kas yra mokslas. Ka jis gali ir ko negali

[martynas]

Nepasimokėt iš savo patirties su ore kabančia matematika? Kas yra filosofija, jei ne žmonių mąstymas?

Filosofija placiausia prasme yra mastymo sitema, todel viskas kas susije su mastymu kuris remiasi logika ar kazkokiais principais yra filosofija.
Mokslas ir jo metodas irgi yra filosofija. Si filosofija turi savo paskirti ir budus jai pasiekti.

Vienintele problema man atrodytu, kad del jo sekmingumo zmones mokslo ir jo metodo sekme naudoja menkindami viska kas yra uz jo ribu.

Mokslas tera apytikslis gamtos aprasymas is musu suvokimo busenos, naudojantis tam tikra sistema (matematika).
Viskas. Cia ir baigiasi modernusis mokslas, o visa kita yra filosofija, tik daznai mokslu prisidengiama siekiant pateisinti savo filosofines prielaidas, taip jas padarant pranasesnemis.

[Vilius]

Vienintele problema man atrodytu, kad del jo sekmingumo zmones mokslo ir jo metodo sekme naudoja menkindami viska kas yra uz jo ribu.

Tame ir esmė, kad už tų ribų yra tik išgalvoti dalykai . Kita vertus, aprašomieji mokslai tiria net ir išgalvotus dalykus, tiesiog jiems sunku pritaikyti mokslinį metodą, kaip tai daroma gamtos moksluose.

[Augustas]

Ir, mano nuomone, filosofijos negalime tirti moksliniu metodu būtent todėl, kad pats mokslinis metodas (čia mokslinis metodas vartojamas ta siauresne prasme) kyla iš filosofijos ir yra filosofijos sudėtinė dalis.

Net jei būtų teisinga, ši išvada tiesiog neišplaukia iš jūsų prielaidų. Kodėl mes negalėtume tirti vieno dalyko kitu dalyku, kuris kyla iš pirmojo? Tarkim, mes galime apžiūrinėti vieną mikroskopą kito mikroskopo pagalba. Galime aprašyti matematinius modelius matematikos pagalba.

Vienas mikroskopas kyla iš kito mikroskopo? Matematika kyla iš matematinių modelių ar matematiniai modeliai kyla iš matematikos?

Moksliniu metodu (siauresne prasme) galime tirti (ir kelti mokslines siaurąja prasme hipotezes tik apie) žmogaus mąstymą, bet ne filosofiją kaip tokią.

Nepasimokėt iš savo patirties su ore kabančia matematika? Kas yra filosofija, jei ne žmonių mąstymas?

Žmogaus mąstymas, Viliau, kaip Jūs jau puikiai žinote, gali būti visoks, t.y. filosofinis ir nefilosofinis, matematinis ir vaizdinis, racionalus ir neracionalus, mokslinis ir nemokslinis, kritinis ir nekritinis, sveikas ir liguistas etc. Ši klasifikacija yra mokslo objektas. Kaip, pvz., nustatyti, žmogus linkęs į matematinį mąstymą ar į vaizdinį mąstymą? Kaip atskirti, kokie yra sveiko mąstymo požymiai, o kokie yra nesveiko mąstymo požymiai? Kaip galima nustatyti, ar žmogus filosofuoja ar nefilosofuoja? Šie klausimai yra mokslo objektas, kur mokslas turi priemonių nustatyti, ar atsakymai į šiuos klausimus - tai tiesa ar netiesa. Filosofijos atveju yra kitaip. Kaip aš galiu nustatyti, ar teisingas yra koks nors filosofinio pobūdžio teiginys? Tik filosofiškai samprotaudamas galiu tą nustatyti. Moksliniu tyrimu (pvz., eksperimentu) aš to neįrodysiu.

Be abejo, kad geriausiai filosofiją įvertinantis metodas yra pati filosofija (na, galbūt dar ir teologija, bet tema ne apie tai, tad teologijos tema nediskutuokim).

Tačiau jūs pats ką tik sakėte, kad filosofijos negalime tirti dalykais kylančiais iš filosofijos. Apsigalvojot jau?

Todėl, gerb. Viliau, filosofija ir nėra mokslas siaurąja prasme, kad ji pateikia sau ir objektą, ir metodą.

[martynas]

Tame ir esmė, kad už tų ribų yra tik išgalvoti dalykai . Kita vertus, aprašomieji mokslai tiria net ir išgalvotus dalykus, tiesiog jiems sunku pritaikyti mokslinį metodą, kaip tai daroma gamtos moksluose.


Raportuoti apie šį pranešimą

Sunku pritaikyti, nes nerikia jo kisti, ten kur jam ne vieta
Noriu pasakyti, kad mokslo ir jo metodo sekme, neturi neigiamosios galios tiem reiskiniam kurie juo nera pasiekiami.

[Panzer]

Tame ir esmė, kad už tų ribų yra tik išgalvoti dalykai . Kita vertus, aprašomieji mokslai tiria net ir išgalvotus dalykus, tiesiog jiems sunku pritaikyti mokslinį metodą, kaip tai daroma gamtos moksluose.

Mokslas tiria tai, kas yra prieinama jo metodams. Pats geriau už mane žinai, kas yra mokslinis metodas, tad neaiškinsiu. Toliau. Ne viskas, kas yra dėl vienokių ar kitokių priežasčių metodui nepasiekiama arba pasiekiama sunkiai, yra "išgalvoti dalykai" ar, kaip D3monas rašė, supernatural. Į galvą ateina keli pavyzdžiai - sąmokslai ir nusikaltimai. Tie reiškiniai, kurie pagal apibrėžimą yra slapti, yra sunkiai įkandami moksliniam metodui. Taip, istorikai turi daug atskleistų sąmokslo pavyzdžių. Bet kiek sąmokslų yra neatskleista? Sąmokslui tereikia susitarimo tarp 2-3 žmonių veikti slaptai, turėti kitų negu deklaruojama tikslų versle ar politikoje. Stebėtojas čia gali matyti tik sąmokslo rezultatus, bet ir tai ne visada suprasti, kad čia yra sąmokslas, jam tai atrodys natūralu. Taip, kalėjimai perpildyti, egzistuoja kriminalistika, bet per 10 minučių keliais telefono skambučiais gali nesunkiai susivairuoti narkotikų. Kiek guli neišaiškintų bylų? Kas, galiausiai, užsakė nužudyti JAV prezidentą Kenedį?

Na, o dėl supernatural. Tai tikintieji čia yra nuoseklūs. Jie ir sako, kad tai nėra mokslo nosiai pasiekiama. Dievo planas šiuo atveju būtų kažkas panašaus į kosminį sąmokslą, kuriame dalyvauja Dievas ir tikintieji, bet yra paslėptas nuo smalsių mokslininkų akių.

Neteigiu, kad sąmokslai ir nusikaltimai yra netiriami, bet sakau, kad nėra čia viskas taip paprasta ar juoda ir balta, kaip sakai.

[aivaras]

Panzer viskas būtų pakankamai gerai jei Mokslas liktų savo vietoje, o tikėjimas savo. Tačiau jie neišvengiamai lipa vieni kitiems ant kojų: Tikėjimas aiškima pasaulio veikimą (įskaitant visiškai moklui pireinamus dalykus), Mokslas per medicina lenda į Tikėjimo sfera kai išaiškina kas yra baimė meilė ir t.t. (tai priverčia kilnoti kuoliukus ir jieškoti naujų terminų. Tada meilė tampa na ok yra ten reakcijos bet yra KITOKIA meilė kuri yra Tikroji meilė).

Šiaip religines ir tikėjimo dogmas mokslas labai daug kartų jau laužė ir "menkino". Nesu tikras ar tai mokslo problema ar tai, kad tikėjimo dogmos dėl tikėtinumo lenda prie teiginių ir faktų kuriuos moklsinis metodas ramiai pajėgus nagrinėti ir patvirtinti arba paneigti... Ir paneigimą priima kaip ataką prieš dogmą.

Na patys kalti kad tikite paneigiamom dogmom .

[Augustas]

Panzer viskas būtų pakankamai gerai jei Mokslas liktų savo vietoje, o tikėjimas savo. Tačiau jie neišvengiamai lipa vieni kitiems ant kojų: Tikėjimas aiškima pasaulio veikimą (įskaitant visiškai moklui pireinamus dalykus), Mokslas per medicina lenda į Tikėjimo sfera kai išaiškina kas yra baimė meilė ir t.t. (tai priverčia kilnoti kuoliukus ir jieškoti naujų terminų. Tada meilė tampa na ok yra ten reakcijos bet yra KITOKIA meilė kuri yra Tikroji meilė).

Čia yra daugiau sąvokų painiavos klausimas, o ne tai, ar mokslas paneigia religinius teiginius, ar nepaneigia. Žinoma, yra įmanoma, kad mokslas kada nors įrodys, jog Dievo nėra, nors šiuo metu tai neatrodo tikėtina. Ir iš karto reiktų pastebėti, kad mokslas per mediciną nelenda į tikėjimo sferą. Mokslas per mediciną lenda į žmogaus smegenis ir aiškinasi jų veikimo mechanizmus, o ne lenda į tikėjimo sferą, į kurią įlįsti mokslas iš viso nepajėgus.

Šiaip religines ir tikėjimo dogmas mokslas labai daug kartų jau laužė ir "menkino". Nesu tikras ar tai mokslo problema ar tai, kad tikėjimo dogmos dėl tikėtinumo lenda prie teiginių ir faktų kuriuos moklsinis metodas ramiai pajėgus nagrinėti ir patvirtinti arba paneigti... Ir paneigimą priima kaip ataką prieš dogmą.

Na patys kalti kad tikite paneigiamom dogmom .

Jei tikrai kuris nors tikintysis priima mokslo atrastus faktus kaip ataką prieš dogmas, tai čia yra labiau jo paties problema, o ne mokslo ir tikėjimo santykio klausimas.

[martynas]

Na, o dėl supernatural. Tai tikintieji čia yra nuoseklūs. Jie ir sako, kad tai nėra mokslo nosiai pasiekiama. Dievo planas šiuo atveju būtų kažkas panašaus į kosminį sąmokslą, kuriame dalyvauja Dievas ir tikintieji, bet yra paslėptas nuo smalsių mokslininkų akių.

Idomiai cia viska sudeliojai
Tik cia labiau ne samokslas,o suteikta galimybe rinktis savo filosofija. (kurioje yra Dievas arba nera)
Samoksle dalyvauja paprastai mazuma. Tikintciuju, dabar (ir per visa zmoniu istorija), i kazkoki tai Dieva buvo didzioji dauguma, todel labiau tiktu sakyti, kad ateizmas yra samokslas
Bent jau kol kas.

[martynas]

Mokslas per medicina lenda į Tikėjimo sfera kai išaiškina kas yra baimė meilė ir t.t.

Nezinojau, kad mokslas jau isiaiskino kas yra meile
Jei manai, kad meile yra kazkas panasaus i oksitocino isiskyrimas, tai butu tas pats, kaip teigti, kad kelione su masina yra ratu sukimasis. Ratai nesisuks nevaziusi, bet tai nera viskas. Netgi ivardine visus naturalius aspektus nesuzinosime kas yra meile. Tai zinos, tik tas kuris, tai jaucia

[Vilius]

Tai zinos, tik tas kuris, tai jaucia

Ką jūs iš tiesų žinote apie meilės jausmą (darant prielaidą, kad esate jį patyręs)?

[Augustas]

Tai zinos, tik tas kuris, tai jaucia

Ką jūs iš tiesų žinote apie meilės jausmą (darant prielaidą, kad esate jį patyręs)?

Turbūt, jei kas nors yra tą jausmą patyręs, žino, kas tai per jausmas, ir sugeba atskirti nuo to, kas nėra meilė. O pats meilės jausmas yra, tiesą sakant, keistokas noras, kad mylimas asmuo, kuriam jauti meilę, visiškai realizuotų savo gerąsias savybes, kurias tik turi.

[martynas]

Tai zinos, tik tas kuris, tai jaucia

Ką jūs iš tiesų žinote apie meilės jausmą (darant prielaidą, kad esate jį patyręs)?

As tokios prielaidos nedarau
Kadangi visi mes patyriame meile skirtingai, ir apibudinimai daznai skiriasi. Tiksliau butu sakyti skirtingais laipsiniais. Geriausiu atveju mes neblogai galime pasakyti kokia yra meile, bet ne kas ji. Daznai supratimas kas ji ateina (arba ne), per patyrima.
Kaip ir su musu pasauliu (visata). Mes galime zinoti koks jis. Bet zinoti kas jis? ateistai naturalistai ir panasaus plauko veikejai dazniausiai, visiskai atmeta tokio klausimo svarbuma arba juos sutapatina.

Neklysciau jei pasakyciau, kad tavo nuomone meile, kaip kazkas abstraktaus ar labiau poezisko neegzistuoja?. Nes ji yra tas, kaip ji veikia? (smegenu veikla, hormonai ir tt).
Jeigu as teisus, tada paaiskink man, kaip nubrezi ta linija, kad sie procesai ir yra meile?

[Vilius]

Apibendrinkime, ką martynas žino apie meilę:
a) "visi mes patyriame meile skirtingai"
b) melės "apibudinimai daznai skiriasi"
c) kažkas kažką "skirtingais laipsiniais"
d) "mes neblogai galime pasakyti kokia yra meile, bet ne kas ji"
e) "supratimas kas ji ateina (arba ne), per patyrima"

Aš apie alkio jausmą žinau lygiai tą patį: jį mes visi patiriame skirtingai, tačiau pakankamai panašiai, kad galėtume jį vadinti vienu žodžiu, ir susikalbėti. Alkio apibūdinimai dažnai skiriasi. Alkio jausmas būna skirtingų laipsnių. Aš galiu apibūdinti alkio jausmą, bet neturiu supratimo, kas jis yra. Alkio jausmo suvokimas ateina per jo pajautimą. Ar iš to išplaukia, kad mokslas iš principo nieko negali pasakyti ir apie alkio jausmą? Ar meilė kuo nors iš esmės nuo alkio skiriasi?

[Vilius]

Turbūt, jei kas nors yra tą jausmą patyręs, žino, kas tai per jausmas, ir sugeba atskirti nuo to, kas nėra meilė.

Kiekvienas, kuris yra patyręs alkio jausmą, sugeba jį atskirti nuo sotumo jausmo. Na ir kas?

[Augustas]

Apibendrinkime, ką martynas žino apie meilę:
a) "visi mes patyriame meile skirtingai"
b) melės "apibudinimai daznai skiriasi"
c) kažkas kažką "skirtingais laipsiniais"
d) "mes neblogai galime pasakyti kokia yra meile, bet ne kas ji"
e) "supratimas kas ji ateina (arba ne), per patyrima"

Aš apie alkio jausmą žinau lygiai tą patį: jį mes visi patiriame skirtingai, tačiau pakankamai panašiai, kad galėtume jį vadinti vienu žodžiu, ir susikalbėti. Alkio apibūdinimai dažnai skiriasi. Alkio jausmas būna skirtingų laipsnių. Aš galiu apibūdinti alkio jausmą, bet neturiu supratimo, kas jis yra. Alkio jausmo suvokimas ateina per jo pajautimą. Ar iš to išplaukia, kad mokslas iš principo nieko negali pasakyti ir apie alkio jausmą?

Ar meilė kuo nors iš esmės nuo alkio skiriasi?

Be jokios abejonės, šie du jausmai (t.y. meilė ir alkis) iš esmės skiriasi. Pvz., skiriasi veikimo kryptimis - alkis yra orientuotas į tą patį žmogų, kuris tą alkį ir jaučia, o meilė yra orientuota į kitą žmogų, o ne į tą, kuris tą meilę jaučia.

P.S.

Turbūt, jei kas nors yra tą jausmą patyręs, žino, kas tai per jausmas, ir sugeba atskirti nuo to, kas nėra meilė.

Kiekvienas, kuris yra patyręs alkio jausmą, sugeba jį atskirti nuo sotumo jausmo. Na ir kas?

Kaip tai kas? Tai juk reiškia, kad Jūs, gerb.Viliau, vis geriau ir geriau suprantate mūsų su Martynu poziciją.

[Vilius]

Pvz., skiriasi veikimo kryptimis - alkis yra orientuotas į tą patį žmogų, kuris tą alkį ir jaučia, o meilė yra orientuota į kitą žmogų, o ne į tą, kuris tą meilę jaučia.

Net bijau klausti, kas ta jausmo "veikimo kryptis", ir iš kur jūs tai ištraukėte. Gal tiek to.

[fizikanas]

Be jokios abejonės, šie du jausmai (t.y. meilė ir alkis) iš esmės skiriasi. Pvz., skiriasi veikimo kryptimis - alkis yra orientuotas į tą patį žmogų, kuris tą alkį ir jaučia, o meilė yra orientuota į kitą žmogų, o ne į tą, kuris tą meilę jaučia.

Alkis irgi orentuotas ne i ta pati zmogu, o i kepsni.

[Augustas]

Be jokios abejonės, šie du jausmai (t.y. meilė ir alkis) iš esmės skiriasi. Pvz., skiriasi veikimo kryptimis - alkis yra orientuotas į tą patį žmogų, kuris tą alkį ir jaučia, o meilė yra orientuota į kitą žmogų, o ne į tą, kuris tą meilę jaučia.

Alkis irgi orentuotas ne i ta pati zmogu, o i kepsni.

Ne, žmogaus (ar kokio nors kito gyvūno) alkis orientuotas ne į kepsnį, o į tai, ką kepsnys (ar koks nors kitas patiekalas) gali padaryti alkį jaučiančiam žmogui. Taigi, galiausiai alkis yra orientuotas į tą patį alkį jaučiantį žmogų.

P.S.

Pvz., skiriasi veikimo kryptimis - alkis yra orientuotas į tą patį žmogų, kuris tą alkį ir jaučia, o meilė yra orientuota į kitą žmogų, o ne į tą, kuris tą meilę jaučia.

Net bijau klausti, kas ta jausmo "veikimo kryptis", ir iš kur jūs tai ištraukėte. Gal tiek to.

Sorry, kad nepaaiškinau plačiau. Jausmas, kaip Jūs jau žinote, skatina veikti, t.y. skatina imtis konkrečių veiksmų. O tie konkretūs veiksmai jau turi kryptį - patenkina paties veikiančiojo žmogaus poreikius arba patenkina kito žmogaus poreikius, arba patenkina abiejų (t.y. tiek veikiančiojo žmogaus, tiek ir kito žmogaus) poreikius kartu. Apie tai rašoma bet kuriam rinkodaros vadovėlyje, Viliau. Netikiu, kad nė vieno neperskaitėt.