Šachmatai
Pernai užsirašiau į tikrą šachmatų klubą su oficialiais reitingais, privalomu partijų užrašinėjimu ir kt. formalumais. Tai pradžia buvo sunkoka, nes nemokėjau visų tų procedūrų (apart paties žaidimo). Be to, per internetinius lošimus buvau visai atpratęs žaisti ilgu formatu - tai valandinės partijos buvo tam tikras iššūkis ir ištvermei, ir susikaupimui. Bet dabar, kai įpratau prie tų permainų - šachmatai vėl tapo tokia pat malonia pramoga, kaip buvo kažkada vaikystėje.
Jei domitės šachmatais, tikrai rekomenduoju pasiieškoti vietinio klubo su reguliariais turnyrais.
Jei domitės šachmatais, tikrai rekomenduoju pasiieškoti vietinio klubo su reguliariais turnyrais.
Smagu girdėti apie vienokį ar kitokį pažįstamų žmonių progresą. O tai kiek, smalsu, daugmaž tau partijų įvairiuose turnyruose ir su kiek maždaug skirtingų varžovų teko sužaisti, kad minėtą dalyką pasiektum?
Iš viso?
Šiaip geras klausimas.. Esu tikras, kad skaičius tūkstančiuose, bet tiksliau nepasakysiu. Dabar žaidžiu tikrai nemažai (vien chess.com statistika rodo 1000+ partijų per metus), bet yra buvę tarpų, kai iš viso nežaidžiau po kelis metus iš eilės.Metų senumo naujiena, bet tik dabar sužinojau, kai chess.com prie jos sugrįžo.
Kenijos žaidėjas diskvalifikuotas trims metams, nes apsimetinėdamas moterimi sudalyvavo moterų šachmatų turnyre. Kad būtų sunkiau atskirti, susivyniojo galvą į šiukšlių maišus ar iš ko ten gaminamas tas hidžabas.
Pasirodo, Kenijos šachmatų federacija - siaubingai transfobiška
Kenijos žaidėjas diskvalifikuotas trims metams, nes apsimetinėdamas moterimi sudalyvavo moterų šachmatų turnyre. Kad būtų sunkiau atskirti, susivyniojo galvą į šiukšlių maišus ar iš ko ten gaminamas tas hidžabas.
Pasirodo, Kenijos šachmatų federacija - siaubingai transfobiška
O tai kodėl iš viso moterys šachmatais žaidžia atskirai nuo vyrų? Gi ten nereikia fizinės jėgos ar greitos reakcijos, tai vyrai kaip ir neturėtų turėti didelio pranašumo..Seianus wrote: ↑2025-09-12 14:51Kenijos žaidėjas diskvalifikuotas trims metams, nes apsimetinėdamas moterimi sudalyvavo moterų šachmatų turnyre.
Viktorija Čmilytė-Nielsen viename pokalbyje su Arūnu Valinsku iš savo patirties bandė paaiškinti:
15:42 Kodėl yra atskiri vyrų ir moterų šachmatų turnyrai?
Nes moterys nuo vyrų matyt skiriasi ne tik šiais dviem bruožais.
Iš to, ką pats matau įvairiose srityse, man atrodo, moterys vidutiniškai paprasčiausiai yra mažiau competitive ir nepasiryžusios paaukoti tiek daug visko, kiek reikia norint prasimušti bet kurioje tikrai competitive srityje. Plius silpnesnės psichologiškai, nes nuolat verkia dėl visko, joms visur kurk išskirtines sąlygas, antraip negalės dalyvauti.
Tokių vyrų turnyrų nėra, nebent gal kur Pakistane. Visur yra bendri ir yra moterų. Jei būtų tik vyrų turnyrai, tai būtų seksistiška, o kai yra tik moterų turnyrai, tai lygios teisės.Svetimas wrote: 15:42 Kodėl yra atskiri vyrų ir moterų šachmatų turnyrai?
Įdomus pokalbis, nežinojau to aklo tyrimo. Bet Čmilytė mano, kad mažiau moterų šachmatuose yra priežastis, kodėl statistiškai mažiau moterų gali žaisti aukščiausiame lygyje. Aš manau, kad abu dalykai yra pasekmė to, kad mažiau moterų yra pajėgios varžytis apskritai, todėl jų yra mažiau kiekviename lygyje, ir kuo tas lygis aukštesnis, tuo jų skaičius labiau artėja prie nulio.
Būčiau nieko prieš, kaip ji siūlo, panaikinti moterų turnyrus apskritai, bet tada manau moterų skaičius šachmatuose sumažėtų dar labiau. Kita vertus, kaip tu tai panaikinsi, niekas neuždraus moterims susiburti ir susiorganizuoti savo turnyrą, o jei tokių bus pakankamas kiekis - su laiku įsikurti ir savo women FIDE atitikmenį.
Kuo daugiau apie įvairius psichologinius dalykus sužinau, su tuo daugiau įvairios info susiduriu, kad tam tikro pasitikėjimo dalykai yra labai svarbūs asmeninių rezultatų pasiekimui. Įdomu tai, kad "naujųjų bangų" ar pan. feministės su savo kai kuriais aukų naratyvais, tą moterų pasitikėjimą galbūt kaip tik mažina. Ir ne vien tik pasitikėjimą apskritai "vyriškaja" puse visuomenėje. Nes turbūt daliai moterų, kurioms tos keistesnės feministės transliuoja savo kalbas, pristeigia ir pritvirtina ne tik kokių per daug suabsoliutintų stereotipų, bet ir galbūt netiesiogiai neišvengiamai sumažina ir pasitikėjimą savimi.
Kokie moksliniai tyrimai gal ir parodytų, kad galimai moterims statistiškai mažiau šansų, jog turės tinkamų įgimtų biologinių duomenų ar savybių būti super aukšto lygio šachmatų žaidėjomis. Bet tai kartu ir nereikštų, kad moterys su tam reikalui pakankamai puikiai tinkančiomis savybėmis visai negali gimti.
Prisiminęs šitoje vietoje įvairių "rolių" ar pan. visuomenėje tariamą "svarbą", prisiminiau nelabai susijusią su šachmatais situaciją. Mokyklos paskutinių klasių laiku lankiau tam tikrus periodinius fakultatyvinius "automobilistų" užsiėmimus, nes be kitų naudingų dalykų galima buvo kartu paskutinėje klasėje išsilaikyti vairavimo teisių B ir C kategorijas. Lankė tuos užsiėmimus mano laikais beveik vien tik bernai (arti 100%). Tačiau į tuos mūsų užsiėmimus kartais ateidavo ir viena mergina. Tai kai ta mergina pasirodydavo, netrūkdavo iš nemažos dalies bernų gan keistų (man tada iš šalies pasirodė gan kvailokų) replikų ar pan. tos merginos adresu. Gal kad į tipinę "rolę" ta mergina jiems nepataikydavo. O gal dalimi atvejų tai kartais buvo kokia nevykusi nesąmoningo flirto forma arba koks noras į save atkreipti dėmesį (bent jau saviškių patinų tarpe). Užsifiksavo man tik tai, kad mažiau jaustis "balta varna" (neigiama prasme) tos įvairios replikos ar pan. tai merginai tikrai nepadėjo. Nepaisant to, B ir C kategorijos teises ta mergina greičiausiai sėkmingai išsilaikė. Kas absoliučiai nėra ar nebūtų (ypač šiais laikais) joks ypatingas dalykas, jeigu lyginsime tai, kiek gana keisto sumišimo tos merginos pasirodymas tuose mūsų fakultatyviniuose užsiėmimuose kartais kai kurių bernų tarpe įnešdavo.
Manau gali būti ir daugiau įvairių pakankamai rimtų ribojančių faktorių. Pvz., įvairūs tyrimai rodo, jog vyrų tarpe yra statistiškai daugiau autistų, nei moterų (net atmetus įvairius kultūrinius ar kitus irgi kažkokią įtaką galinčius turėti objektyvius priešingus faktorius).Seianus wrote: ↑2025-09-13 09:40Nes moterys nuo vyrų matyt skiriasi ne tik šiais dviem bruožais.
Iš to, ką pats matau įvairiose srityse, man atrodo, moterys vidutiniškai paprasčiausiai yra mažiau competitive ir nepasiryžusios paaukoti tiek daug visko, kiek reikia norint prasimušti bet kurioje tikrai competitive srityje.
Arba pvz., net pakankamai senoje neuromokslus populiarinančioje literatūroje galima atrasti nemažai teiginių, kad ryšys tarp smegenų didžiųjų pusrutulių moterims yra statistiškai labiau išsivystęs, nei vyrams. Ir neva dėl to vyrams statistiškai lengviau fokusuotis į didelio susitelkimo reikalaujančias tam tikras vieno tipo, vienarūšes užduotis. Su įvairiomis "orientavimosi" erdvėje užduotimis vyrai irgi statistiškai neva lengviau tvarkosi. Tik negaliu pasakyti (nes neturiu pakankamai kompetencijų toje srityje), kiek tokie teiginiai yra vis dar aktualūs arba vis dar kokiu nors aspektu nepaneigti dėl kokių nors svarbių unikalių niuansų.
Bet tie įvairūs faktoriai, kurie, pvz., autizmo atvejais kalba tik apie kelis kartus (o ne dešimtimis ar šimtais kartų) didesnius skirtumus, greičiausiai nepaaiškina tokio dramatiškai mažesnio moterų skaičiaus super aukšto lygio šachmatuose.
O tai gal tu norėtum, kad galbūt būtų kažkaip kitaip ar kažką pakeisti? Nes kaip kad dabar yra evoliucionavę šachmatų sporto srityje (kad yra atskiri "vyrų" (atviri) turnyrai ir yra atskirai moterų), man kol kas atrodo pakankamai logiška. Pvz., niekas nesako, kad kokiuose koviniuose sportuose reikia naikinti skirtingas svorio kategorijas. Bet esu girdėjęs, kad kartais organizuojamos ir varžybos (ir greičiausiai nemažai dėmesio susilaukiančios), kur susikauna varžovai iš skirtingų svorio kategorijų, kai kuris nors varžovas iš žemesnės svorio kategorijos būna neįprastai, išskirtinai, savo svorio kategorijoje, pajėgus.
Man iš Čmilytės pokalbio papildomai užsifiksavo ir pasirodė įdomi ta vieta, kur ji minėjo mūsų kultūrai pakankamai svetimą skandinavišką principą, nespausti kaip nors perteklinai potencialiai gabių vaikų užsiimti kažkuria sritimi, jei tai jų netraukia ar nėra tam ūpo.
O prie ko čia autizmas? Kiek žinau, autistai statistiškai yra žemesnio intelekto, nei normalūs žmonės. Na, ten visas spektras, bet vis tiek. Ar jiems šachmatais žaisti neturėtų būti sunkiau? Turiu omeny tikrus autistus, ne tuos iš filmų ir interneto memų, kur viskas atvirkščiai.Bet tie įvairūs faktoriai, kurie, pvz., autizmo atvejais kalba tik apie kelis kartus (o ne dešimtimis ar šimtais kartų) didesnius skirtumus, greičiausiai nepaaiškina tokio dramatiškai mažesnio moterų skaičiaus super aukšto lygio šachmatuose.
Atskirai paimtas, turbūt joks faktorius nepaaiškina. Bet kartu paimti visi mano minėti faktoriai man asmeniškai paaiškina pakankamai gerai.Bet tie įvairūs faktoriai, kurie, pvz., autizmo atvejais kalba tik apie kelis kartus (o ne dešimtimis ar šimtais kartų) didesnius skirtumus, greičiausiai nepaaiškina tokio dramatiškai mažesnio moterų skaičiaus super aukšto lygio šachmatuose.
Tokius dalykus turėtų spręsti turnyrų organizatoriai, bet kaip yra, praktiniais tikslais man atrodo pakankamai sąžininga - silpesniems šachmatuose (moterims) yra jų atskiri turnyrai, kur daugiau moterų gali turėti kažkokių realistiškų vilčių kažką pasiekti, o kad silpesnės ateina į stipresnių turnyrus - nieko labai blogo. Techniškai man atrodo panašiai yra netgi kai kur krepšinyje, tai yra, NBA lyg neturi taisyklių, kad dalyvauti gali tik vyrai, ir net buvęs atvejis, kai komanda priėmė moterį - labiausiai kaip marketingo stuntą, nepamenu, ar ją išleido nors sekundei į aikštelę. Bet praktikoje moterys žaidžia tik savo parazitinėje WNBA, išlaikomoje iš vyrų uždirbamų pinigų, nes toks antrarūšis krepšinis beveik niekam neįdomus. Čia gal prilyginčiau labiau ne svorio kategorijoms, o atskiroms krepšinio lygoms, kuriamoms kur lygis vis žemesnis: studentai turi savo, mėgėjai turi savo, moksleiviai turi savo, moterys turi savo ir taip toliau. Tačiau kaip talentingos moterys gali žaisti šachmatais su vyrais, taip ir krepšinyje talentingi ir duomenis turintys moksleiviai kartais patenka net į profesionalų lygas. Tai atsakant į klausimą, nieko keisti nesiūlau.O tai gal tu norėtum, kad galbūt būtų kažkaip kitaip ar kažką pakeisti?
Vieta gal ir įdomi, bet norint rezultatų, reikia dirbti net ir gabiems vaikams, o jie patys yra tiesiai tariant per kvaili, kad priimtų tokius sprendimus, per daug vadovaujasi emocijomis ir laikinais įgeidžiais, kad planuotųsi gyvenimą taip toli į ateitį.Man iš Čmilytės pokalbio papildomai užsifiksavo ir pasirodė įdomi ta vieta, kur ji minėjo mūsų kultūrai pakankamai svetimą skandinavišką principą, nespausti kaip nors perteklinai potencialiai gabių vaikų užsiimti kažkuria sritimi, jei tai jų netraukia ar nėra tam ūpo.
Polgar seserų atvejis man atrodo žymiai rimtesnis argumentas vyrų ir moterų lygybei pagrįsti. Kur jų tėvas, beje, būtent tokiu tikslu ir darė savo eksperimentą, kad parodytų, jog moterys gali žaisti vienoje lygoje su vyrais, jei stengsis, kaip stengiasi vyrai. Gal jis ir teisus, bet tas jei ir yra velnias detalėse. Man neatrodo, kad moterys būtų vidutiniškai net panašiai tiek competitive ir pasiryžusios dėti tiek pastangų ir tiek visko paaukoti dėl pergalių žaidime. Ypač tos gražesnės, kurios turbūt gyvenime apskritai neįpratusios stengtis dėl nieko, nes pamirksėjimas blakstienomis jau neša puikius rezultatus. Išimčių be abejo ne taip mažai, bet jos vis dar išimtys. Tai kultūra ir aplinka (išplaukiančios iš biologijos) tikrai daro daug įtakos, bet ar tik ji, ar ir biologija tiesiogiai - nežinau.
Man buvo įdomu, ar įmanoma pagal kažkokias gudrias prielaidas bent jau apytiksliai įsivertinti, kokią maždaug įgimtos savybės (ir dėl to galimi vyrų ir moterų skirtumai) galėtų turėti įtaką šachmatų žaidime. Nes yra gan paplitęs ir nusistovėjęs teiginys, kad vyrų įvairių įgimtų savybių ir bruožų volatility įvairiose su genais susijusiose srityse paprastai yra didesnis nei moterų. Tas įgimtų savybių didesnis volatility vyrams (kalbamu atveju mentalinių savybių) gali būti tiek į teigiamą pusę (pvz., įgimtas genialumas, talentas kažkuriose srityse), tiek į neigiamą pusę (įvairūs mental disorders ar pan.).Seianus wrote: ↑2025-09-14 18:48O prie ko čia autizmas? Kiek žinau, autistai statistiškai yra žemesnio intelekto, nei normalūs žmonės. Na, ten visas spektras, bet vis tiek.Bet tie įvairūs faktoriai, kurie, pvz., autizmo atvejais kalba tik apie kelis kartus (o ne dešimtimis ar šimtais kartų) didesnius skirtumus, greičiausiai nepaaiškina tokio dramatiškai mažesnio moterų skaičiaus super aukšto lygio šachmatuose.
Kaip maždaug "iš lempos" galima būtų įvertinti genialumo šachmatuose įgimtus skirtumus tarp lyčių, neturiu kol kas jokių idėjų. Bet pagalvojau, kad gal žiūrėdami į tam tikrus galbūt panašius pavyzdžius iš neigiamos pusės, galbūt labai nesuklystume su grubiais apytiksliais spėjimais apie įgimtų savybių galimos įtakos apimtis teigiamoj pusėj (genialumas šachmatuose). Kažkodėl šitoj vietoj kaip tam tikrą palyginamą pavyzdį iš neigiamos pusės pasirinkau autizmą.
Dėkui. Pasiskaičiau plačiau wiki apie Polgar seserų vaikystę ir jų tėvo filosofiją. Iki tol nežinojau minėtų dalykų (arba buvau visiškai pamiršęs).
Dabar bandau studijuoti skandinavišką gynybą - nu ta, kur prasideda e4 d5. Kol kas mokausi standartinę variaciją, kur trečiame ėjime juoda karalienė pasitraukia Qa5.
Čia pagrindinė juodųjų mintis yra anksti išvesti karalienę. Ten yra pora siaubo scenarijų, kur ta karalienė gali padaryti tikrai nekrikščioniškų dalykų, jei baltieji nebus atsargūs.. Bet tie scenarijai gana mažai tikėtini, labiau patyrę žaidėjai tiesiog žino kaip jų išvengti.
Iš tiesų juodųjų tikslas yra ne tiek laimėti partiją viena triuškinančia karalienės ataka, o subtilesni poziciniai "laimėjimai". Pavyzdžiui, baltieji dažnai bando užpulti karalienę per Bd2, kas pastato jų rikį į gana nepatogią vietą.. O karalienė gali tiesiog atsitraukti Qc7, ir jaukiai pasislėpti už pėstininko nuo vėlesnių žirgo atakų. Ir tas karalienės vaikymasis švaisto baltųjų ėjimus, per kuriuos jie neišveda svarbių figūrų (pvz. karaliaus pusės žirgo), kas gali leisti juodiesiems perimti iniciatyvą gana anksti žaidime.
Baltiesiems turbūt geriausia yra tiesiog ignoruoti karalienę, ir ramiai išvedinėti lengvas figūras, developinti pieškų struktūrą, ir tiesiog ramiai judėti į priekį. Tos ankstyvos karalienių atakos retai kada būna iš tiesų pavojingos - tas jų shock-and-awe poveikis yra labiau psichologinis.
Be to, tai yra pavojingas ir pačiai juodųjų karalienei. Pvz., porą kartų pamiršau (ar šiaip nenorėjau) atidaryti karalienės atsitraukimą (t.y. pastumti piešką į c6). Tai sakykim, nebuvo tos partijos labai ilgos.. ar malonios
Iš tiesų juodųjų tikslas yra ne tiek laimėti partiją viena triuškinančia karalienės ataka, o subtilesni poziciniai "laimėjimai". Pavyzdžiui, baltieji dažnai bando užpulti karalienę per Bd2, kas pastato jų rikį į gana nepatogią vietą.. O karalienė gali tiesiog atsitraukti Qc7, ir jaukiai pasislėpti už pėstininko nuo vėlesnių žirgo atakų. Ir tas karalienės vaikymasis švaisto baltųjų ėjimus, per kuriuos jie neišveda svarbių figūrų (pvz. karaliaus pusės žirgo), kas gali leisti juodiesiems perimti iniciatyvą gana anksti žaidime.
Baltiesiems turbūt geriausia yra tiesiog ignoruoti karalienę, ir ramiai išvedinėti lengvas figūras, developinti pieškų struktūrą, ir tiesiog ramiai judėti į priekį. Tos ankstyvos karalienių atakos retai kada būna iš tiesų pavojingos - tas jų shock-and-awe poveikis yra labiau psichologinis.
Be to, tai yra pavojingas ir pačiai juodųjų karalienei. Pvz., porą kartų pamiršau (ar šiaip nenorėjau) atidaryti karalienės atsitraukimą (t.y. pastumti piešką į c6). Tai sakykim, nebuvo tos partijos labai ilgos.. ar malonios
Pradedančiųjų rankose jos būna labai pavojingos pačiai valdovei*. Net jei neįlenda į jokius spąstus, artimiausius penkis ėjimus leidžia bėgiodami su ja po lentą, kol oponentas išvedinėja figūras ir užsiiminėja visą plotą kiek netingi. Bet dažnai paskui dar ir praranda prie to paties. Todėl visus naujokus** norėčiau primygtinai atkalbėti nuo Skandinaviškos gynybos naudojimo, bet pastudijuoti verta, kad pritrėkšti ja užsiimančius oponentus, jei šachmatai domina rimtai.Vilius wrote: Tos ankstyvos karalienių atakos retai kada būna iš tiesų pavojingos - tas jų shock-and-awe poveikis yra labiau psichologinis.
Šiek tiek aukštesniame lygy aišku visai kas kita, debiutas kaip debiutas, nors man vis tiek nepatinka. Kam savanoriškai lipti į minų lauką, kai yra tiek paprastesnių debiutų.
* Techninis terminas valdovė.
** Online reitingas ~1100 ar mažiau, arba jokio.
Tas tiesa. Čia ir yra visas triukas - juodieji žino, kad jų karalienę* nėra lengva sėkmingai užpulti - tą galima padaryti tik per du ėjimus. Ir abu variantai (jau aptartas d3,Bd2 bei a3,b4) nėra labai palankūs baltiesiems. Be to, jie žino, kad yra visai elegantiškas būdas karalienei atsitraukti į c7. Tikslas ir yra išprovokuoti tas beviltiškas gaudynes, ir tuo sutrikdyti baltųjų puolimą ir karaliaus pusės figūrų išvedimą.
Aš dabar žaidžiu pagrinde su 1400-1700 publika (tiek internete, tiek klube), tai ten dar labai daug žaidėjų renkasi pulti karalienę, arba šiaip daro keistus baikščiai gynybinius ėjimus (a3, žiūriu į tave
).Tam ir reikia studijuoti tuos minų laukus. Kai žinai pagrindinius pavojus, jie nustoja būti tokie jau baisūs.
*
O šiaip man kiek smalsu ir įdomu ar kažkokie skill'ai, jūsų įgyti žaidžiant šachmatais, jums kažkiek praverčia ir šiaip plačiau kasdieniame gyvenime?
Pats vienu metu knygyne, kai ieškojau dovanų Kalėdoms, mačiau ir varčiau Gario Kasparovo "How Life Imitates Chess (2007)", verstą į lietuvių kalbą. Bet tuo metu man joje kažkas užkliuvo ir netiko, nepatiko kaip dovanojama knyga.
Pats vienu metu knygyne, kai ieškojau dovanų Kalėdoms, mačiau ir varčiau Gario Kasparovo "How Life Imitates Chess (2007)", verstą į lietuvių kalbą. Bet tuo metu man joje kažkas užkliuvo ir netiko, nepatiko kaip dovanojama knyga.
Va vienas išminties perlas. Jei susumuotume visas sužaistas partijas, kurios nesibaigė lygiosiomis, tai laimėjimų ir pralaimėjimų santykis bus lygiai 1:1 (iš pagarbos jūsų intelektui, neaiškinsiu kodėl taip yra
). Tai iš to išplaukia, kad vidutinis žaidėjas per ilgesnį laiką turėtų laimėti ir pralaimėti maždaug tiek pat partijų. Tai žodžiu, jei jūs laimite (ar pralaimite) žymiai daugiau, tas nereiškia, kad esate geras (ar blogas) žaidėjas - greičiau tai reiškia, kad žaidžiate ne savo lygoje.Ir tai galioja ne tik šachmatams. Daugumoje near-zero-sum konkurencinių veiklų yra nerealistiška tikėtis laimėti visas ar net daugumą tranzakcijų - žymiai svarbiau yra žiūrėti prieš ką laimi ir pralaimi.