Ne, nėra.RB wrote:Tai niekaip nekeičia fakto, kad vaikai yra viešoji gėrybė, nešantys naudą ne tik savo tėvams, bet ir kitiems žmonėms.Abejoklis wrote:Teisybė, bet tie žmonės gali būti bet kur. Afrikos, Kinijos, Irano ir Kolumbijos akcijų kursas ir pelningumas nepriklauso nuo žmonių skaičiaus Lietuvoje.
Progresiniai mokesčiai
- Transgresija
- skeptikas
- Posts: 553
- Joined: 2010-08-22 12:49
Jeigu tie vaikai bus veltėdžiai parazitai gaunantys valstybines pašalpas su dideliu nusikalstamumo lygiu, tai tikrai ne gėrybę turėsime. Dauginimosi skatinimas ir subsidijavimas nebūtinai reiškia kokybinį šuolį.
Last edited by Transgresija on 2011-07-06 16:09, edited 1 time in total.
BVP matuoja vartojimą, kas yra atvirkščias dalykas turtui. Kuo daugiau suvartoji, tuo mažiau lieka. Nieko keisto, kad visos šalys su didžiausiu BVP yra bankrutavę. Turto kiekis vienam gyventojui mažėjant gimstamumui keičiasi į didžią pusę- vienam žmogui tenka daugiau namų, sklypų, miškų, ežerų, paplūdimių, fermų.
- Transgresija
- skeptikas
- Posts: 553
- Joined: 2010-08-22 12:49
Beje, kodėl viešoji gerybė būtinai turi būti subsidijuojama valstybės? Daugiausia vaikų kaip tik gimsta ten kur yra gyvanama pačiomis skurdžiausiomis sąlygomis.
Reiškias reikia remti ne šiaip vaikų gimdymą ir auginimą, bet tinkamų vaikų tinkamą auginimą tinkamiems tikslams pasiekti.
Reiškias reikia remti ne šiaip vaikų gimdymą ir auginimą, bet tinkamų vaikų tinkamą auginimą tinkamiems tikslams pasiekti.
Geriausi žinoma yra tie kurie sėdi kabinetuose ir sprendžia kam gimdyti. Išvesi biurokratų rasę.Transgresija wrote:Naudingiausia būtų planuoti gimstamumą centriniu būdu ir galbūt netgi sumažinti žmonių kiekį reikalui esant atrenkant tik geriausius. Žiauri realybė reikalauja atsirinkti, atskirti, arba leistis išnaudojamam.
Tikrai nesupratai mano klausimo ar trolini?RB wrote:Kai kuriuose pradžiamoksliuose (iš tiesų, visuose, ir ne tik pradžiamoksliuose) darbo jėga nurodoma kaip vienas pagrindinių gamybos veiksnių. Didesnė darbo jėga reiškia didesnį BVP, o tai, savo ruožtu, reiškia didesnį vartojimą. Pagal kurį paprastai ir vertinama gerovė.fizikanas wrote:Taigi siame kontekste: Jonas, prigimdo Petriuku, kuriu islaikyti negali, todel jie yra islaikomi mokesciais. Uzauge jie dirba niekam nereikalinga darba, uz kuri sumokama vel mokesciais, tada jie prigimdo dar Antanuku... Teisingai supratau sia viesuju gerybiu sistema?
Nors aišku, kad analitikai visai be reikalo griebiasi už galvos kalbėdami apie tai, kad Lietuvos ekonomikai konkrečiai ir visos Vakarų Europos ekonomikai apskritai ateina krachas dėl demografinių pokyčių. Gal iš tiesų, nafig tų darbuotojų nereikia, vis vien niekam nereikalingą darbą dirba ir dar mokesčiais juos išlaikyti reikia, pasirodo.
- Buboninis Maras
- naujokas
- Posts: 66
- Joined: 2009-08-15 12:56
Nusišneki, arba pateik faktus.Abejoklis wrote: "Paprasti bankai" tik israso paskola ir ta pacia savaite perparduoda valdziai. JAV beveik visos busto paskolos yra valdzios rankose. Bankininkyste beveik visose valstybese yra valdiska monopolija su keliais tarpininkais.
Nusišneki. Įvardink bent vieną.Abejoklis wrote: Nieko keisto, kad visos šalys su didžiausiu BVP yra bankrutavę.
Graikija, Portugalija, Japonija, JAV, Airija, Lietuva ir t.t.Buboninis Maras wrote:Nusišneki. Įvardink bent vieną.Abejoklis wrote: Nieko keisto, kad visos šalys su didžiausiu BVP yra bankrutavę.
Jei nesutinki, gal paaiskinsi kaip Portugalija grazins skolas mokedama 13% palukanas, Graikija 17%, arba Airija 12.5%?
Arba kur Graikija gaus simtus milijardu ar JAV gaus simtus trilijonu susimoketi skoloms?
man labai idomu kaip tamsta nusakote darbo reikalinguma.fizikanas wrote: Taigi siame kontekste: Jonas, prigimdo Petriuku, kuriu islaikyti negali, todel jie yra islaikomi mokesciais. Uzauge jie dirba niekam nereikalinga darba, uz kuri sumokama vel mokesciais, tada jie prigimdo dar Antanuku... Teisingai supratau sia viesuju gerybiu sistema?
paprastai i produkto kastus iskaitoma yra tiesioginis ir netiesioginis darbas. tarkim valytojo darbas kaip ir vadybininko finansininko ar marketingo darbuotojo yra netiesiogiai susijes su jusu monitoriaus per kuri dabar skaitote kastais taciau be siu zmoniu monitoriaus neturetumete. tad sie zmones taip pat svarbus kaip ir elektronikas kuris tiesiogiai litavo tranzistorius.
siaip bet kokio produkto isgavimas siais laikais yra kompleksinis kuris itraukia visokiu sriciu specialistus ir nekvalifikuotus darbuotojus ir kuriu kiekvienas yra itin naudingas bei apmokamas isigyjant ju produkta. o tai kad finansu departamento darbuotojas ar prekybos specialistas pasidalins savo pajamomis dar karta su valytoju kaip ir nematau nieko bloga. anaiptol matau tai kad bendruomene bus labiau patenkinta o finansiniu poziuriu vartojimas augs taip pat (tik ne i vienas rankas o pasidalins).
negi taip sunku suprasti kad mokesciai nera pinigu atemimas tai tera pinigu perskirstymas. nuo to kaip efektingai jie perskirstomi taip zmones ir gyvena. paprastas pvz suomija vs lietuva.
Demonas wrote:Virti valgyti savo penkiolikai vaikų yra tiems vaikams ir valgio gamintojui naudingas darbas, ne visuomenei. Auginti vaikus ne visuomenės rūpestis, bet tų, kurie tuos vaikus pasidarė rūpestis.
deja kad ir kaip skaudu butu bet visuomene tokia kad ne visada tevai gali rupintis vaikais. tarkim tamsta zutumete avarijoj ir paliktumete savo vaikus tai tikrai turetu buti ne visuomenes reikalas?
net kai tevai asocialus as neizvelgiu nieko del ko visuomene turetu nusisukti nuo vaiku. prie to paties atsakysiu ir transgresijai:
is kokiu seimu dazniausiai isauga asocialus asmenys ir nusikalteliai? norim nenorim to pripazinti bet daznu atveju tai is zemesniuju ir atstumtuju sluoksniu. jei mes dalinames savo maisto porcija galim tiketis kad ir jie dalinsis su kitais o ne megins i gyvenima plestis dantimis bet kokiomis priemonemis ir vienaip ar kitaip ciulps tamstos mokescius sededami uz grotu.Transgresija wrote:Jeigu tie vaikai bus veltėdžiai parazitai gaunantys valstybines pašalpas su dideliu nusikalstamumo lygiu, tai tikrai ne gėrybę turėsime. Dauginimosi skatinimas ir subsidijavimas nebūtinai reiškia kokybinį šuolį.
manau suvokiat kad kuo didesnis skirtumas tarp zmoniu finansiniu galimybiu ju vaikystje tuo didesnis skirtumas tarp priemoniu leidzianciu igauti toki pat ar panasu socialini statusa. (cia nesneku atvirkstine tvarka kada is ispindejimo lengva nusiristi jei kas megintu papokstauti.)
Tuomet vaikai matyt butu motinos rupestis. Jei zutu ir ji, tuomet butu zuvusiu tevu broliu ar seseru rupestis. Arba paaugusiu broliu ar seseru rupestis.son wrote: deja kad ir kaip skaudu butu bet visuomene tokia kad ne visada tevai gali rupintis vaikais. tarkim tamsta zutumete avarijoj ir paliktumete savo vaikus tai tikrai turetu buti ne visuomenes reikalas?
Kazkaip labai sunku sugalvoti scenariju, kuriame vaiku prieziurai reikalingi mokesciai. Jei mokesciai tarkime butu reikalingi, rupinimosi naslaiciais priederme turetu tekti visiems lygiai, o ne kai kam.
- Transgresija
- skeptikas
- Posts: 553
- Joined: 2010-08-22 12:49
Demografinis planavimas gal ir žiaurus dalykas, bet naudingas jei norima panaikinti nereikalinguosius arba užkirsti kelią jų atsiradimui. Geriau jau gražiai mirti, nei gyventi skurde ir bade. Geriau jau negimti. 
Tas yra populiarus prietaras, bet gamyba isvis nera komponentas skaiciuojant BVP:RB wrote:BVP matuoja gamybą.
"GDP = private consumption + gross investment + government spending + (exports − imports)"
http://en.wikipedia.org/wiki/Gross_domestic_product
Taigi, kuo daugiau pravalgoma skolintu pinigu tuo didesnis BVP, ir tuo skurdesni zmones, kol galu gale publika isiskolina iki ausu kaip kokie japonai ar norvegai.
As papasakojau apie petriuka auginanti antaniuka kuris dirba niekam neriekalinga darba. Ka cia tau papsakoti smulkiau pagrindu zinove?RB wrote:Tokiu atveju nesupratau. Aš tau išdėsčiau ekonomikos pagrindus. Jei žinai, kaip ekonomika gali veikti be darbo jėgos – papasakok. Trauki ant Nobelio.fizikanas wrote:Tikrai nesupratai mano klausimo ar trolini?
tl;dr.son wrote:man labai idomu kaip tamsta nusakote darbo reikalinguma.fizikanas wrote: Taigi siame kontekste: Jonas, prigimdo Petriuku, kuriu islaikyti negali, todel jie yra islaikomi mokesciais. Uzauge jie dirba niekam nereikalinga darba, uz kuri sumokama vel mokesciais, tada jie prigimdo dar Antanuku... Teisingai supratau sia viesuju gerybiu sistema?
paprastai i produkto kastus iskaitoma yra tiesioginis ir netiesioginis darbas. tarkim valytojo darbas kaip ir vadybininko finansininko ar marketingo darbuotojo yra netiesiogiai susijes su jusu monitoriaus per kuri dabar skaitote kastais taciau be siu zmoniu monitoriaus neturetumete. tad sie zmones taip pat svarbus kaip ir elektronikas kuris tiesiogiai litavo tranzistorius.
siaip bet kokio produkto isgavimas siais laikais yra kompleksinis kuris itraukia visokiu sriciu specialistus ir nekvalifikuotus darbuotojus ir kuriu kiekvienas yra itin naudingas bei apmokamas isigyjant ju produkta. o tai kad finansu departamento darbuotojas ar prekybos specialistas pasidalins savo pajamomis dar karta su valytoju kaip ir nematau nieko bloga. anaiptol matau tai kad bendruomene bus labiau patenkinta o finansiniu poziuriu vartojimas augs taip pat (tik ne i vienas rankas o pasidalins).
negi taip sunku suprasti kad mokesciai nera pinigu atemimas tai tera pinigu perskirstymas. nuo to kaip efektingai jie perskirstomi taip zmones ir gyvena. paprastas pvz suomija vs lietuva.
Darbas uz kuri kasnors moka pinigus yra tas kuris kazkam reikalingas, ar panasiai gal?
kaip pavadinsi taip nepagadinsi. Suomijos pavyzdys neblogas. Suomija atima/perskirsto kelis kartus daugiau pinigu negu Singapuras ir matyt todel Singapuras ir turtingesnis ir Singapuro ukis auga kelis kartus greiciau negu Suomijos.negi taip sunku suprasti kad mokesciai nera pinigu atemimas tai tera pinigu perskirstymas. nuo to kaip efektingai jie perskirstomi taip zmones ir gyvena. paprastas pvz suomija vs lietuva.