Biblija ir konteksto svarba

[Apostatas]

Liucipher
Jis nezhinojo kol nepaklause - nekvailas bernas gi buvo.

Bet jam taip ir nebuvo atsakyta nieko konkretaus.

(O tu jo vietoje KA pagalvotum??? Juk eina dviese - o avies nera. Kas avis - jis.)

Ką aš žinau, gal jis buvo protiškai atsilikęs. O gal galvojo, kad kaip nors stebuklingai avis atsiras. Juk tikintieji tiki stebuklais, ar ne.

[Akela]

.... Bent man čia įdomesnė Dievo pozicija. Dievas norėjo išbandyt Abraomą, nors būdamas visažiniu jau žinojo koks bus išbandymo rezultatas. Tad kam visas tas eksperimentas? Vienintelis atsakymas, kad iš sadistiškų paskatų Dievas tiesiog norėjo pakankint Abraomą ir jo sūnų.

Galima ir kitu aspektu iziuret. Abraomo istorija jau daug shimtmechiu tarnauja pavyzdzhiu kaip reikia paklusti Dievui. Kadangi Dievas "savo valia vykdo per bazhnychios tarnus" - reishkia... kieno valiai paklust taip nuoshirdzhiai, kad net aukot savo vaikus?
Dievo chia ne pedsaku nera - tiesiog tobula manipuliacija zhmonemis prisidengiant "aukshchiausiuoju" ir tiek Tikslas - valdyt, valdyt, valdyt...

Per ishbandymus zhmones parodo sau ir visam pasauliui savo vidines jegas ir pozicijas.
Tai tarsi egzaminas - kitaip nesuzhinosi kas gi viduje.
Ir ash chia ne tik apie Abraoma ar koki kita garsu zhmogu - kiekvieno gyvenimas yra pilnas ishbandymu tik ju stiprumas skirtingas.

Shiuo atveju parodomas absoliutus paklusnumas isakymui atsisakant net ir "laisvos valios" - tobulas pavyzdys fanatikams. Jei lieps - zhudyk net ir artima savo. Dievas liepe, arba jo tarnai aka angelai ir kiti... (Zhmonijos istorijoje sochiai pavyzdzhiu, kai zhudoma, nes toks isakymas - prisiminkit kai kuriuos SS "zhygdarbius" - bet mes gi ju negarbiname, nors daugelis is ju turejo "iveikt save", kad galetu lengva ranka zudyt kad ir vaikus. Tebunie ne savo, bet gi vaikus.)
Valia ir vidines jegas jis butu parodes, jei butu sukiles pries isakyma, ar bent paklauses kodel Uz ka? kam tau, Dieve, kuris turi visa pasauli, reikia mano vaiko gyvybes? Bet Biblija nemoko ieskot atsakymu, Biblija moko paklust "ganytojams".

[Moshiah]

Akela
Vadinasi tuoj ishsamiau paaishkinsiu.
Pradekim nuo "Dievo tarnu".
Abraomo istorijoje yra svarbu shtai kas:
Isakyma dave Dievas o atshauke angelas.
Esme - negalima zhmogaus skriausti be TIESIOGINIO Dievo isakymo o va PADETI galima jei net angelas paprasho.
(Priedo: hebr. "malach"=angelas dar gali reikshti tiesiog pasiuntinys t.y. praktishkai bet kas.)
Vat jeigu tie "Dievo tarnai" zhmogui sako PADEK kam nors tada ok - o jei kitaip...
Dar apie Abraoma:
Komentaras (ir logika idemiai perskaichius jo gyvenimo aprashyma) sako kad Abraomas simbolizavo gerashirdishkuma.
Shi istorija su sunumi prieshtaravo visai Abraomo esybei jo norui PADETI kitiems.
Dievas ish jo pareikalavo ne tiek paklusnumo kiek "perzhengti per save".
Shtai kur buvo tasai ishbandymas - ar sugebes geradarys (kurio svetinguma zhinojo visi aplink ir zhavejosi juo) iveikti savo meile sunui ir padaryti "tai ka reikia".
Esme buvo ne pats isakymo fizinis ivykdymas (kas beje butu logishkai neteisnga) bet Abraomo vidines kovos rezultatas atskleides jo naujas savybes ir jegas.
O jo nesukilimas priesh isakyma parodo jo absoliutu tikejima Dievu - tikejima virsh logikos ir priesh ja.

Tikejimas kuris remiasi vien logika NERA tikejimas...

[senis]

Atskirų, vien tik su patalogija susijusių dalykų, niekas nefiksuoja ir nekonstruoja jų pagalba įdeologijų.

As ir nekalbejau apie kazkokias 'atskiras' patologijas apie kurias cia sneki. As kalbu tik apie tai, kad hipoteze iskelti patologijai yra pagrista - zmones paprastai nezudo savo vaiku.

Tokias versijas be skrupulų šienauja Okamas.

Nieko jis cia nesienauja. Atvirksciai - patologiniai nukrypimai yra medicinai zinomi, todel si versija kaip tik islieka.

[senis]

O jo nesukilimas priesh isakyma parodo jo absoliutu tikejima Dievu - tikejima virsh logikos ir priesh ja.

Toks absoliutus tikejimas ypatingai pravercia islamo fundamentalistams (ir tiems kas per juos veikia), pleskinantiems su bombikemis taikius zmones.

[Moshiah]

seni
Deja yra ir tokiu fokusu.

Panagrinekim visiems zhinomus 10 Isakymu.
Ten praktishkai yra tarsi dvi dalys - tarp zhmogaus ir Dievo ir tarp zhmoniu.
Jei mes palyginsime pirmaja puse su antraja gausime kad "tikejimas Dievu" atitinka "ne zhudyk".
Normalu yra laikytis abieju - bet juk zhmones "gudrus".
Arabai remiasi pirma puse ir ignoruoja antraja (visus netikinchius reikia zhudyti).
Ta pati dare inkvizicija.
O va pvz naciai dare prieshingai - kad apeitu "ne zhudyk" jie tiesiog savo aukas pavadino "ne zhmonemis".
Ir laisvai liko tikinchiais zhudikais.
Tik tada "ne zhudyk" (ne vok etc.) bus vykdoma tinkamai kai tai remiasi aksioma "yra Dievas ir visi zhmones yra Jo kuriniai".
Kitu atveju tai jau nebe absoliutu - ir lengvai lauzhoma.

O dabar prashychiau nors vieno ateisto pasakyti kad jis pritaria zhudymui kaip veiksmui.

[Akela]

Akela
Vadinasi tuoj ishsamiau paaishkinsiu.
Pradekim nuo "Dievo tarnu".
Abraomo istorijoje yra svarbu shtai kas:
Isakyma dave Dievas o atshauke angelas.
Esme - negalima zhmogaus skriausti be TIESIOGINIO Dievo isakymo o va PADETI galima jei net angelas paprasho.

Deja, shis grazus tavo ismastymas prieshtarauja Biblijai.

Kun 20 27 Vyras ar moteris, iššaukiantys dvasias ar užsiimantys kerėjimu, bus nubausti mirtimi. Jie turi būti užmušti akmenimis – jų kraujo kaltė kris ant jų pačių'“.

Ko gero "Malleus Maleficarum" yra tik nekaltas Biblijos tesinys

(Priedo: hebr. "malach"=angelas dar gali reikshti tiesiog pasiuntinys t.y. praktishkai bet kas.)
Vat jeigu tie "Dievo tarnai" zhmogui sako PADEK kam nors tada ok - o jei kitaip...

Jo jo, kai apsimoka, bazhnychia oriai sako "PADEK, jei pavojinga - supratingai pratyli, kaip kad popiezhius Pijus XII tylejo ir "nieko nemate" bei "koketavo" su fashizmu, kai shis visoje Europoje zhude zhydus (Shoa). Racionalus ir pragmatishkas biznismenu o ne "dvasios ganytoju" sprendimas - diplomatishkai pralaukt, kol daromas realus blogis, o paskui atsiprashyt del "paklydimo" ir uzhpilt patiklias ausis daugybe demagogijos ir vistiek likti teisiais .

Dar apie Abraoma:
Komentaras (ir logika idemiai perskaichius jo gyvenimo aprashyma) sako kad Abraomas simbolizavo gerashirdishkuma.
Shi istorija su sunumi prieshtaravo visai Abraomo esybei jo norui PADETI kitiems.
Dievas ish jo pareikalavo ne tiek paklusnumo kiek "perzhengti per save".
Shtai kur buvo tasai ishbandymas - ar sugebes geradarys (kurio svetinguma zhinojo visi aplink ir zhavejosi juo) iveikti savo meile sunui ir padaryti "tai ka reikia".
Esme buvo ne pats isakymo fizinis ivykdymas (kas beje butu logishkai neteisnga) bet Abraomo vidines kovos rezultatas atskleides jo naujas savybes ir jegas.
O jo nesukilimas priesh isakyma parodo jo absoliutu tikejima Dievu - tikejima virsh logikos ir priesh ja.

Tobulas fanatikas. Tokie 9 11 pataike lektuvais i dvynius.

Tikejimas kuris remiasi vien logika NERA tikejimas...

Zhinoma, nes tarnai neturi analizuoti logishki ar ne sprendimai tu, kurie jiems isakineja

[Apostatas]

Esme - negalima zhmogaus skriausti be TIESIOGINIO Dievo isakymo

Kaip visą mylintis Dievas iš viso neturėtų skriausit žmonių, nei tiesiogiai, nei netiesiogiai įsakydamas, nemanai?

Dievas ish jo pareikalavo ne tiek paklusnumo kiek "perzhengti per save".

Kitaip sakant, Abraomas jau buvo geraširdis, bet Dievui norėjosi pagadint jo tą geraširdiškumą.

[RB]

Normalu yra laikytis abieju - bet juk zhmones "gudrus".
Arabai remiasi pirma puse ir ignoruoja antraja (visus netikinchius reikia zhudyti).

Bullshit. Kaip pats ką tik paaiškinai, žydams yra uždrausta žudyti, išskyrus tuos atvejus, kai dievas liepia žudyti, tada žudyti yra labai gerai ir labai moralu.
Analogiškai ir islamo teroristai žudo, nes jiems taip liepia Alachas, o jis, kaip dievas, yra aukščiau moralės ir gali ją atšaukti. Taigi, turėtum pateisinti tuos, kurie sprogdinasi Tel Avivo kavinėse lygiai taip pat, kaip pateisini tuos, kurie išskerdė ištisus miestus.

[Srovė]

1 Po šių įvykių Dievas išbandė Abraomą. Jis tarė jam: „Abraomai!“ Šis atsiliepė: „Aš čia!“ 2 „Paimk savo sūnų, tęsė jis, savo vienturtį sūnų Izaoką, kurį myli, nueik į Morijos kraštą ir paaukok jį kaip deginamąją auką ten viename kalne, kurį tau nurodysiu.“

3 Pakilęs anksti rytą, pasibalnojo savo asilą, pasiėmė su savimi du tarnus ir savo sūnų Izaoką. Prisiskaldęs malkų deginamajai aukai, jis leidosi kelionėn į vietą, apie kurią jam buvo kalbėjęs Dievas. 4 Trečią dieną Abraomas pakėlė akis ir iš tolo pamatė tą vietą.

Juk parashyta "vieninteli" ir "kuri myli" - tikrai nepanashu i Sroves versija.
O "trechia diena" specialiai parashyta kad nekiltu tokiu minchiu!
Tai butent komentaras ir sako - kad nepaglvotu kad Abraomui buvo nusispjaut i sunu.
Ne - jis ji labai mylejo bet vis tiek buvo pasiryzhes ivykdyti Dievo isakyma.

Juk parashyta "vieninteli" ir "kuri myli" - tikrai nepanashu i Sroves versija.

Srovė eilinį kartą nusigrybavo su savo fantazijomis. Ne pirmas kartas. Abejoju ar jis bent yra perskaitęs tą istoriją su Abraomu ir jo sūnumi.

Ne - jis ji labai mylejo bet vis tiek buvo pasiryzhes ivykdyti Dievo isakyma.

Būtent, kas visai paneigia Srovės versiją. Bent man čia įdomesnė Dievo pozicija. Dievas norėjo išbandyt Abraomą, nors būdamas visažiniu jau žinojo koks bus išbandymo rezultatas. Tad kam visas tas eksperimentas? Vienintelis atsakymas, kad iš sadistiškų paskatų Dievas tiesiog norėjo pakankint Abraomą ir jo sūnų.

Neskubėkit su išvadom, berniukai, ir būsit pirmi...
- Jūs gi visai jokios versijos neturite, nei biblijinės žinote, nei savos turit. Paprasčiausiai, kad demonstruoti savo "moksliškumą", jūs apsiribojate atskirų teksto fragmentų pažodinių prasmių "kritika", tiksliau - tik neigiate tiesioginę jų prasmę.
Jei sugebėtumėte pertikrinti - jums "absurdiškai" atrodančius Šv. Rašto teiginius - pagal prielaidą, kad už Dievą senovės žydai pasirinko išpažinti pačią žmogaus dvasią, orientuotą į žydų tautos išauginimą vidinio moralumo principais, - be vargo įsitykintumėte, kad manojoj versijoj daugelio tų menamų prieštaravimų, tiesiog nebelieka.
Štai citata iš Senojo testemento, kuri tą patvirtina:

„Ir vėl Dievas kalbėjo Mošei: Tai sakysi Izraelio sūnums: Viešpats (Jahveh, kas reiškia „Aš būsiu, kas aš būsiu”), jūsų tėvų Dievas, Abraomo Dievas, Isaoko Dievas ir Jokūbo Dievas... Toks mano vardas per amžius, ir taip mano vardas minėtinas per kartų kartas.“ (Iš 3:15)

Ir kas gi nėra girdėjęs, kad Dievas - pagal žydų (ir krikščioniškąją) tradiciją - yra dvasia?

Tikrindami tokią prielaidą, matome, kad Dievo keliami reikalavimai žmogui - atsiskleidžia, kaip kad tėra, butent, vidinis to žmogaus sąžinės balsas, nuolatos verčiantis savęs ir savų poreikių - nevertinti labiau, nei kitų, nei kitų žmonių poreikių - verčiantis laikytis objektyvumo. Kai prisiimta misija tautai yra tapusi gyvenimo prasmės pagrindu, tai ir giliausia meilė savajam sūnui, niekaip neprieštarauja tam pasišventimui. Netgi labai lengvai suvokiama mintis: nutrauti net ir labai mylimo sūnaus gyvenimą, jei tas negali perimti misijos, o žinodamas apie ją galėtų ir trukdyti kitiems tokią misiją tęsti. Šv. R. negali sutalpinti visų personažų visų pokalbių pilnumoje. Savaime suprantami motyvai bei nereikšmingi momentai jų tekstuose praleidžiami, kaip kad yra praleistos ir lengvai nuspėjamos kai kurios raidės žodžiuose, kas gali būti ir tam tikras sufleravimas ir apie kitokius esamus tekstuose praleidimus.

Jei priimam domėn prielaidą: "Dievo keliami reikalavimai žmogui - atsiskleidžia, kaip kad tėra, butent, vidinis to žmogaus sąžinės balsas"- tas "vienintelis atsakymas"- pasirodo besas per menkas, kad tokį reikėtų toliau svarstyti.

[Apostatas]

Seniai reikėjo spalvint Srove. Va dabar nuspalvinai ir viskas aišku tapo kaip dieną. Spalvinimas rulz.

[Srovė]

Seniai reikėjo spalvint Srove. Va dabar nuspalvinai ir viskas aišku tapo kaip dieną. Spalvinimas rulz.

Ką gi, man labai gaila, kad nė velnio taip ir nesupratai.

[Apostatas]

Ką gi, man labai gaila, kad nė velnio taip ir nesupratai.

Kas gi leidžia tamstai daryti tokią drąsią prielaidą ?

[Srovė]

Ką gi, man labai gaila, kad nė velnio taip ir nesupratai.

Kas gi leidžia tamstai daryti tokią drąsią prielaidą ?

Dar ankstyvoj jaunystėj teko perskaityti vieno senovės išminčiaus (dabar negaliu prisiminti, kurio) žodžius: "Kalbėk, kad pažinčiau...".
- Neturintys sisteminio suvokimo žmonės niekada negali kalbėti sistemiškai. Jie taip pat, niekaip negali atskirti ir to, kas tokį suvokimą turi nuo neturinčio sisteminio suvokimo. Tuo tarpu sisteminį suvokimą turinčiam žmogui nesudaro sunkumų - jau vos iš kelių pašnekovo frazių - susigaudyti, kad sutiktasis reiškia mintis vien tik atskirais sakiniais, bet ne sistemiškai. Kadangi pasaulis savo pilnatve yra vienas, tai ir bet kuri sveika/normalizuota sistema privalo išreikšti tą pačią faktinę būtį. Tarp skirtingų normalizuotų sistemų skirtumai panašūs į skirtumus tarp skirtingų kalbų. Bet kuria iš jų, panaudojant daugiau ar mažiau žodžių/išsireiškimų/tekstų, galima išreikšti tokias pat mintis.
Tas, kas užsibrėžęs paneigti sisteminį suvokimą, niekad nepradės sistemiškai mąstyti... Tam kas, sąmoningai ar nesąmoningai, bet pradeda visame kame ieškoti suvokimo - anksčiau ar vėliau - viskas pradeda matytis sąryšyje - ateina išminties būsena.

P.S.
Kaip taisyklė, neišmintingi - niekada niekam neatleidžia net mažiausio prasitarimo apie išmintį...

[Apostatas]

Dabar man viskas aišku Srove, aš tiesiog nemokėjau sistemiškai ( nors tokio žodžio lietuvių kalboje ir nėra, o yra sistematiškai) mastyti sveikoje/normalizuotoje sistemoje, kurioje yra išreikšta faktinė būtis. Ar dabar aš esu teisus?

[Srovė]

Dabar man viskas aišku Srove, aš tiesiog nemokėjau sistemiškai ( nors tokio žodžio lietuvių kalboje ir nėra, o yra sistematiškai) mastyti sveikoje/normalizuotoje sistemoje, kurioje yra išreikšta faktinė būtis. Ar dabar aš esu teisus?

Pilnai, net su kaupu...

[vovocka]

Tam kas, sąmoningai ar nesąmoningai, bet pradeda visame kame ieškoti suvokimo - anksčiau ar vėliau - viskas pradeda matytis sąryšyje - ateina išminties būsena.

Labai įdomu... Paprastai išminties "krislai" iš esmės prieštarauja įprastiniam pasaulio suvokimui. Kaip antai LaoDzi pasakymas: Didi tiesa nėra geriau, nei didis melas.
Arba Kristaus: Jūs esate girdėję, jog buvo pasakyta: Mylėk savo artimą ir nekęsk priešo. O aš jums sakau: mylėkite savo priešus ir melskitės už savo persekiotojus, kad būtumėte savo dangiškojo Tėvo vaikai; jis juk leidžia savo saulei tekėti blogiesiems ir geriesiems, siunčia lietų ant teisiųjų ir neteisiųjų...

Manau sutiksi, kad tokie pasakymai iš esmės griauna jau nusistovėjusius ryšius tarp objektų. Tuo tarpu pats teigi priešingai (t.y. kuriantis sisteminiams ryšiams tarp objektų, išryškėja išmintis). Priešingai, nereiškia klaidingai. Tiesiog man įdomu, kaip paaiškintum Laodzi ir Kristaus žodžius...?

[Apostatas]

Jėzus skaitau labai nemėgo savo tėvo, kad mokė priešingai. Anas senajame testamente priešus ugnimi ir kalaviju, o šitas mat kiršintojas - priešingai. Bet šiuo klausimu tiksliau atsakytų maušelis.