniuotes ilgis. viena liniuote yra priimtas etalonas kuri saugoma kaip matas kitom liniuotem lyginti.
. O kur yra etalonas tam etalonui pamatuoti?
Jeigu metras – 40 milijoninė dienovidinio dalis, tai teiginys, kad dienovidinis yra 40 tūkstančių kilometrų ilgio, yra visiškai beprasmis, loginės kilpos klaida, begging the question. Jis kažką sako apie paprastųjų trupmenų aritmetiką (40 milijonų 40 milijoninių dalių yra vienetas, na, 1 = 1, nieko daugiau), apie dienovidinio ilgį nepasako nieko.
O gal metras trilijardo iridžio atomų skersmuo (kaip metro etalone)? O kuo tada pamatuoti atomo skersmenį? Visata plečiasi – o ar ilgėja metras? Kaip su dienovidinio ilgiu, na, atstumais tarp dienovidinį sudarančių atomų? O kaip su iridžio atomų skersmenim? Gal ir jie plečiasi?
Ir kuo skiriasi vieno individo subjektyvus susitarimas nuo visų subjektyvaus susitarimo? Objektyvios liniuotės nuo to vis tiek neatsiranda.
Ir iš viso, kas pasakė, kad erdvė yra pamatuojama? Pagal reliatyvumo teoriją išeina kaip tik priešingai – trimatė erdvė nėra metrinė, ir jokia liniuotė prasmės neturi...
2+2=4
Taip, tu teisus, mūsų Visata vis dėlto sudaryta iš diskrečių daiktų, ir juos galima skaičiuoti. Matyt tas diskretumas remiasi į chemijos diskretumą. Bet klausimas vis tiek išlieka atviras – kodėl „pasirinktas“ būtent toks modelis, ar jis vienintelis, suderinamas su gyvybe ir sąmone?