Progresiniai mokesčiai

[Abejoklis]

Prie ko čia "pinigų spausdinimas" ir paprasti bankai? Pinigų emisijom iš esmės užsiima centriniai bankai.

Nagi prie to paties. Uz padirbtu pinigu platinima irgi kardavo.
Kai kuriose salyse, kaip pvz. JAV, centrinis bankas ir yra "paprastu banku" kartelis.
Ir dauguma paskolu yra valdzios rankose. "Paprasti bankai" tik israso paskola ir ta pacia savaite perparduoda valdziai. JAV beveik visos busto paskolos yra valdzios rankose. Bankininkyste beveik visose valstybese yra valdiska monopolija su keliais tarpininkais.

[Undine]

Prižiūrėt neįgalų giminaitį yra visuomenei naudingas darbas.
Virti valgyti savo penkiolikai vaikų irgi yra visuomenei naudingas darbas.

Kodėl neįgalieji ir vaikai nesusimoka?

[Abejoklis]

Prižiūrėt neįgalų giminaitį yra visuomenei naudingas darbas.
Virti valgyti savo penkiolikai vaikų irgi yra visuomenei naudingas darbas.

Kodėl neįgalieji ir vaikai nesusimoka?

Palyginimas su vaikais manau ir nusako problemos esme:
daugelis zmoniu niekada nesuauga, netampa savarankiski, lieka priklausomi nuo kitu zmoniu ir parazituoja iki gyvenimo galo.

Progresiniai mokesciai ir nesavarakinskumo subsidijavimas cia nepades.

[Undine]

Tai vaikams nuo gimimo jau eit dirbt?

[son]

Palyginimas su vaikais manau ir nusako problemos esme:
daugelis zmoniu niekada nesuauga, netampa savarankiski, lieka priklausomi nuo kitu zmoniu ir parazituoja iki gyvenimo galo.

Progresiniai mokesciai ir nesavarakinskumo subsidijavimas cia nepades.

isivaizduoju kaip zmonijai pagelbetu jei jie nesubsidijuotu neigaliuju
labai jau drasus tamsta kad isitikines jog visad busit sveikas ir visokie "hit & run" anarchisto nepasieks.

[Abejoklis]

isivaizduoju kaip zmonijai pagelbetu jei jie nesubsidijuotu neigaliuju

Nekalbejau apie neigalius. Kalbejau apie sveikus, bet niekada nesuaugancius islaikytinius.

[Undine]

Išsisukinėjat nuo gyvenimiškų problemų, nes metafizines problemas spręsti įdomiau?

Net jeigu visų socialinės nelygybės ir atskirties problemų esmė ir yra tinginystė, kas nebuvo įrodyta, sėkmingas jos gydymas proporciniais mokesčiais tėra tik Abejoklio hipotezė.

Tuo tarpu progresiniai mokesčiai padeda gyventi realiems žmonėms čia ir dabar: šeimoms su vaikais, žmonėms, kurių darbas nepakankamai įvertinamas rinkos (valytojų dėka mes praėję gatve liekame vis dar švarūs ir sveiki. Nauda didžiulė, o štai prestižas – žemas), tiems, kurie mokosi ir todėl dirba pusę dienos. Mokesčių sistema galimybių nekeičia - jei žmogui objektyviai* nėra jokių galimybių gauti didesnes pajamas, tai kokia sistema bebūtų, jis didesnių pajamų negaus. Progresinių mokesčių privalumas lieka tas, kad jie padeda užtikrinti, kad tau užtektų užsidirbtų pinigų minimaliems būtiniausiems poreikiams patenkinti, žmogus bent jau liks pavalgęs ir sveikas, galės lengviau taupyti, iki kol atsivers kitos darbo galimybės.

*Labai svarbus žodis. Reikšmę žr. žodyne.

[Abejoklis]

žmonėms, kurių darbas nepakankamai įvertinamas rinkos (valytojų dėka mes praėję gatve liekame vis dar švarūs ir sveiki. Nauda didžiulė, o štai prestižas – žemas), tiems, kurie mokosi ir todėl dirba pusę dienos. Mokesčių sistema galimybių nekeičia - jei žmogui objektyviai* nėra jokių galimybių gauti didesnes pajamas, tai kokia sistema bebūtų, jis didesnių pajamų negaus.

1. Neturi jokio objektyvaus pagrindo sakyti, kad valytojų darbas vertinamas per mažai. Už kiek sugeba parduoti tiek ir vertas.
2. Aš dirbdamas visą etatą susimokėjau už studijas pilną kainą ir asmeniškai galiu paliudyti, kad studijų subsidijavimas mokesčiais yra paikas ir bereikalingas.
3. Nuo mokesčių sistemos priklauso ir stimulas dirbti ir galimybės uždirbti. Nežinau tokios "objektyvios negalimybės" užsidirbti esant palankesniems mokesčiams.

[Undine]

1. Neturi jokio objektyvaus pagrindo sakyti, kad valytojų darbas vertinamas per mažai. Už kiek sugeba parduoti tiek ir vertas.
2. Aš dirbdamas visą etatą susimokėjau už studijas pilną kainą ir asmeniškai galiu paliudyti, kad studijų subsidijavimas mokesčiais yra paikas ir bereikalingas.
3. Nuo mokesčių sistemos priklauso ir stimulas dirbti ir galimybės uždirbti. Nežinau tokios "objektyvios negalimybės" užsidirbti esant palankesniems mokesčiams.

1. Vertė ir kaina nėra tas pats. Tu kalbi apie kainą. Yra ir visai neapmokamų darbų: virt valgyt, augint vaikus, prižiūrėt sergančius giminaičius. Ar tai reiškia, kad jie neturi jokios vertės?
2. Tau susidariusios galimybės neatspindi visų programų / visų priežasčių, kodėl žmogus gali dirbti tik nepilną dieną. Ir aš asmeniškai galiu paliudyti, kad verčiau jau būtum daugiau mokęsis...
3. Sakiau žiūrėt žodyną. Nėra galimybių reiškia, kad su turimais sugebėjimais nėra geriau apmokamo darbo. Proporciniai mokesčiai pajamas iš to paties darbo dar labiau sumažintų, reiškia, dar labiau sumažėtų galimybė skirti laiko tobulinimuisi (skepalgoritmams: dienoj yra fiksuotas valandų skaičius, kuo daugiau valandų per dieną privalai dirbi, kad galėtum pavalgyt, tuo mažiau valandų lieka kitai veiklai).

Užteks diskutuot su paaugliais, einu geresnės veiklos pasiieškot. O jūs atidžiai skaitykit Svetimo postus ir domėn dėkitės, jis labai protingas ir išradingas.

[Abejoklis]

1. Vertė ir kaina nėra tas pats. Tu kalbi apie kainą. Yra ir visai neapmokamų darbų: virt valgyt, augint vaikus, prižiūrėt sergančius giminaičius. Ar tai reiškia, kad jie neturi jokios vertės?

Jie juk sau dirba. Jei kazka sau daro, matyt jiems reikalinga ir vertinga.
O jei kitam dirba, nereikia isivaizdinti, kad kazkas kazka skolingas.

[D3monas]

Prižiūrėt neįgalų giminaitį yra visuomenei naudingas darbas.
Virti valgyti savo penkiolikai vaikų irgi yra visuomenei naudingas darbas.

Kodėl neįgalieji ir vaikai nesusimoka?

Prižiūrėti neįgalų giminaitį yra prižiūrinčiam bei neįgaliajam naudingas dabar, ne visuomenei. Visuomenei nusispjauti ant prižiūrinčiojo ir ant neįgalaus giminaičio.
Virti valgyti savo penkiolikai vaikų yra tiems vaikams ir valgio gamintojui naudingas darbas, ne visuomenei. Auginti vaikus ne visuomenės rūpestis, bet tų, kurie tuos vaikus pasidarė rūpestis.

Progresiniai mokesčiai, šiais konkrečiais atvejais, reikštų tai, kad daugiau uždirbantys žmonės sumoka tiek už neįgaliųjų priežiūrą (okay, juos reikia prižiūrėti, sutinku), tiek už neturtėlių vaikų priežiūrą (va čia ir problema, nes nematau reikalo mokėti už kitų vaikų priežiūrą. Neturi pinigų - nedarai vaikų, taip ir varguolių sumažėtų). Be to, niekas nedraudžia žmonėms nusipirkti sveikatos draudimus iš privačių bendrovių, taip užsitikrinant, kad jais bus pasirūpinta, kai jie susirgs ar, tarkime, taps neįgaliais.

Dėl skirtingų darbų skirtingų vertinimų: darbų vertė nėra vienareikšmiška, nes, nors valytojo darbas ir yra labai naudingas visuomenei, tačiau jį galinčių atlikti skaičius perpildo rinką ir darbo užmokestis krenta. Negi ekonomikos pradžiamokslį reikės cituoti? Tegu nepatenkinti valytojai keičia darbą, nes, kaip sako lietuvių liaudies išmintis, kaip pasiklosi - taip išmiegosi. Negi dabar reikia visų valytojų nenusisekusius gyvenimus kompensuoti mokesčiais, surinktais iš tų, kurie sunkiai mokėsi bei stengėsi, kad ateityje užsidirbtų daugiau?

[RB]

va čia ir problema, nes nematau reikalo mokėti už kitų vaikų priežiūrą. Neturi pinigų - nedarai vaikų, taip ir varguolių sumažėtų

Kalbant apie ekonomikos pradžiamokslius – gal reikėtų juose pasiskaityti ir apie tokias sąvokas kaip „viešoji gėrybė“ ar „eksternalitetas“ („išorinis poveikis“)?
Nes kai po 40 metų išeisi į pensiją, o darbingo amžiaus žmonių bus mažiau nei pensininkų, visai gali būti, kad tie žodžiai apie „nedarai vaikų“ tau šiek tiek įstrigs gerklėje (ir visiškai nesvarbu, pensiją tau mokės Sodra, privatūs fondai ar paties nusipirktos akcijos. Vienaip ar kitaip išmokų lygis vis vien atsiremia į ekonomikos pajėgumą, kuris priklauso nuo darbo jėgos kiekio.)

[Abejoklis]

ir visiškai nesvarbu, pensiją tau mokės Sodra, privatūs fondai ar paties nusipirktos akcijos. Vienaip ar kitaip išmokų lygis vis vien atsiremia į ekonomikos pajėgumą, kuris priklauso nuo darbo jėgos kiekio.

Teisybė, bet tie žmonės gali būti bet kur. Afrikos, Kinijos, Irano ir Kolumbijos akcijų kursas ir pelningumas nepriklauso nuo žmonių skaičiaus Lietuvoje.

[RB]

Teisybė, bet tie žmonės gali būti bet kur. Afrikos, Kinijos, Irano ir Kolumbijos akcijų kursas ir pelningumas nepriklauso nuo žmonių skaičiaus Lietuvoje.

Tai niekaip nekeičia fakto, kad vaikai yra viešoji gėrybė, nešantys naudą ne tik savo tėvams, bet ir kitiems žmonėms.

[fizikanas]

va čia ir problema, nes nematau reikalo mokėti už kitų vaikų priežiūrą. Neturi pinigų - nedarai vaikų, taip ir varguolių sumažėtų

Kalbant apie ekonomikos pradžiamokslius – gal reikėtų juose pasiskaityti ir apie tokias sąvokas kaip „viešoji gėrybė“ ar „eksternalitetas“ („išorinis poveikis“)?
Nes kai po 40 metų išeisi į pensiją, o darbingo amžiaus žmonių bus mažiau nei pensininkų, visai gali būti, kad tie žodžiai apie „nedarai vaikų“ tau šiek tiek įstrigs gerklėje (ir visiškai nesvarbu, pensiją tau mokės Sodra, privatūs fondai ar paties nusipirktos akcijos. Vienaip ar kitaip išmokų lygis vis vien atsiremia į ekonomikos pajėgumą, kuris priklauso nuo darbo jėgos kiekio.)

Taigi siame kontekste: Jonas, prigimdo Petriuku, kuriu islaikyti negali, todel jie yra islaikomi mokesciais. Uzauge jie dirba niekam nereikalinga darba, uz kuri sumokama vel mokesciais, tada jie prigimdo dar Antanuku... Teisingai supratau sia viesuju gerybiu sistema?

[Transgresija]

Naudingiausia būtų planuoti gimstamumą centriniu būdu ir galbūt netgi sumažinti žmonių kiekį reikalui esant atrenkant tik geriausius. Žiauri realybė reikalauja atsirinkti, atskirti, arba leistis išnaudojamam.

[RB]

Taigi siame kontekste: Jonas, prigimdo Petriuku, kuriu islaikyti negali, todel jie yra islaikomi mokesciais. Uzauge jie dirba niekam nereikalinga darba, uz kuri sumokama vel mokesciais, tada jie prigimdo dar Antanuku... Teisingai supratau sia viesuju gerybiu sistema?

Kai kuriuose pradžiamoksliuose (iš tiesų, visuose, ir ne tik pradžiamoksliuose) darbo jėga nurodoma kaip vienas pagrindinių gamybos veiksnių. Didesnė darbo jėga reiškia didesnį BVP, o tai, savo ruožtu, reiškia didesnį vartojimą. Pagal kurį paprastai ir vertinama gerovė.
Nors aišku, kad analitikai visai be reikalo griebiasi už galvos kalbėdami apie tai, kad Lietuvos ekonomikai konkrečiai ir visos Vakarų Europos ekonomikai apskritai ateina krachas dėl demografinių pokyčių. Gal iš tiesų, nafig tų darbuotojų nereikia, vis vien niekam nereikalingą darbą dirba ir dar mokesčiais juos išlaikyti reikia, pasirodo.

[Transgresija]

Tačiau emigracija iš islamo šalių ir jų kultūros reprodukavimas per dauginimasį yra lygiai pražūtingas Europos kultūrai ir vertybėms. Vien paprastais ekonominiais kriterijais gerovės neapskaičiuosi. Reikia atsižvelgti ir į dominuojančios kultūros susinaikinimo grėsmes.