Senokai sukasi tokia mintis galvoje, tai sakau surašysiu ją Forume. Nu nes blogiau gi nebus, ane..
Tai pradžiai turėsit truputį įjungti vaizduotę, nes pareina gana keistas klausimas:
1. Kas būtų, jei staiga išnyktų visos pasaulio kėdės? Va taip baf, ir nebėr - anei vienos.
Kad jums būtų drąsiau, pats pradėsiu su atsakymais. Pirmiausia - tą pačią dingimo sekundę - visi tuo metu sėdintys ant kėdžių, staiga nukristų ant žemės. Būtų daug nustebimo, išgąsčio ir aikčiojimų. Kas nors gal ir nusikeiktų. Tikėtina, kad nebūtų išvengta ir traumų, gal net ir fatališkų.
O kas vyktų toliau?
Vilius ieško Dievo..
Kilo, Viliau, noras for fun forume papokštauti ar šablonus palaužyti?
Pradžioj turbūt būtų WTF momentas. Matyt pagalvočiau kad galimai užvartojau kažko, kokia haliunkė keista ar kokios problemos su galva nutiko.
Vėliau tam tariamam pasaulyje, susitaikius su jau nutikusiu faktu, turbūt tektų kurį laiką suktis be kėdžių. Įdomu būtų, kur tokie materijos ir energijos kiekiai pagal E=mc^2 pasidėjo ir pan. Ar dingo būtent tik kėdės ir kodėl tik jos? Džiugu gal būtų, kad gal ne toks jau dramatiškas dalykas įvyko. Pvz., ne koks branduolinis karas ar kokia kita nesąmonė. Ir greičiausiai ne dėl kokių žmogaus pavidalo debilų tiesioginės kaltės.
Iš tiesų, daug kas tikrai suabejotų dėl savo psichikos būsenos. Kiti gal pamanytų, kad čia pikta išdaiga, ar kažkoks nesusipratimas.
Nu ir tada - kai atsigautų po pirmo šoko - jie visi pradėtų apie tai kalbėti. Kas čia dabar darosi? Atsiprašau, o kur dingo kėdės? Etc. Įsivaizduoji, kokios žinutės nuaidėtų per visą internetą? Kokios antraštės pasipiltų naujienose vos po poros valandų?
Taip. Nepaisant nelaimės masto, jos pasekmės nebūtų tokios tragiškos. Dauguma žmonių rastų kitų baldų, ant kurių galima atsisėsti, ar bent suimprovizuotų kokią dėžę, ir pan.
Kažin, per kiek laiko šiuolaikinė pramonė spėtų sureaguoti, ir pradėtų gaminti naujas kėdes pilnu tempu?
Jei kėdės tam tariamam pasaulyje dingo vieną kartą, tai gal gali staiga dingti ir vėl?
Bet, įtariu, ne tiek ir ilgai tai tęstųsi.
Tai žodžiu, šito kėdžių balagano tikslas buvo vaizdžiai pademonstruoti bent nuo Platono laikų žinomą mintį, kad kėdė (fizinis baldas) yra skirtingas dalykas, nei kėdės idėja - nes pastaroji egzistavo net ir tuo metu, kai pasaulyje nebuvo nei vienos tikros kėdės.
Tik atkreipkite dėmesį, kad aš čia neimplikuoju jokio antgamtinio "idėjų pasaulio". Ne, kėdės idėja irgi egzistuoja mūsų normalioje realybėje - ji sudaryta iš tam tikrų neuronų signalų patternų mūsų smegenyse, iš kalbinių abstrakcijų, brėžinių, gamybos procesų aprašymų, ji užfiksuota literatūros bei vaizduojamojo meno kūriniuose ir t.t.
Čia kind of svarbi vieta, tai truputį stabtelsiu prieš judėdamas toliau. Jei turit kokių pastabų apie idėjas vs. realybę, tai būtų geriau šitą dalį išsiaiškinti dabar.
Tik atkreipkite dėmesį, kad aš čia neimplikuoju jokio antgamtinio "idėjų pasaulio". Ne, kėdės idėja irgi egzistuoja mūsų normalioje realybėje - ji sudaryta iš tam tikrų neuronų signalų patternų mūsų smegenyse, iš kalbinių abstrakcijų, brėžinių, gamybos procesų aprašymų, ji užfiksuota literatūros bei vaizduojamojo meno kūriniuose ir t.t.
Čia kind of svarbi vieta, tai truputį stabtelsiu prieš judėdamas toliau. Jei turit kokių pastabų apie idėjas vs. realybę, tai būtų geriau šitą dalį išsiaiškinti dabar.
Sofijos pasaulis, kaip knyga skirta vaikams, ir man savo laiku patiko. Nors berods jau universitete būdamas skaičiau.
Bent du žmonės man rekomendavo Aristotelio Nikomacho etiką pabandyti paskaityti. Maždaug neva neprastesnis skaitinys galėtų būti nei kokia antrarūšė self-improvement knyga. Plius papildomai į tam tikrą istorinį ir kultūrinį kontekstą šiek tiek įvestų.
Taip pat Gilles Deleuze ir Félix Guattari knygą What Is Philosophy?. Maždaug galėtų būti man visai intriguojanti. Nes, pvz., susilaukė tam tikro dėmesio ir kritikos iš Sokal hoax autoriaus fiziko Alan Sokal ar pan.:
wiki wrote:In a chapter of Fashionable Nonsense, Sokal and Bricmont object to the use of scientific terms such as "chaos" in meaningless or misleading ways. They list a number of occurrences of what they deem to be "pseudo-scientific language".[21]*
*"Gilles Deleuze and Félix Guattari". Fashionable Nonsense: Postmodern Intellectuals' Abuse of Science.
Kadangi filosofai mėgsta savaip dėlioti dalykus "į lentynėles", tai grubiai yra trys požiūriai į universalijas:vle wrote: Diskusijas dėl universalijų sustiprino mąstymo santykio su būtimi klausimas. 12 amžiuje P. Abelardas universalijas aiškino pasitelkęs gramatiką, logiką ir metafiziką, iškėlė svarbią problemą, išreikštą klausimu: ar žodis rožė turės prasmę, jei pasaulyje nebeliks nė vienos rožės? Atsakymas parodytų, ar universalijos yra mąstymo objektai, ar jos egzistuoja pačioje tikrovėje.
1. Realizmas. Maždaug jog universalijos/idėjos yra tikrovės dalis ir gal netgi daugiau pirminė jos dalis.
2. Nominalizmas. Maždaug jog universalijos/idėjos yra tik pavadinimai/sąvokos/ženklai/simboliai, t.y. tik kalbiniai/idėjiniai dalykai.
3. Konceptualizmas arba nuosaikusis nominalizmas. Užima tarpinę ("centristinę") padėtį tarp realizmo ir nominalizmo.
Didesnė dalis fizikų greičiausiai manytų, kad bet kokia informacija empiriškai neatsiejama nuo savo "materialiojo nešėjo", tai fizikų požiūriui turbūt artimiausias būtų konceptualizmas.
Šiuo atveju man nėra labai svarbu įsprausti tas idėjas į kažkokio -izmo rėmus. Užtenka, kad sutariame, jog idėjos yra kažkokie informaciniai patternai - ir kad tai yra skirtingas reiškinys, nei patys materialūs daiktai.
Aš irgi į įvairius "-izmus" kreivai žiūriu. Man daugiau gal įdomi idėja, kad bet kokia informacija, bent jau pagal fizikus, privalo turėti savo "materialųjį nešėją". Ir kartu "informacijos interpretatorių".
Nu tai bandykim judėti toliau.
Savaime suprantama, kad šita idėjos/daikto dichotomija galioja ne tik kėdėms. Manau, labai neprieštarausit, jei leisiu sau tvirtinti, kad visi žmonių pagaminti daiktai turi savo idėjinį atspindį mūsų galvose (nu ir visokiuose techniniuose dokumentuose, kultūroje, etc). Nes priešingu atveju, tiesiog būtų labai sunku kažką pagaminti, jei net neturi konceptualios idėjos apie tą gaminamą daiktą, ar ne?
Savaime suprantama, kad šita idėjos/daikto dichotomija galioja ne tik kėdėms. Manau, labai neprieštarausit, jei leisiu sau tvirtinti, kad visi žmonių pagaminti daiktai turi savo idėjinį atspindį mūsų galvose (nu ir visokiuose techniniuose dokumentuose, kultūroje, etc). Nes priešingu atveju, tiesiog būtų labai sunku kažką pagaminti, jei net neturi konceptualios idėjos apie tą gaminamą daiktą, ar ne?
O, pvz., žmonių norai, troškimai, lūkesčiai ir pan. irgi prie šitos "daiktų" aibės priskirtini?Vilius wrote: ↑2025-04-02 12:24Manau, labai neprieštarausit, jei leisiu sau tvirtinti, kad visi žmonių pagaminti daiktai turi savo idėjinį atspindį mūsų galvose (nu ir visokiuose techniniuose dokumentuose, kultūroje, etc). Nes priešingu atveju, tiesiog būtų labai sunku kažką pagaminti, jei net neturi konceptualios idėjos apie tą gaminamą daiktą, ar ne?
Aišku, kad turės prasmę, jis bus naudojamas nusakyti konkrečiam išnykusiam augalui (rožei). Kaip kad žodžiai triceratopsas, tyranozauras, dodo, pleziozauras, mozazauras, karnotauras, mamutas, neandartalietis. Neandartalietis čia aktualiausia, nes spėju kažkur jų laikais šitos filosofijos dar buvo įdomios ir reikalavo pasukti galvą.P. Abelardas wrote: ar žodis rožė turės prasmę, jei pasaulyje nebeliks nė vienos rožės?
Gal taupydami laiką judėkime tiesiai prie tos vietos, kur įdomu.
Last edited by Seianus on 2025-04-02 12:50, edited 1 time in total.
