Skeptikų / skeptikių forumas

Dar viena moralinė dilema apmąstymams

Jūs sėdite bokštelyje traukinių stotyje. Esate traukinių eismo reguliuotojas - perjunginėjate bėgius, nukreipiate traukinius kur jiems reikia. Staiga pamatote didžiuliu greičiu į stotį įlekiantį traukinį be jokių stabdžių. Taip pat pastebite, kad ant bėgių stovi penki darbininkai su ausinėmis - matyt dirba triukšmingą darbą, todėl traukinio negirdi. Matote, kad traukinys tuoj tuoj įsirėš į juos. Tačiau dar galite šį tą padaryti - nukreipti traukinį kitais bėgiais, ant kurių stovi vienas vienintelis darbininkas, kuris taip pat traukinio nemato.

Taigi: ką darytumėte? Paliktumėte viską kaip yra, ir leistumėte traukiniui sutraiškyti penkis darbininkus, ar verčiau juos išgelbėtumėte, užmušdami vieną darbininką? Paaiškinkite savo pasirinkimą.

palikčiau viską kaip yra

Ash turbut nukreipchiau traukini. Nors nezhinau, ar tikroje situacijoje taip pasielgchiau

priklauso nuo to, ar sieja mane kas nors su tais zhmonemis, ar ne... jei nei vieno ish shiu darbininku nepazhinochiau (tiksliau, jei nepazhinochiau, to vienintelio darbininko), tai krypti pakeischiau... vienas, ne penki... nors shiaip reiketu atsidurti tokioj situacijoj ir zhiureti vietoj... gal galima i juos nuo bokshtelio plyta paleisti ?

idomesne moraline problema apmastymams butu, jei ant kelio kuriuo vazhiuoja traukinys dirbtu tavo geriausias draugas, o ant kito visishkai nepazhystami 5 darbininkai... pasirinkimas sudetingesnis...

Ko gero pradėčiau galvoti, kaip tų darbininkų namie penkios žmonos laukia su n vaikų ir kaip artimieji pergyvens, tad greičiausiai per tą laiką traukinys juos pervažiuotų. O šiaip jeigu pavojus grėstų vienodai tiek tiems penkiems darbininkams, tiek vienam - tada rinkčiausi gelbėti didesnę grupę, o šiuo atveju nesirįžčiau nužudyti to vieno darbininko.

Aš suprantu kad situacija fiktyvi bei neeilinė, todėl kaip joje pasielgtume iš tiesų nežino niekas. Tačiau paspekuliuoti juk niekas nedraudžia.

Ar ten giminaičiai, ar pažįstami ant bėgių dirba - jokio skirtumo, tarkime, kad jūs jų nepažįstate.

Iš esmės tai viskas čia suplaukia į tokį klausimą: ar žmogaus gyvybės išgelbėjimas atsveria kito žmogaus nužudymą? Tai yra, ar teisinga gelbėti vieną žmogų kito žmogaus sąskaita?

Galimas ir drastiškesnis pavyzdys: tarkime, kad ten ne penki darbininkai dirba, o užstrigęs autobusas, pilnas mažų vaikų. Bijau, kad tokiu atveju dauguma nukreiptų traukinį ant vienišo darbininko. Net ir tie, kurie jau pasakė, kad nenukreiptų. Tai koks čia principas suveikia priimant sprendimą? Grynos emocijos? Juk vaikai...

Ateonas wrote: Galimas ir drastiškesnis pavyzdys: tarkime, kad ten ne penki darbininkai dirba, o užstrigęs autobusas, pilnas mažų vaikų. Bijau, kad tokiu atveju dauguma nukreiptų traukinį ant vienišo darbininko. Net ir tie, kurie jau pasakė, kad nenukreiptų. Tai koks čia principas suveikia priimant sprendimą? Grynos emocijos? Juk vaikai...

Galimas ir dar drastishkesnis atvejis - 15 suaugusiuju vs 3 vaikai. Manau, daug kas pultu gelbeti vaikus - "juk vaikai..." Instinktai yra instinktai

Aš tai mąstau šitaip... Galutinis rezultatas priklauso tik nuo manęs, aš turiu visas galimybes pakreipti įvykių eigą norimą linkme. Galiu rinktis - perjungti bėgius ar ne. Todėl turėčiau pasirinkti tą variantą, kuris atneš mažiau skausmo, kad ir tų pačių darbininkų šeimoms. Taigi turėčiau bėgius perjungti.

Aišku, galima ginčytis, kad jeigu, kad ir ką aš pasirinkčiau, rezultatas bus blogas (kažkas mirs), tai geriau išlikti pasyviu. Tik man kažkodėl neatrodo, kad tai geras argumentas - nelabai suprantu, kodėl pasyvumas turėtų būti esminis kriterijus priimant sprendimą Taigi klausimas tiems, kurie pasakė, kad bėgių neperjungtų: kodėl pasyvumas šiuo konkrečiu atveju yra vertybė?

Ramzajus wrote:Todėl, kad jei kažką darysi, liksi atsakingas už kažko mirtį. Tačiau reiktų išsiaiškinti, ar gula ant tavęs atsakomybės našta, jei nedarai nieko (gali, bet nedarai).

Aš suprantu kad būsiu atsakingas už to darbininko mirtį. Aš esu atsakingas už bet kokį veiksmą, kurį atlieku.

Savaime aišku, šioje situacijoje aš nesu atsakingas už tai, kad traukinio stabžiai neveikia. Tačiau kodėl turėčiau kratytis atsakomybės nužudydamas vieną darbininką, bet išgelbėdamas penkis? Juk jei perjungsiu bėgius, tai atneš mažiau skausmo darbininkų artimiesiems. Kodėl atsakomybės išvengimas yra svarbesnis už tai?

Ramzajus wrote:

Ateonas wrote:Kodėl atsakomybės išvengimas yra svarbesnis už tai?

Egoistiškai nuskambės, bet kas tau iš to? (kad išgelbėsi 5 darbininkus)

Man svarbu žinoti, kad elgiuosi teisingai. Todėl, jei penkių darbininkų išgelbėjimas yra teisingas veiksmas, aš džiaugsiuosi jį atlikęs. Tokia nauda man.

Ramzajus wrote:

Ateonas wrote:Tačiau kodėl turėčiau kratytis atsakomybės nužudydamas vieną darbininką, bet išgelbėdamas penkis? Juk jei perjungsiu bėgius, tai atneš mažiau skausmo darbininkų artimiesiems.

Paaiškink tai žuvusio darbininko žmonai ir jo dvylikai alkanų vaikų. Štai dėl žuvusių 5 darbininkų, jei kas paklaustų, galėtum kuo puikiausiai pasiteisinti, suversdamas visą kaltę techniniams gedimams.

O kuo mano galimybės pasiteisinti ir penkių darbininkų mirtis yra geresnis variantas už vieno darbininko mirtį?

Ramzajus wrote:Globaliai žiūrint - taip, vieno individo mirtis yra mažesnė blogybė nei penkių.

Tuomet ar neturėtume siekti mažesnės blogybės iš kelių?

Ramzajus wrote:Kas būtų jei tavęs paklaustų, kokią tu turėjai teisę į to žmogaus gyvybę?

Jokios. Tiesiog buvau situacijos dievas - nuo manęs priklausė, kiek žmonių mirs. Teko priimti sprendimą nužudyti tą vieną, kad nemirtų penki.

Ramzajus wrote:Aš į šią situaciją stengiuosi žvelgti iš savo paties (naudos/nenaudos sau) taško. Žmogžudystė yra blogai. Ir man reikia rinktis tarp "nedaryti nieko" ir "pasielgti blogai". Ar "nedaryti nieko" taip pat yra blogis? Žiūrint iš to paties taško - ne.

Tiesą sakant, variantus turi tokius: "nedaryti nieko" arba "pasielgti blogai ir išgelbėti penkias gyvybes"

Ramzajus wrote:

Ateonas wrote:Jokios. Tiesiog buvau situacijos dievas - nuo manęs priklausė, kiek žmonių mirs. Teko priimti sprendimą nužudyti tą vieną, kad nemirtų penki.

Viskas, kaltas.

Taip, kaltas. Jokių lengvinančių aplinkybių?

Ramzajus wrote:

Ateonas wrote: Tiesą sakant, variantus turi tokius: "nedaryti nieko" arba "pasielgti blogai ir išgelbėti penkias gyvybes"

O aš būdamas egoistas vėl paklausiu "O kas man iš to?"

Geras jausmas, kad pasielgei teisingai. Aišku, tik tuo atveju, jei aukoti vieną žmogų vardan to, kad išgelbėtum kelis kitus, yra teisinga.

Ramzajus wrote:

Ateonas wrote:Taip, kaltas. Jokių lengvinančių aplinkybių?

Tai dabar rinkis: "kaltas su lengvinančiom aplinkybėm" ar "nekaltas"?

Jau sakiau, kaltas. Už tai manęs niekas ant rankų tikrai nenešiotų, tačiau nemanau kad smerktų.

Ateonas wrote:Jau sakiau, kaltas. Už tai manęs niekas ant rankų tikrai nenešiotų, tačiau nemanau kad smerktų.

Tai kad žinok ko gero baudžiamoji byla būtų iškelta dėl nužudymo. Kuo ji baigtusi – nespėliosiu, tačiau teismo proceso neišvengtum.

RB wrote: Tai kad žinok ko gero baudžiamoji byla būtų iškelta dėl nužudymo. Kuo ji baigtusi – nespėliosiu, tačiau teismo proceso neišvengtum.

Manau, kad Konstitucijos ir BK dvasios butu palankios Ateonui

Palikčiau viską kaip yra.

Pirmiausia, aš neatsakingas už tai, kad darbininkai potencialiai pavojingomis sąlygomis sugalvojo dirbti su ausinėmis. Sąlygomis, kai gera klausa ypač būtina.

Antra, jei jie būtų be ausinių, greičiausiai išsigelbėtų. Pamatytų traukinį patys.

Trečia, jokiam teisme neįrodyčiau, kad traukinys tikrai būtų anuos 5 užmušęs. Tačiau kad būtent mano veiksmai užmušė tą vieną žmogų - faktas.

Ketvirta, tas vienas žmogus yra visiškai nekaltas dėl anų penkių apsileidimo. Pagal mano moralės supratimą, būtų neteisinga jį užmušt.

Penkta, (tarkim, kad tas vienas irgi su ausinėmis ir visi vienodai lygiai apsileidę) - aš neturiu jokios moralinės teisės jį paaukot.


Jei kurie nors iš tų potencialių mirtininkų būtų mano artimieji, arba aš būčiau koks karo vadas ir šis įvykis turėto kokią nors strateginę reikšmę, be abejo, viskas būtų kiek kitaip. Tačiau dabar elgčiaus būtent taip, t.y. niekaip.

Vajezus wrote:

RB wrote: Tai kad žinok ko gero baudžiamoji byla būtų iškelta dėl nužudymo. Kuo ji baigtusi – nespėliosiu, tačiau teismo proceso neišvengtum.

Manau, kad Konstitucijos ir BK dvasios butu palankios Ateonui

O as manau priesingai - manau sestu uz zmogzudyste.