Norėčiau užvesti temą apie objektyvią moralę.
-------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
Moralė yra dalykas, dėl kurio dažnai ateistai pralaimi debatus su tikinčiaisiais. Religija teigia, kad Dievas kažkaip suteikė žmogui įgimtą moralės jausmą, kuris verčia žmogų elgtis gerai ir taip nepasielgus jausti kaltę. Dauguma ateistų, įskaitant ir žymiausius, bando moralę kildinti iš evoliucijos ar socialinių santykių, taip ją darydami įgimtą arba subjektyvią, o tikinčiųjų moralė atrodo visiems lygi - objektyvi. Taigi, reikia ginti kitokią, objektyvią moralę.
Objektyvią moralę, kurios patvirtinimui nereikėtų Dievo.
Žinau vieną tokios moralės pavyzdį: Ayn Rand Objektyvizmo etiką.
Žmogui svarbiausi dalykai yra:
1. Išlikimas - jei esi negyvas, moralės tau jau nebereikia;
2. Laisvė - jei tau draudžiama pačiam priimti sprendimus, kam tau moralė?
3. Racionalumas - tam, kad išgyventum, turi galvoti. Jei negalvoji ir esi gyvas, reiškia, kad kažkas jau pagalvojo už tave;
4. Vertybės - kiekvienas kažko siekiam, suprantam to arba ne. Galime įvardyti, ko norime ir to pasiekti, arba to neįvardyti ir niekada nepasiekti.
O tam, kad žmogus išliktų gyvas, būtų laisvas, galėtų galvoti už save ir galėtų įvardyti savo vertybes(vienu metu) jis turi stengtis, kad išliktų gyvas, laisvas, racionalus ir mokėtų įvardyti savo vertybes. Tačiau tai reiškia, kad jis turi rūpintis savimi.
Jis turi būti egoistas.
Gerąja prasme.
-------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
Ar matote tokiame mastyme kokių spragų? Norite pridėti? Padiskutuoti? Laukiu