Babkes ishleistos per kelis deshimtmecius ir daugelio shaliu kartu paemus, so - vidutinishkai pinigu kasmet ishleidziama daug maziau nei eilinio parlamento kasmetiniam santechnikos atnaujinimui.
Paskutiniu metu smarkiai suabejota zmonijos unikalumu, nes sumazejo kriteriju kiekis reikalingas gyvybei atsirasti, bei civilizacijai pasiekti. Anksciau buvo manoma, kad planeta turi buti vidutine (kaip Zeme), kietas pavirsius ir vandenynai planetoje privalomi, temperatura turi buti stabili, skysto vandens kiekis didelis, anglies junginiai ir laisva anglis dideliais kiekiais ir t.t.. Dabar zinoma, kad planetos dydis neturi reiksmes, planeta gali buti dujinis gigantas, temperatura - neturi reiksmes, vanduo - universaliausias tirpiklis, bet yra ir kitu, organika jau yra zinoma - gali buti sudaryta ne tik anglies pagrindu... Taigi dabar uztenka tik nesproginejancios zvaigzdes turincios planeta(s). Trumpiau - planetu galaktikoje n - gyvybes gali buti irgi n!
Kokia ufonautų tikimybė?
Zhinoma ar spejama?Snukis wrote: Dabar zinoma, kad planetos dydis neturi reiksmes, planeta gali buti dujinis gigantas, temperatura - neturi reiksmes, vanduo - universaliausias tirpiklis, bet yra ir kitu, organika jau yra zinoma - gali buti sudaryta ne tik anglies pagrindu...
Zinoma - yra susintetinti organiniai junginiai, kuriu pagrindas silicis, o ne anglis.Vajezus wrote:Zhinoma ar spejama?
Šiaip jau, žinok būtent paskutiniu metu pradedama manyti, kad Žemė yra pakankamai unikali planeta. Atrasta jau virš šimto planetų aplink kitas žvaigždes, tačiau kolkas praktiškai visos atrastosios yra milžinės, didesnės už Jupiterį ir skriejančios nuo savo žvaigždės atstumu, panašiu į Merkurijaus atstumą nuo Saulės. Kitaip sakant, dieną tose planetose viskas lydosi. gyvybė ten neišgyventų.Snukis wrote:Paskutiniu metu smarkiai suabejota zmonijos unikalumu, nes sumazejo kriteriju kiekis reikalingas gyvybei atsirasti, bei civilizacijai pasiekti. Anksciau buvo manoma, kad planeta turi buti vidutine (kaip Zeme), kietas pavirsius ir vandenynai planetoje privalomi, temperatura turi buti stabili, skysto vandens kiekis didelis, anglies junginiai ir laisva anglis dideliais kiekiais ir t.t.. Dabar zinoma, kad planetos dydis neturi reiksmes, planeta gali buti dujinis gigantas, temperatura - neturi reiksmes, vanduo - universaliausias tirpiklis, bet yra ir kitu, organika jau yra zinoma - gali buti sudaryta ne tik anglies pagrindu... Taigi dabar uztenka tik nesproginejancios zvaigzdes turincios planeta(s). Trumpiau - planetu galaktikoje n - gyvybes gali buti irgi n!
tiesa, lyg teko girdėti, kad neseniai buvo atrasta viena tokia planeta, gerokai sunkesnė už Žemę, bet skriejanti pakankamai toli nuo savo Saulės.
Tai aišku nereiškia kad apskritai nėra jokių į Žemę panašių planetų - tiesiog panašu, kad Saulės sistema evoliucionavo kiek kitaip nei daugelis kitų.
Taigi visose planetuose panashiose i zeme gyvybe turetu vystytis. Taciau matome, kad Zeme musu ziniomis yra gana unikaliSakyciau maza tikimybe, kad givybe nesivystis.
. Tad vystytis gyvybei, kurios pagrindas anglis mazhai shansu. Dabar panagrinekime kuom viena planeta ish esmes gali skirtis nuo kitos. Dydis, atstumas nuo zvaigzdes, vyraujanti temperatura, slegis. Norint aptikti visishkai kitokia gyvybes forma reiktu aptikti visishkai kitokia planeta, bet daugmazh visas planetas galime sulyginti pagal mano ishvardintus kriterijus. Tad noriu pasakyti, kad rasti gyvybe kurios pagrindas ne anglis dar maziau shansu.
Shansu - vienodai! Net ir Merkurijui gali buti gyvybe silicio pagrindu, nes tokiai gyvybei zymiai mazesne itaka turi temperaturos dydis ir jos svyravimu amplitude.
Ugh? Gal kokį nors link'ą galima? Ir kuo tų junginių organiškumas pasireiškė?Snukis wrote: Zinoma - yra susintetinti organiniai junginiai, kuriu pagrindas silicis, o ne anglis.
Kažkada vienas biochemikas man įrodinėjo, kad jau kas kas, bet silicis kaip gyvybės pagrindas visiškai netinkamas dėl per mažo cheminio aktyvumo. Sakė, greičiau jau fosforo pagrindu gali gyvybė kurtis.
Žinoma, jei kas nors iš ties sukūrė organiką silicio pagrindu – tas biochemikas buvo neteisus
Jei Merkurijuje gali vystytis gyvybe silicio pagrindo, tai kodel nesivysto? Todel, kad yra keli kiti veiksniai kurie uzkertam shiam procesui kelia. Taigi reikalinga tam tikru salygu visuma, galbut zinai kokia?Shansu - vienodai! Net ir Merkurijui gali buti gyvybe silicio pagrindu
Smulki pastaba - tie silicio junginiai turi tiek pat teises vadintis organiniais, kiek ir ivairus sieros junginiai, kuriuose S atomai jungiasi tiek su savo kolegomis, tiek su deguonies atomais. Ta pati litanija apie fosfora ir kt. Beda tik, kad silicis nesudaro tokios gausybes junginiu kaip anglis, fosforas irgi.Snukis wrote: Zinoma - yra susintetinti organiniai junginiai, kuriu pagrindas silicis, o ne anglis.
Be to, "plachiau pazhiurejus", gyvybe imanoma ir kristaluose - kokiu nors elektronu/skyliu judejimo saskaita. Juk jie gali emuliuoti visas reikalingas biochemines strukturas
Laabai teisingi pastebejimai, bet...Vajezus wrote:Smulki pastaba - tie silicio junginiai turi tiek pat teises vadintis organiniais, kiek ir ivairus sieros junginiai, kuriuose S atomai jungiasi tiek su savo kolegomis, tiek su deguonies atomais. Ta pati litanija apie fosfora ir kt. Beda tik, kad silicis nesudaro tokios gausybes junginiu kaip anglis, fosforas irgi.
Be to, "plachiau pazhiurejus", gyvybe imanoma ir kristaluose - kokiu nors elektronu/skyliu judejimo saskaita. Juk jie gali emuliuoti visas reikalingas biochemines strukturas
Organikos apibrezimas pasidare sudetingesnis, nes anksciau galvojo, kad tik tokie elementai kaip anglis, fosforas - kurie gali sudaryti ivairias jungimosi kombinacijas, gali buti organikos pagrindas. Kai pirmuosius kartus bande sukurti silicio pagrindu organika buvo bandyta pasielgti kaip su anglim - i "angline" organika iterpiant silicio atomus pakeisti i "silicio" organika. Shnipshtas gavosi. Bet neseniai pastebeta, kad kai kuriuos organikai taikomus apibrezimus galima pritaikyti skystiesiems kristalams... Ju pagrindu ir buvo sukurta "silicio" organika. Ji nera identishka anglies organikai, bet funkcijas (bent minimalias, nes dar nesusintetinta jokiu gyvu organizmu) atlieka taip pat sekmingai kaip ir iprasta organika.
Kursiokas (1992m) rase kursini apie elektrochemines organikos savybes. Linku i jo knygas - nu neturiu, nes rasiau visai kita tema. Shiaip buvo idomu suzinoti, kad pvz. akies nervus galima pagaminti is silicio organikos ir tai nebus fotoelementai, o - nervai, bet ish "smelio".
Bet ar tai bus organika? Ar jie pasižymės gyvybei būdingomis savybėmis (augimu, regeneravimu, adaptacija) ar tai tebus laidininkai, perduodantys sužadinimą smegenims?Snukis wrote:Shiaip buvo idomu suzinoti, kad pvz. akies nervus galima pagaminti is silicio organikos ir tai nebus fotoelementai, o - nervai, bet ish "smelio".
Prilyginai zmonijai, ramzajau, bet, kad uz zmonija milijardai tobulesniu, milijardai prastesniu civilizaciju. Zmogaus protas paprasciausiai negali apimti tokiu dydziu. Stai skaiciu 2 tu isivaizduot gali, tarkim 2 avys, 100000000 taip pat. O 451225225364v293592 aviu? (v - laipsniu, nerandu tikrojo laipsnio zenklo klaviaturoje )
Taip ir su kitomis civilizacijmis. Kaip minejau seniau, dabar istirta tokia maza dalis kosmoso, kad mokslininkai net nezino, ar istirtoji dalis sudaro 1/1000000 visatos, ar 1/1000000000000000000000000v10000000 visatos. Mes netgi nezinom, kas per "padaras" yra ta visata!
Dabar kreipsiuos ir ramzaju, paprasydamas paaiskinti, kodel jo nuomone, zmonija tokia tobula?
) Taip ir su kitomis civilizacijmis. Kaip minejau seniau, dabar istirta tokia maza dalis kosmoso, kad mokslininkai net nezino, ar istirtoji dalis sudaro 1/1000000 visatos, ar 1/1000000000000000000000000v10000000 visatos. Mes netgi nezinom, kas per "padaras" yra ta visata!
Dabar kreipsiuos ir ramzaju, paprasydamas paaiskinti, kodel jo nuomone, zmonija tokia tobula?
"...the universe (...) is more than a million trillion trillion trillion times larger than the already enormous visible cosmos. It's practically infinite in scale. ... If the cosmos is more or less infinite in scale, then statistical probabilities dictate that somewhere there's a planet identical to Earth, containing creatures identical to us, leading identical lives. "
http://magma.nationalgeographic.com/ngm ... s_who.html
Taigi, labai tiketina, kad ne tik kazkur yra protingos butybes, bet jos netgi turi skeptiku foruma
http://magma.nationalgeographic.com/ngm ... s_who.html
Taigi, labai tiketina, kad ne tik kazkur yra protingos butybes, bet jos netgi turi skeptiku foruma
Ramzajau,
Nors ir rašei, kad negali paaiškinti, tu vis tiek kažkuo remiesi, nes sakai, kad tai unikalus reiškinys - kodel tiap manai?
Legionai,
Aš žmoniją laikau pakankamai unikaliu reiškiniu, jog tokio dalyko pasikartojimo tikimybę prilyginčiau vos ne nuliui. Negaliu paaiškint, kodėl.
Nors ir rašei, kad negali paaiškinti, tu vis tiek kažkuo remiesi, nes sakai, kad tai unikalus reiškinys - kodel tiap manai?
Ir ką tuo nori pasakyti, kad sudaryta, kaip pavyzdį imant Žemę?Štai pvz. Dreiko lygties optimistiškas rezultatas būtų ~10,000 civilizacijų mūsų galaktikoje, tačiau lygtis sudaryta kaip pavyzdį imant Žemę.
Legionai,
O taip, jos turi visko...bet jos netgi turi skeptiku foruma
Panasiu tikrai yra, bet nepanasiu taip pat. Pvz as neisivaizduoju, kad galetu gyventi ptoringos butybes prie auksciau nei 300c temperaturos, taciau jos gyvena prie dar didesniu temp. Beje, kaip mokslininkai nustate, kad absoliutus nulis yra butent tie -2** ?Na, tą ir noriu pasakyt. Juk ten nagrinėjama tikimybė, kiek gali būti panašių į Žemę planetų....
Apskaiciavo! 0 Celsijaus skaleje - vandens lydymosi lemperatura (ta prasme - ledas pradeda tirpti, o iki tol vanduo - kietame buvyje - maziausioje energetineje busenoje). Panasiai kaip ir Celsijaus skalej paimta temperatura, kada bet kokia mums zinoma medziaga yra maziausioje energetineje busenoje - -273,16 Kelvino. Mazesnes energijos kunai negali tureti, todel si temperatura - absoliutus nulis.padawan wrote:...Beje, kaip mokslininkai nustate, kad absoliutus nulis yra butent tie -2** ?