Ateizmo judėjimas išsikvėpė, bet gal ir gerai

[Lionginas]

Jei Dievas yra Asmuo (...), o žmogus panašus į Dievą (...), tai su žmogumi elgtis bet kaip negalima.

O jei nėra asmuo, tai galima elgtis bet kaip?

[Augustas]

Jei Dievas yra Asmuo (...), o žmogus panašus į Dievą (...), tai su žmogumi elgtis bet kaip negalima.

O jei nėra asmuo, tai galima elgtis bet kaip?

Atspėjai, Lionginai.

[Lionginas]

O jei nėra asmuo, tai galima elgtis bet kaip?

Atspėjai, Lionginai.

Tai mums visiems labai pasisekė, kad esi religingas, otai būtų baisu pamatyti, kaip atsisuka moraliniai varžteliai ir pasileidęs plaukus prasineši per žmones su tokiom pažiūrom

Na, ir tau tam tikra prasme pasisekė, nes visuomenė tokių pavojingų žmonių netoleruoja ir pasistengia juos izoliuoti.

[Augustas]

Atspėjai, Lionginai.

Tai mums visiems labai pasisekė, kad esi religingas, otai būtų baisu pamatyti, kaip atsisuka moraliniai varžteliai ir pasileidęs plaukus prasineši per žmones su tokiom pažiūrom

Na, ir tau tam tikra prasme pasisekė, nes visuomenė tokių pavojingų žmonių netoleruoja ir pasistengia juos izoliuoti.

Atsiprašau, bet moraliniai varžteliai čia ne prie ko, nes moralę, įskaitant ir Tavo, diktuoja tai, kaip Tu traktuoji žmogų. Ir jei žmogus yra tik gyvūnų rūšis (ar mėsos gabalas, anot vienos filosofės), tai kas Tau gali sutrukdyti su juo elgtis taip, kaip, pvz., su eiliniu žmogumi elgiamasi Šiaurės Korėjoje (nes Šiaurės Korėjoje toks netikęs elgesys yra laikomas moraliu). Žinoma, Tu gali su tokiu žmogumi elgtis kitaip, bet Tu negali pagrįsti, kodėl Šiaurės Korėjoje elgiamasi blogiau, negu elgiesi Tu.

Na, bet tęsiam toliau atsakymus į Svetimo klausimus.

4) Tas antrasis Asmuo, kuris tapo tikru istoriniu žmogumi, atpirko visus kitus žmones iš Pragaro.

Šito, turint omenyje ir kontekste Senojo Testamento Adomo sukūrimo pasakojimą, jo "išvarymą ir Rojaus" ir pan., aš niekada nesupratau. Per mano gyvenimą man dar niekas nėra paaiškinęs, kad šis teiginys (jeigu jį interpretuoti tiesiogiai, o ne alegoriškai) apskritai turi kažkokią logiškai ir moraliai nuoseklią prasmę. Tu gali būti tas pirmasis. Taigi turi puikią progą pasireikšti.

Čia reikia žiūrėti į tų laikų žydų kultūrą. Ir aš siūlyčiau Tau atkreipti dėmesį į, pvz., Barucho knygos 3, 9:
„Klausyk, Izraeli, gyvenimo įsakymų, dėmėkis, kad žinotumei, kas išmintinga."
Arba Įstatymo knygos 20, 3:
"Jiems sakys: 'Klausykis, Izraeli! Šiandien jūs einate į mūšį su savo priešais. Nebūkite nusiminę! Jų nebijokite, nuo jų nedrebėkite ir nepasiduokite klaikui..."
Ypač atkreipk dėmesį į tai, kad kreipiamasi į visą tautą ir vartojama vienaskaita - "Klausykis, Izraeli..", "Klausyk, Izraeli..."
Ką tai duoda mums? O gi tą, kad žodis "Adomas (ir Ieva)" šiuo atveju apima visą žmoniją, panašiai kaip žodis "Izraelis" Įstatymo ar Barucho knygoje apima visą žydų tautą, nors kreipiantis ir vartojama vienaskaita.
Tad Tau jau turbūt aišku, kad norėta pasakyti, jog visa žmonija buvo sukurta Dievo ir gyveno Rojuje (= laimėje), visa žmonija nusidėjo ir visa žmonija dėl to, kad nusidėjo, buvo priversta palikti Rojų (= tapo nelaiminga). Va toks paprastas paaiškinimas.

Kaip nors alegoriškai teiginį galima intepretuoti ir visai gražiai. Pvz., kad ""Žmogus" gali pasiaukoti nepaisydamas neigiamų pasekmių sau ir padaryti kažkokį kilnų žygdarbį, kad vėliau kitiems žmonėms pamažintų tam tikro "Pragaro"".

Tik ne pamažinti Pragaro (=nelaimingumo būsenos), o iš viso panaikinti nelaimingumo būseną žmoguje ir tai, kas į tą nelaimingumo būseną žmogų nuveda. Bet čia vėl tik tiems, kas to (nelaimingumo būsenos) panaikinimo nori. Visi kiti laisvi elgtis taip, kaip jiems labiau patinka.

Daugybė žmonijos kultūrų savo tautosakose turi šitą mitą vienokia ar kitokia foma. Pvz., kas nors, paaukodamas save, gali padėti kitiems išsivaduoti iš kažkokios diktatūros.

Žinoma. Atskiras klausimas, kodėl tokie mitai buvo kuriami. Na, mano manymu, jie buvo kuriami todėl, kad žmonės buvo nelaimingi ir ilgėjosi išlaisvinimo iš nelaimingumo būsenos.

[Lionginas]

Atsiprašau, bet moraliniai varžteliai čia ne prie ko, nes moralę, įskaitant ir Tavo, diktuoja tai, kaip Tu traktuoji žmogų. Ir jei žmogus yra tik gyvūnų rūšis (ar mėsos gabalas, anot vienos filosofės), tai kas Tau gali sutrukdyti su juo elgtis taip, kaip, pvz., su eiliniu žmogumi elgiamasi Šiaurės Korėjoje (nes Šiaurės Korėjoje toks netikęs elgesys yra laikomas moraliu). Žinoma, Tu gali su tokiu žmogumi elgtis kitaip, bet Tu negali pagrįsti, kodėl Šiaurės Korėjoje elgiamasi blogiau, negu elgiesi Tu.

Man nereikia pagrindimo, aš ir be pagrindimo ar kažkokių ideologinių traktavimų su kitais elgiuosi normaliai. Tiesiog kraujyje tai

O jei tau reikia įrodyti, kad su kitais negalima elgtis bet kaip, tai saugok viešpatie, kad neprarastum tikėjimo savo ideologija

Iš kitos pusės, kadangi tai tau grynai ideologinis klausimas, tai manau saugus negali jaustis nei vienas, ideologijas gi žmonės keičia

[Augustas]

Atsiprašau, bet moraliniai varžteliai čia ne prie ko, nes moralę, įskaitant ir Tavo, diktuoja tai, kaip Tu traktuoji žmogų. Ir jei žmogus yra tik gyvūnų rūšis (ar mėsos gabalas, anot vienos filosofės), tai kas Tau gali sutrukdyti su juo elgtis taip, kaip, pvz., su eiliniu žmogumi elgiamasi Šiaurės Korėjoje (nes Šiaurės Korėjoje toks netikęs elgesys yra laikomas moraliu). Žinoma, Tu gali su tokiu žmogumi elgtis kitaip, bet Tu negali pagrįsti, kodėl Šiaurės Korėjoje elgiamasi blogiau, negu elgiesi Tu.

Man nereikia pagrindimo, aš ir be pagrindimo ar kažkokių ideologinių traktavimų su kitais elgiuosi normaliai. Tiesiog kraujyje tai

Pagyrūnas.

O jei tau reikia įrodyti, kad su kitais negalima elgtis bet kaip, tai saugok viešpatie, kad neprarastum tikėjimo savo ideologija

Iš kitos pusės, kadangi tai tau grynai ideologinis klausimas, tai manau saugus negali jaustis nei vienas, ideologijas gi žmonės keičia

Ne ideologinis, o filosofinis klausimas. Nepainiok ideologijos su filosofija.

[Lionginas]

Ne ideologinis, o filosofinis klausimas. Nepainiok ideologijos su filosofija.

Tai kad būtent ideologinis, nes ideologija apima tiek filosofiją, tiek religiją.

Bet aš suprantu, kad pats žodis turi kiek neigiamą atspalvį, tai galime sutarti, kad padorumas kitų žmonių atžvilgiu tau yra grynai filosofinis klausimas. Dabar teisingai išsireiškiau?

[Augustas]

Ne ideologinis, o filosofinis klausimas. Nepainiok ideologijos su filosofija.

Tai kad būtent ideologinis, nes ideologija apima tiek filosofiją, tiek religiją.

Šiaip jau religija, filosofija ir ideologija yra trys skirtingi dalykai, nors ir yra tarpusavio sąsajų.

Bet aš suprantu, kad pats žodis turi kiek neigiamą atspalvį, tai galime sutarti, kad padorumas kitų žmonių atžvilgiu tau yra grynai filosofinis klausimas. Dabar teisingai išsireiškiau?

Dabar taip, išsireiškei teisingai.

Bet tęsiam atsakymus į Svetimo klausimus. Penktasis klausimas:

5) Tas antrasis Asmuo atsiuntė žmonėms trečiąjį Asmenį, kad tas trečiasis Asmuo palydėtų tuos žmones, kurie to norės, į Dangų.

Vėlgi, kaip tu gali empiriškai patikrinti šitą teiginį (religinę dogmą)?
Šitą teiginį aš pajėgiu interpretuoti tik alegoriškai. Pvz., kad kažkoks "Asmuo" po savęs paliko kažkokią informaciją ("Šventąją Dvasią"), kuri gali kažkuo pasitarnauti ir kitiems.

Kažkas labai panašaus, tik ne "informaciją" paliko, o motyvaciją suteikė. Šventoji Dvasia yra motyvuojantis veikėjas, o ne informuojantis. (Informuojantis veikėjas buvo Jėzus.)
O kaip patikrinti? Labai paprastai galima patikrinti. Atsiklaupei, pasimeldei (pameditavai) ir pažiūrėjai, ar motyvacija pasikeitė ar nepasikeitė.

[Svetimas]

1) Dievas yra vienas visagalis viso kito, išskyrus blogį, Kūrėjas.

O kodėl "Dievas" nėra bent kažkiek kartu atsakingas ir už "blogio" sukūrimą? Pagalvok logiškai: jeigu iš kažko susikūrė "sistema", kurioje egzistuoja "blogis", tai formaliai nuo to kažko priklauso ir "blogio" buvimas toje "sukurtoje" "sistemoje"?
Tu negali visiškai atsieti "atsakomybės" dėl "blogio" nuo minėto "Kūrėjo" sąvokos. Kad ir kaip tu smarkiai "Dievo" sąvokai norėtum prikabinti visokių gerų tau patinkančių dalykų ir nukabinti nuo jos tau nepatinkančių dalykų, logikai tavo jausmai nerūpi.

Tu praleidi galimybę, kad sistema galėjo iškrypti (=sistemoje atsirasti blogis) vėliau, t.y., jau po sukūrimo. Tai pirma.

"Dievas" yra teistinis, o ne deistinis anot krikščionybės. T.y. teistinis "Dievas" į "sistemą" (mūsų Visatą) gali kištis ir kišasi ir po jos "sukūrimo" (anot krikščionių). Skirtingai nei deistinis. Ir negi tu teigi, kad minėtas "Kūrėjas" "nenumatė" "blogio" atsiradimo galimybės, jo "konstruojamoje" "sistemoje"?

O antra, jei Kūrėjas yra absoliutas, tai logiškai mąstant, jis yra absoliutus gėris. O absoliučiam gėryje negali jokio blogio ir iš jo, savaime aišku, negali išeiti joks blogis.

Kas yra "absoliutas"? Gal galėtum patikslinti? Kodėl Visata negali būti "absoliutas"? Kokiom savybėm pasižymi "absoliutas"? Ar galima jį empiriškai patirti?

Pagal kokius kriterijus priskiri savybes "absoliutui"? Kokias savybes "absoliutui" galima priskirti ir kokias negalima? Ar galima "absoliutui" priskirti absoliutų dydį? Arba absoliutų mažumą? Absoliutų kietumą? Absoliutų minkštumą?

Kalbant apie absoliutų gėrį, kuo absoliutus gėris skiriasi nuo "gėrio" sąvokos? Jau minėjau, kad gėris pagal John Locke "pirminių/antrinių savybių" idėją būtų priskiriamas prie antrinių savybių.

Kaip tu gali empiriškai patikrinti šitą teiginį (religinę dogmą)? Kaip tu gali empiriškai patikrinti teiginio sudedamąsias dalis (pvz., "Kūrėjo" visagalybę)?

Labai paprastai gali patikrinti. Sukurk nuo tikrovės atsietą utopiją, ir pamėgink ją įgyvendinti. Pamatysi, kas bus.

Iš tikro neatsakei į mano klausimus. Tiesiog išsisukai kaip koks politikas. Ar gali normaliau ir rimčiau atsakyti?

Kaip paaiškinti, kad mūsų regimoje Visatoje, kuria neva rūpinasi teistinis Dievas didėja fizikinė entropija? Pvz., su deistiniu dievu, t.y. tokiu, kuris "užsuko" Visatą, kokia ji yra, ir toliau į ją nebesikiša, būtų kaip ir aišku.

Fizikinė entropija įrodo, kad mūsų Visata yra ribota. Taigi, yra kūrinys, o ne pats absoliutas.

Kaip tam tikros fizikinės entropijos egzistencija Visatoje įrodo, kad Visata yra ribota? Ar gali parodyti nuoseklią loginę seką, kaip įrodo, kad ribota? Ir Visata yra ribota, kuria prasme?

Taip pat nematau, kaip fizikinės entropijos faktas rodo, kad Visata yra "kūrinys"?

Entropija tiesiog yra tik tam tikras fizikų pastebėtas reiškinys Visatoje. Dalis fizikų šitą reiškinį (tam tikrų termodinamikos dėsnių ir pan. buvimą) gretina su mūsų gan įprastai ir paprastai suvokiama kasdiene laiko sąvoka, nes šitas reiškinys gana nedviprasmiškai nusako aplink mus vykstančių gamtos reiškinių vyksmo kryptį laike. Dalis gal net pasakytų, kad "atėmus" iš Visatos fizikinę entropiją, "atimtume" ir tam tikrą mūsų suvokiamą laiko supratimą.

[Augustas]

Tu praleidi galimybę, kad sistema galėjo iškrypti (=sistemoje atsirasti blogis) vėliau, t.y., jau po sukūrimo. Tai pirma.

"Dievas" yra teistinis, o ne deistinis anot krikščionybės. T.y. teistinis "Dievas" į "sistemą" (mūsų Visatą) gali kištis ir kišasi ir po jos "sukūrimo" (anot krikščionių). Skirtingai nei deistinis. Ir negi tu teigi, kad minėtas "Kūrėjas" "nenumatė" "blogio" atsiradimo galimybės, jo "konstruojamoje" "sistemoje"?

Kodėl nenumatė? Numatė, Dievas viską numatė. Netgi Tu įstengtum numatyti, kad, pvz., koviniam dronui suteikus galimybę laisvai pasirinkti taikinius, dėl drono padarytos techninės klaidos Tavo kariai irgi gali būti apšaudyti Tavo drono, nors Tavo dronas tarsi yra Tavo pusėje, kaip ir Tavo kariai. Tad juolab Dievas, kuris suteikė laisvą valią žmonėms, numatė, kad ateityje žmonės piktnaudžiaus laisve pasirinkti.

O antra, jei Kūrėjas yra absoliutas, tai logiškai mąstant, jis yra absoliutus gėris. O absoliučiam gėryje negali jokio blogio ir iš jo, savaime aišku, negali išeiti joks blogis.

Kas yra "absoliutas"? Gal galėtum patikslinti? Kodėl Visata negali būti "absoliutas"? Kokiom savybėm pasižymi "absoliutas"? Ar galima jį empiriškai patirti?

Mūsų aptariamu atveju absoliutas yra Tikrovė (t.y., nefalsikabili sąvoka), viso kito vertinimo kriterijus, į kurį reikia atsižvelgti.

Pagal kokius kriterijus priskiri savybes "absoliutui"?

Absoliutas pats yra viso kito vertinimo kriterijus. T.y., visą kitą vertini pagal absoliutą (na, arba pagal tai, ką pats laikai absoliutu). Tad tokio klausimo klausti pagal matematinę logiką neišeina.

Kokias savybes "absoliutui" galima priskirti ir kokias negalima? Ar galima "absoliutui" priskirti absoliutų dydį? Arba absoliutų mažumą? Absoliutų kietumą? Absoliutų minkštumą?

Visas, išskyrus klaidingumą, neteisingumą, netikroviškumą, blogumą. Pvz., sąvoka "absoliutus blogis" yra oksimoronas.

Kalbant apie absoliutų gėrį, kuo absoliutus gėris skiriasi nuo "gėrio" sąvokos? Jau minėjau, kad gėris pagal John Locke "pirminių/antrinių savybių" idėją būtų priskiriamas prie antrinių savybių.

Gėris gali būti santykinis ir gėris gali būti absoliutus. Santykinio gėrio tipiškas pavyzdys yra vaistai. Adekvačiom dozėm jie yra gerai, nes gydo ligas, o perdozavus jau virsta blogiu, nes kenkia.

Labai paprastai gali patikrinti. Sukurk nuo tikrovės atsietą utopiją, ir pamėgink ją įgyvendinti. Pamatysi, kas bus.

Iš tikro neatsakei į mano klausimus. Tiesiog išsisukai kaip koks politikas. Ar gali normaliau ir rimčiau atsakyti?

Klausei apie Tikrovės visagalybę ir kaip tą visagalybę patikrinti. Koks klausimas, toks ir atsakymas.

Fizikinė entropija įrodo, kad mūsų Visata yra ribota. Taigi, yra kūrinys, o ne pats absoliutas.

Kaip tam tikros fizikinės entropijos egzistencija Visatoje įrodo, kad Visata yra ribota? Ar gali parodyti nuoseklią loginę seką, kaip įrodo, kad ribota? Ir Visata yra ribota, kuria prasme?

Tai pats ir atsakei į šiuo klausimus:

Entropija tiesiog yra tik tam tikras fizikų pastebėtas reiškinys Visatoje. Dalis fizikų šitą reiškinį (tam tikrų termodinamikos dėsnių ir pan. buvimą) gretina su mūsų gan įprastai ir paprastai suvokiama kasdiene laiko sąvoka, nes šitas reiškinys gana nedviprasmiškai nusako aplink mus vykstančių gamtos reiškinių vyksmo kryptį laike. Dalis gal net pasakytų, kad "atėmus" iš Visatos fizikinę entropiją, "atimtume" ir tam tikrą mūsų suvokiamą laiko supratimą.

Tik aš dar patikslinčiau, kad iš mūsų Visatos atėmus fizikinę entropiją, laiko iš viso neliktų, t.y., visa būtų amžinybė (na, arba absoliutas).

Taip pat nematau, kaip fizikinės entropijos faktas rodo, kad Visata yra "kūrinys"?

Fizikinė entropija rodo, kad mūsų Visata yra neamžina. O jei ji nėra amžina, vadinasi, ji turėjo pradžią. O jei kažkas turi pradžią, vadinasi, tas kažkas yra "kūrinys", t.y., buvo "sukurtas". Panašiai, kaip, pvz., Tu, nes Tu turėjai pradžią, vadinasi, buvai "sukurtas".

[Svetimas]

"Dievas" yra teistinis, o ne deistinis anot krikščionybės. T.y. teistinis "Dievas" į "sistemą" (mūsų Visatą) gali kištis ir kišasi ir po jos "sukūrimo" (anot krikščionių). Skirtingai nei deistinis. Ir negi tu teigi, kad minėtas "Kūrėjas" "nenumatė" "blogio" atsiradimo galimybės, jo "konstruojamoje" "sistemoje"?

Kodėl nenumatė? Numatė, Dievas viską numatė. Netgi Tu įstengtum numatyti, kad, pvz., koviniam dronui suteikus galimybę laisvai pasirinkti taikinius, dėl drono padarytos techninės klaidos Tavo kariai irgi gali būti apšaudyti Tavo drono, nors Tavo dronas tarsi yra Tavo pusėje, kaip ir Tavo kariai. Tad juolab Dievas, kuris suteikė laisvą valią žmonėms, numatė, kad ateityje žmonės piktnaudžiaus laisve pasirinkti.

Na, va. Ir vėl bandai paslėpti "Dievo" "atsakomybę" dėl tam tikros rūšies blogio egzistencijos po tuo tau kažkodėl taip patinkančiu standartiniu "blogis kyla iš kūrinių laisvos valios" atsimušimu. Negražu, oi negražu. Man keista, kodėl tu taip vengi minties ir pakvestionavimo, kad galbūt "Dievas" šiek tiek ir turi tam tikrą "atsakomybę" už tam tikro "blogio" egzistenciją jo "sukonstruotoje" "sistemoje"?

Gi jau buvo ne kartą klausta, o kaip yra šitoje vietoje su "Kūrėjo" "atsakomybe" dėl nuo jo "kūrinių" "laisvos valios" nepriklausančių dalykų: nepagydomų ligų, gamtinių kataklizmų, katastrofų ir pan.?

Net ir tą jūsų "laisvos valios" atsimušimą galima gan rimtai kvestionuoti. Bet pradžioj paaiškink bent jau dėl "atsakomybės" dėl nieko bendro su "laisva valia" neturinčių blogų dalykų.

Kas yra "absoliutas"? Gal galėtum patikslinti? Kodėl Visata negali būti "absoliutas"? Kokiom savybėm pasižymi "absoliutas"? Ar galima jį empiriškai patirti?

Mūsų aptariamu atveju absoliutas yra Tikrovė (t.y., nefalsikabili sąvoka), viso kito vertinimo kriterijus, į kurį reikia atsižvelgti.

Mano žodyne sąvoka "nefalsifikabilus" man reiškia, kad kažkoks dalykas nėra patikrinamas. Ir kodėl tu negali griežčiau apsibrėžti, kas per sąvoka yra "absoliutas"? Pradžioj jai priskyrei "absoliučiai geras" prasmę. Dabar jau "Tikrovė". Ir kažkodėl su didžiąja raide? Kas čia per keista sąvoka, kuri sugeba staiga mutuoti į bet kokią prasmę, kai tau prisireikia? Nes jei tau "absoliutas" yra kažkoks miglotas konstruktas, kuris prireikus bet kada gali mutuoti į bet kokią prasmę, tai kokia apskritai prasmė iš tokių "teologijų"? Tai ir sakyk, kad esi "intuityvusis tikintysis", kuris širdimi jaučia savo tikėjimo tiesas. Bent jau aš tada nieko blogo dėl to tau nesakyčiau ir žymiai geriau tave suprasčiau.

Pagal kokius kriterijus priskiri savybes "absoliutui"?

Absoliutas pats yra viso kito vertinimo kriterijus. T.y., visą kitą vertini pagal absoliutą (na, arba pagal tai, ką pats laikai absoliutu). Tad tokio klausimo klausti pagal matematinę logiką neišeina.

Kokias savybes "absoliutui" galima priskirti ir kokias negalima? Ar galima "absoliutui" priskirti absoliutų dydį? Arba absoliutų mažumą? Absoliutų kietumą? Absoliutų minkštumą?

Visas, išskyrus klaidingumą, neteisingumą, netikroviškumą, blogumą. Pvz., sąvoka "absoliutus blogis" yra oksimoronas.

Jei visas savybes gali priskirti, išskyrus išvardintas, tai gal gali paaiškinti, kaip tam pačiam dalykui ("absoliutui") galima priskirti dvi oponuojančias savybes? Pvz. absoliutų minkštumą ir absoliutų kietumą tuo pačiu metu? Ir kodėl išimtys daromos būtent "klaidingumui", "neteisingumui", "netikroviškumui", "blogumui"? Ar absoliutus piktumas jau nebepapuola į šias išimtis? O absoliutus juokingumas? Absoliutus smirdėjimas? Absoliutus žalumas, absoliutus raudonumas, absoliutus mėlynumas ir t.t. (visa spalvų paletė) vienu metu?

Kitas kausimas, kaip, remiantis tavo paties žodžiais, jog "absoliutas pats yra viso kito vertinimo kriterijus", tu įvertinsi "klaidingumo", "neteisingumo", "netikroviškumo", "blogumo" apraiškas, skirtingo laipsnio ir skirtinguose kontekstuose šiomis sąvokomis žymimus įverčius, jei jos nesusijusios su "absoliutu" ir darai šioms sąvokoms išimtis?

Ir kol kas "absoliutus blogis" yra oksimoronas greičiau specialiajame tavo žodyne, o ne paprastų žmonių šnekamojoje kalboje. Nebent paaiškinsi ant pirštų, kodėl tau tai oksimoronas.

Kalbant apie absoliutų gėrį, kuo absoliutus gėris skiriasi nuo "gėrio" sąvokos? Jau minėjau, kad gėris pagal John Locke "pirminių/antrinių savybių" idėją būtų priskiriamas prie antrinių savybių.

Gėris gali būti santykinis ir gėris gali būti absoliutus. Santykinio gėrio tipiškas pavyzdys yra vaistai. Adekvačiom dozėm jie yra gerai, nes gydo ligas, o perdozavus jau virsta blogiu, nes kenkia.

Ech. Panašu, taip ir nesupratai šnekos apie pirmines vs antrines savybes. Na, bet tiek to.
Tai koks tada gėris yra absoliutus? Ar gali pateikti kažkokį tai iliustruojantį pavyzdį?

Iš tikro neatsakei į mano klausimus. Tiesiog išsisukai kaip koks politikas. Ar gali normaliau ir rimčiau atsakyti?

Klausei apie Tikrovės visagalybę ir kaip tą visagalybę patikrinti. Koks klausimas, toks ir atsakymas.

Ir vėl išsisukai ir nepaaiškinai. Pasakyti kažkokį žodžių junginį nėra paaiškinimas.

Kaip tam tikros fizikinės entropijos egzistencija Visatoje įrodo, kad Visata yra ribota? Ar gali parodyti nuoseklią loginę seką, kaip įrodo, kad ribota? Ir Visata yra ribota, kuria prasme?

Tai pats ir atsakei į šiuo klausimus:
[...]
Tik aš dar patikslinčiau, kad iš mūsų Visatos atėmus fizikinę entropiją, laiko iš viso neliktų, t.y., visa būtų amžinybė (na, arba absoliutas).

Taip pat nematau, kaip fizikinės entropijos faktas rodo, kad Visata yra "kūrinys"?

Fizikinė entropija rodo, kad mūsų Visata yra neamžina. O jei ji nėra amžina, vadinasi, ji turėjo pradžią. O jei kažkas turi pradžią, vadinasi, tas kažkas yra "kūrinys", t.y., buvo "sukurtas". Panašiai, kaip, pvz., Tu, nes Tu turėjai pradžią, vadinasi, buvai "sukurtas".

Jei "fizikinė entropija", o kartu ir "laikas", neatsiejami nuo "Visatos", tai ir visos bent kažkaip su laiko egzistencija susijusios sąvokos kaip "pradžia", "amžinas" nebetenka prasmės. Tuomet "Visata" gali būti tam tikras savipakankamas dalykas ir viskas, kas yra už tos "Visatos" ribų, mums, joje gyvenančioms būtybėms, neturi jokios prasmės, nes būtų nepažinūs ir mūsų niekaip neužfiksuojami konstruktai.

Na, nebent pasakysi, kad "Kūrėjas" "veikia" kažkokioje nuo mūsų Visatos atsietoje "meta-erdvėje" ir "meta-laike"? Bet tuomet vis tiek aktualus tas pats nepažinumo klausimas. Iš kur tuomet tos keistos tavo empiriškai nepačiupinėjamos "žinios" apie "meta-erdvę", "meta-laiką" ir "Kūrėją"?

[Augustas]

Šiandien, deja, turiu užsiėmimų, tai spėsiu paaiškinti tik šitą:

Na, nebent pasakysi, kad "Kūrėjas" "veikia" kažkokioje nuo mūsų Visatos atsietoje "meta-erdvėje" ir "meta-laike"? Bet tuomet vis tiek aktualus tas pats nepažinumo klausimas. Iš kur tuomet tos keistos tavo empiriškai nepačiupinėjamos "žinios" apie "meta-erdvę", "meta-laiką" ir "Kūrėją"?

Tik patikslinsiu (nes Tu, man atrodo, to dar nesupratai), kad Kūrėjas=metalaikas+metaerdvė=absoliutas=Amžinybė. Tik jis visiškai atsietas nuo mūsų Visatos, ją išlaiko ir ją valdo. Ir taip, mes nežinom, bet loginės indukcijos būdu tik spėliojam, kas Jis yra, ką galvoja, ką darys su mumis ir t.t.
Šiandien tiek. Kitkas bus rytoj.

[Augustas]

Šiandien, kaip žadėjau, tęsiam atsakymus į Svetimo klausimus.

Kodėl nenumatė? Numatė, Dievas viską numatė. Netgi Tu įstengtum numatyti, kad, pvz., koviniam dronui suteikus galimybę laisvai pasirinkti taikinius, dėl drono padarytos techninės klaidos Tavo kariai irgi gali būti apšaudyti Tavo drono, nors Tavo dronas tarsi yra Tavo pusėje, kaip ir Tavo kariai. Tad juolab Dievas, kuris suteikė laisvą valią žmonėms, numatė, kad ateityje žmonės piktnaudžiaus laisve pasirinkti.

Na, va. Ir vėl bandai paslėpti "Dievo" "atsakomybę" dėl tam tikros rūšies blogio egzistencijos po tuo tau kažkodėl taip patinkančiu standartiniu "blogis kyla iš kūrinių laisvos valios" atsimušimu. Negražu, oi negražu. Man keista, kodėl tu taip vengi minties ir pakvestionavimo, kad galbūt "Dievas" šiek tiek ir turi tam tikrą "atsakomybę" už tam tikro "blogio" egzistenciją jo "sukonstruotoje" "sistemoje"?

Gi jau buvo ne kartą klausta, o kaip yra šitoje vietoje su "Kūrėjo" "atsakomybe" dėl nuo jo "kūrinių" "laisvos valios" nepriklausančių dalykų: nepagydomų ligų, gamtinių kataklizmų, katastrofų ir pan.?

Net ir tą jūsų "laisvos valios" atsimušimą galima gan rimtai kvestionuoti. Bet pradžioj paaiškink bent jau dėl "atsakomybės" dėl nieko bendro su "laisva valia" neturinčių blogų dalykų.

Pirmiausia dėl pačios atsakomybės. Jei esi atsakingas, tai turi būti kažkas, kam būtum atsakingas, turi būti kriterijus, pagal kurį esi atsakingas. Pvz., Tu esi atsakingas už savo darbo kokybę prieš Tave pasamdžiusį klientą. Šiuo atveju, Tavo klientas yra tas, kuriam Tu esi atsakingas už savo darbo kokybę, o kriterijus, pagal kurį Tu esi atsakingas klientui, yra Tavo darbo kokybė. Analogiškai yra ir kitose srityse, t.y., yra kriterijus, pagal kurį esi atsakingas, ir yra asmuo (ar asmenų grupė), kuriam (kuriai) esi atsakingas. O dabar sujunk asmenį, kuriam esi atsakingas, ir kriterijų, pagal kurį esi atsakingas, į vieną ir gausi... Dievą.
Kitaip tariant, esi čia todėl, kad būtum laimingas. Kam atsakingas? Tam, kas Tave sukūrė. Kadangi Tavo pagrindinis Kūrėjas yra Dievas, tai prieš Jį Tu ir esi atsakingas už savo paties laimę. Koks kriterijus, pagal kurį esi atsakingas Dievui? Kriterijus yra tas, kad būtum laimingas. T.y., kriterijus, pagal kurį Tu esi atsakingas, yra Tavo paties laimė. Kas yra Tavo paties laimė? Vėlgi tas pats Dievas. Labai paprasta tai suprasti, jei žinai, kad bet kokios žmogiškos laimės šaltinis yra žmogaus pagrindinis Kūrėjas - Dievas, kuriam Tu ir esi atsakingas už savo paties laimę..

Mūsų aptariamu atveju absoliutas yra Tikrovė (t.y., nefalsikabili sąvoka), viso kito vertinimo kriterijus, į kurį reikia atsižvelgti.

Mano žodyne sąvoka "nefalsifikabilus" man reiškia, kad kažkoks dalykas nėra patikrinamas.

Tavo žodynas klaidingai apibrėžia sąvoką "nefalsikabilus". Bet kokio dalyko patikrinimas vadinasi verifikacija. Jei kažkoks dalykas nėra patikrinamas, vadinasi, tas dalykas yra neverifikuotinas.
Falsikabilumas yra visiškai kita sąvoka, kuri reiškia, kad yra sąlygų, kurioms esant, dalykas būtų netikras. Ir tokių sąlygų, kurioms esant Tikrovė būtų netikra, nėra. Vadinasi, Tikrovė yra nefalsikabili sąvoka.

Ir kodėl tu negali griežčiau apsibrėžti, kas per sąvoka yra "absoliutas"? Pradžioj jai priskyrei "absoliučiai geras" prasmę. Dabar jau "Tikrovė". Ir kažkodėl su didžiąja raide? Kas čia per keista sąvoka, kuri sugeba staiga mutuoti į bet kokią prasmę, kai tau prisireikia?

Tiesiog Tu klaidingai supranti, kas yra absoliutas. Šiai sąvokai negali suteikti bet kokios prasmės. Ji reiškia ribų neturėjimą. Jei kas nors yra ribotas, tai jis nėra absoliutas.

Visas, išskyrus klaidingumą, neteisingumą, netikroviškumą, blogumą. Pvz., sąvoka "absoliutus blogis" yra oksimoronas.

Jei visas savybes gali priskirti, išskyrus išvardintas, tai gal gali paaiškinti, kaip tam pačiam dalykui ("absoliutui") galima priskirti dvi oponuojančias savybes? Pvz. absoliutų minkštumą ir absoliutų kietumą tuo pačiu metu? Ir kodėl išimtys daromos būtent "klaidingumui", "neteisingumui", "netikroviškumui", "blogumui"? Ar absoliutus piktumas jau nebepapuola į šias išimtis? O absoliutus juokingumas? Absoliutus smirdėjimas? Absoliutus žalumas, absoliutus raudonumas, absoliutus mėlynumas ir t.t. (visa spalvų paletė) vienu metu?

Kitas kausimas, kaip, remiantis tavo paties žodžiais, jog "absoliutas pats yra viso kito vertinimo kriterijus", tu įvertinsi "klaidingumo", "neteisingumo", "netikroviškumo", "blogumo" apraiškas, skirtingo laipsnio ir skirtinguose kontekstuose šiomis sąvokomis žymimus įverčius, jei jos nesusijusios su "absoliutu" ir darai šioms sąvokoms išimtis?

Ir kol kas "absoliutus blogis" yra oksimoronas greičiau specialiajame tavo žodyne, o ne paprastų žmonių šnekamojoje kalboje. Nebent paaiškinsi ant pirštų, kodėl tau tai oksimoronas.

Tai labai paprasta. Blogas kieno atžvilgiu? Gėrio. T.y., Tu negali sakyti, kad kažkoks dalykas yra blogas, jei nežinai, koks dalykas yra geras. Tu taip pat negali sakyti, kad kažkoks dalykas yra klaidingas, kai nežinai, koks dalykas yra teisingas. Ir t.t. Ir kas iš to gaunasi? Ogi tas, kad kriterijus, pagal kurį nustatai, kas yra blogas dalykas, yra geras dalykas. O jei yra kriterijus, kuris nulemia, kad kuris nors dalykas yra blogas, vadinasi blogis nėra absoliutus.

Gėris gali būti santykinis ir gėris gali būti absoliutus. Santykinio gėrio tipiškas pavyzdys yra vaistai. Adekvačiom dozėm jie yra gerai, nes gydo ligas, o perdozavus jau virsta blogiu, nes kenkia.

Ech. Panašu, taip ir nesupratai šnekos apie pirmines vs antrines savybes. Na, bet tiek to.
Tai koks tada gėris yra absoliutus? Ar gali pateikti kažkokį tai iliustruojantį pavyzdį?

Aš tą J.Lock'ą kaip tik supratau. Bet šiandien tingiu aiškinti, kur jis suklydo su tom pirminėm ir antrinėm savybėm. O dėl "absoliutaus gėrio" aukščiau aš jau paaiškinau, kad "absoliutus" reiškia be ribų. Tad absoliutus gėris yra toks gėris, kuris neturi ribų. Pvz., Tikrovė, kuri ribų neturi, yra tokio (absoliutaus) gėrio pavyzdys.

Klausei apie Tikrovės visagalybę ir kaip tą visagalybę patikrinti. Koks klausimas, toks ir atsakymas.

Ir vėl išsisukai ir nepaaiškinai. Pasakyti kažkokį žodžių junginį nėra paaiškinimas.

Paaiškinsiu Tau dar paprasčiau. Yra tokių žmonių, kurie įsivaizduoja esą Napoleonai. Jeigu Tikrovė nebūtų visagalė, tai tokie žmonės iš tikrųjų ir būtų Napoleonais, nes jie patys lemtų, kas jie iš tikrųjų yra. Bet iš tikrųjų jie nėra Napoleonai, t.y., jie patys iš tikrųjų nepajėgūs nulemti to, kas jie yra. O kas nulemia tai, kas yra tokie žmonės iš tikrųjų? Į šį klausimą, tikiuosi, rasi atsakymą pats.

[Seianus]

O kas nulemia tai, kas yra tokie žmonės iš tikrųjų?

Tai čia būsiu aš

[Lionginas]

Tikrovės ir absoliutai, vieningų vienių dėsniai... Sveiki atvykę į apibrėžimų pasaulį, laikykit stogus.

[Augustas]

Tikrovės ir absoliutai, vieningų vienių dėsniai... Sveiki atvykę į apibrėžimų pasaulį, laikykit stogus.

Čia šiaip, reikia kai kuriuos dalykus suklasifikuoti pagal loginės klasių teorijos taisykles ir tuo pačiu pašalinti kai kuriuos paradoksus.

O kas nulemia tai, kas yra tokie žmonės iš tikrųjų?

Tai čia būsiu aš

Na, taip. Reikės tą Svetimui pasakyti, jei jis pats dar to nebus supratęs.

[Svetimas]

Tik patikslinsiu (nes Tu, man atrodo, to dar nesupratai), kad Kūrėjas=metalaikas+metaerdvė=absoliutas=Amžinybė. Tik jis visiškai atsietas nuo mūsų Visatos, ją išlaiko ir ją valdo. Ir taip, mes nežinom, bet loginės indukcijos būdu tik spėliojam, kas Jis yra, ką galvoja, ką darys su mumis ir t.t.

Bet tu apie tą "Dievą" kalbi tarsi žinotum. Tam tikras intelektualinis kuklumas nepamaišytų. Aš net apie dalykus, kuriuos žinau, ar esu autentiškai patyręs, nekalbu taip užtikrintai, kaip tu apie dalykus, kurių, kaip minėjai, nežinai, o tik spėlioji "loginės indukcijos" būdu.

Šiandien, kaip žadėjau, tęsiam atsakymus į Svetimo klausimus.

Žiūrint iš mano požiūrio taško, tu į mano klausmus iš esmės neatsakei. Įvardinčiau tai greičiau kaip išsisukimą nuo klausimų.

Pirmiausia dėl pačios atsakomybės.

Šiaip, neatsakei į mano užduotus klausimus.
Nesupratau, ką norėjai pasakyti su šiuo savo "atsakomybės" pavyzdžiu. Supratau tik tai, kad tau "Dievas" be to, kad yra "absoliutus gėris", "Tikrovė", yra dar papildomai ir "Laimė".

Na, taip, poetiškai talpus konstruktas tavo "Dievo" sąvoka. Bet, sorry, taip pažinimas (epistemologija) neveikia. Aš tau nieko ir nesakyčiau dėl tokių tavo "poetiškų" sąvokų mutacijų, jeigu tu taip dažnai neužsimintum, kaip tau patinka logika ir logiškumas.

Net jei "Kūrėjas", kuris "sukonstravo" "Visatą", tau tuo pačiu yra ir "Laimė", tai niekaip nereiškia, kad toje "Visatoje" esantys jo "kūriniams" kenkiantys dalykai (ligos, katastrofos ir pan.) tokie nėra. "Kūriniams", kurie dėl minėtų dalykų netenka sau brangių artimųjų ir dėl to kankinasi, tie minėti dalykai laimės neprideda. "Kūriniams", kurie tuos jiems kenkiančius dalykus interpretuoja kaip "blogus" ("blogas" čia žmogiškai subjektyvi antrinė sąvoka, o ne pirminė), tuos dalykus laiko "Visatos" dalimi. Jei tu įvedi "Visatos" "Kūrėją", tai, pagal paprastoje žmogiškoje kalboje suprantamą kūrėjo sąvoką, tas "Kūrėjas" yra susijęs su tų minėtų dalykų atsiradimu. Jei tas "Kūrėjas" yra "Asmuo", tai jis nėra įtakojantis tik "gėrį" (pagal subjektyvų žmogišką supratimą). Jis įtakoja ir šiek tiek "blogio". Reiškia, paprastoje žmonių kalboje, "Kūrėjas" nėra tik visiškai "gėrį" įtakojantis dalykas.

Jei mūsų patirties ar pažinimo "erdvėje" yra tik "Visata", kurioje įvairūs dalykai vyksta pagal tam tikrus dėsningumus, griežtus patternus ir su tų patternų buvimu nėra susijęs joks "Asmuo" (turintis bent kažkiek žmogiškai subjektyvių bruožų), tai "Visatoje" niekas nėra "atsakingas", pagal subjektyvų žmogišką atsakomybės supratimą, dėl aukščiau minėtų dalykų, kurie mums subjektyviai žmogiškai nepatinka.

Jei į tą patirties ar pažinimo "erdvę" įtrauki ir kažkokį "Asmenį", kuriam gali priskirti visokių žmogiškai subjektyvių bruožų ir jam prikabinti visokių keistų į antrines panašių savybių, kaip "absoliutus gėris", "Laimė", tai dalykai loginio suderinamumo prasme smarkiai komplikuojasi.

Aš tą J.Lock'ą kaip tik supratau. Bet šiandien tingiu aiškinti, kur jis suklydo su tom pirminėm ir antrinėm savybėm. O dėl "absoliutaus gėrio" aukščiau aš jau paaiškinau, kad "absoliutus" reiškia be ribų. Tad absoliutus gėris yra toks gėris, kuris neturi ribų. Pvz., Tikrovė, kuri ribų neturi, yra tokio (absoliutaus) gėrio pavyzdys.

O man šita vieta kaip tik atrodo svarbi ir daugybę nesusipratimų kelianti tavo sąvokų (kaip "absoliutus gėris" ir pan.) naudojime. Tai nepatingėk paaiškinti (kur J. Lock "suklydo su tom pirminėm ir antrinėm savybėm"). Gal ir man tada mažiau tingėsis su tavim šituos dalykus aiškintis.

Na, taip. Reikės tą Svetimui pasakyti, jei jis pats dar to nebus supratęs.

Žinoma, kad pasakyk. Kuo daugiau pasakysi ir paaiškinsi, tuo geriau. Geriausiai paprastai, tiesiai ir konkrečiai. Nes man kažkaip daugoka visokių poetiškų miglų.

[Augustas]

Tik patikslinsiu (nes Tu, man atrodo, to dar nesupratai), kad Kūrėjas=metalaikas+metaerdvė=absoliutas=Amžinybė. Tik jis visiškai atsietas nuo mūsų Visatos, ją išlaiko ir ją valdo. Ir taip, mes nežinom, bet loginės indukcijos būdu tik spėliojam, kas Jis yra, ką galvoja, ką darys su mumis ir t.t.

Bet tu apie tą "Dievą" kalbi tarsi žinotum. Tam tikras intelektualinis kuklumas nepamaišytų. Aš net apie dalykus, kuriuos žinau, ar esu autentiškai patyręs, nekalbu taip užtikrintai, kaip tu apie dalykus, kurių, kaip minėjai, nežinai, o tik spėlioji "loginės indukcijos" būdu.

Tu taip neužtikrintai kalbi todėl, kad esi agnostinių pažiūrų. Visi agnostikai taip neužtikrintai kalba. Jie paprasčiausiai labai smarkiai nepasitiki savo protu ir todėl jiems nepavyksta kitaip kalbėti. Aš nesu agnostikas, tad aš pasitikiu savo protu ir savo proto galia atrasti tiesą ar bent jau atskirti teisingus dalykus nuo klaidingų. Aš nesakau, kad aš negaliu suklysti vertindamas vieną ar kitą dalyką. Bet aš pasitikiu, kad mano protas anksčiau ar vėliau vis tiek sugebės atskirti tiesą nuo klaidingų dalykų, net jei aš, vertindamas kažką, ir būčiau įvėlęs klaidų. Todėl aš rašau taip pasitikėdamas, nors, aišku, tai nėra absoliutus pasitikėjimas.

Šiandien, kaip žadėjau, tęsiam atsakymus į Svetimo klausimus.

Žiūrint iš mano požiūrio taško, tu į mano klausmus iš esmės neatsakei. Įvardinčiau tai greičiau kaip išsisukimą nuo klausimų.

Pirmiausia dėl pačios atsakomybės.

Šiaip, neatsakei į mano užduotus klausimus.
Nesupratau, ką norėjai pasakyti su šiuo savo "atsakomybės" pavyzdžiu. Supratau tik tai, kad tau "Dievas" be to, kad yra "absoliutus gėris", "Tikrovė", yra dar papildomai ir "Laimė".

Na, nesupratai Tu mano atsakymų, tai nesupratai. Nieko nepadarysi. Aš jau pastebėjau, kad Tau geriausiai sekasi prieiti prie teisingų išvadų tada, kai Tu pats samprotauji.

Na, taip, poetiškai talpus konstruktas tavo "Dievo" sąvoka. Bet, sorry, taip pažinimas (epistemologija) neveikia. Aš tau nieko ir nesakyčiau dėl tokių tavo "poetiškų" sąvokų mutacijų, jeigu tu taip dažnai neužsimintum, kaip tau patinka logika ir logiškumas.

Logika ir logiškumas plaukia iš vieno vienintelio absoliuto egzistavimo. Iš niekur kitur jie neplaukia.

Net jei "Kūrėjas", kuris "sukonstravo" "Visatą", tau tuo pačiu yra ir "Laimė", tai niekaip nereiškia, kad toje "Visatoje" esantys jo "kūriniams" kenkiantys dalykai (ligos, katastrofos ir pan.) tokie nėra. "Kūriniams", kurie dėl minėtų dalykų netenka sau brangių artimųjų ir dėl to kankinasi, tie minėti dalykai laimės neprideda. "Kūriniams", kurie tuos jiems kenkiančius dalykus interpretuoja kaip "blogus" ("blogas" čia žmogiškai subjektyvi antrinė sąvoka, o ne pirminė), tuos dalykus laiko "Visatos" dalimi. Jei tu įvedi "Visatos" "Kūrėją", tai, pagal paprastoje žmogiškoje kalboje suprantamą kūrėjo sąvoką, tas "Kūrėjas" yra susijęs su tų minėtų dalykų atsiradimu. Jei tas "Kūrėjas" yra "Asmuo", tai jis nėra įtakojantis tik "gėrį" (pagal subjektyvų žmogišką supratimą). Jis įtakoja ir šiek tiek "blogio". Reiškia, paprastoje žmonių kalboje, "Kūrėjas" nėra tik visiškai "gėrį" įtakojantis dalykas.

Taip, yra mūsų Visatoje kenkiančių žmogui dalykų. Taip, žmonės yra mirtingi ir trapūs. Taip, žmonės kenčia netekę artimųjų, pvz., aš ir dabar prisimenu, kaip man buvo skaudu dėl tėčio mirties. Ir ką? Kaip su tuo mano skausmu susijęs Dievas? Tuo, kad Jis man davė skausmo receptorius, kuriais aš jaučiu tą skausmą? Ar ką Tu čia nori pasakyti?

Jei mūsų patirties ar pažinimo "erdvėje" yra tik "Visata", kurioje įvairūs dalykai vyksta pagal tam tikrus dėsningumus, griežtus patternus ir su tų patternų buvimu nėra susijęs joks "Asmuo" (turintis bent kažkiek žmogiškai subjektyvių bruožų), tai "Visatoje" niekas nėra "atsakingas", pagal subjektyvų žmogišką atsakomybės supratimą, dėl aukščiau minėtų dalykų, kurie mums subjektyviai žmogiškai nepatinka.

Jei į tą patirties ar pažinimo "erdvę" įtrauki ir kažkokį "Asmenį", kuriam gali priskirti visokių žmogiškai subjektyvių bruožų ir jam prikabinti visokių keistų į antrines panašių savybių, kaip "absoliutus gėris", "Laimė", tai dalykai loginio suderinamumo prasme smarkiai komplikuojasi.

Nesikomplikuoja, ir aš mėginau Tau paaiškinti, kodėl nesikomplikuoja. Kančios ir skausmo buvimas Visatoje nesikomplikuoja su Asmeniu- Kūrėju-absoliučiu Gėriu-Laime ir pan., nes tai ne Jis tą skausmą ir kančią sukelia. Ir aš Tau mėginau paaiškinti, kodėl taip yra, kad kančia ir skausmas eina ne iš (trumpai tariant) Dievo, nes iš Dievo (kuris yra absoliutus Gėris) objektyviai pagal apibrėžimą negali išeiti kas nors blogo.

Aš tą J.Lock'ą kaip tik supratau. Bet šiandien tingiu aiškinti, kur jis suklydo su tom pirminėm ir antrinėm savybėm. O dėl "absoliutaus gėrio" aukščiau aš jau paaiškinau, kad "absoliutus" reiškia be ribų. Tad absoliutus gėris yra toks gėris, kuris neturi ribų. Pvz., Tikrovė, kuri ribų neturi, yra tokio (absoliutaus) gėrio pavyzdys.

O man šita vieta kaip tik atrodo svarbi ir daugybę nesusipratimų kelianti tavo sąvokų (kaip "absoliutus gėris" ir pan.) naudojime. Tai nepatingėk paaiškinti (kur J. Lock "suklydo su tom pirminėm ir antrinėm savybėm"). Gal ir man tada mažiau tingėsis su tavim šituos dalykus aiškintis.

J.Lock'as sukeitė vietomis pirmines ir antrines savybes. Pirminės savybės yra tiesa, gėris, blogis ir t.t. Antrinės savybės yra tų pirminių savybių subjektyvus išgyvenimas, pajautimas ir pan. Pvz., aš galiu man objektyviai kenkiantį (taigi, blogą) dalyką subjektyviai palaikyti geru dalyku ir jį suvartoti. Nors jis man ir pakenks, tačiau aš (subjektyviai!) galiu to nežinoti ir (vėlgi) subjektyviai pagalvoti, kad man pakenkė kažkoks kitas dalykas. Pvz., taip nutinka, kai žmogus būna alergiškas kai kuriems maisto produktams ir to nežino. Čia yra J.Lock'o klaida, kad jis dalykų gerumą ar blogumą priskyrė subjektyviai kategorijai. Maždaug taip: aš subjektyviai nustatau, kad tas dalykas man yra geras (nors iš tikrųjų jis yra man kenksmingas), tai jis (tas dalykas) man nepakenks. O ar taip yra iš tikrųjų?